Europos Sąjungoje iki 2050 m. pastatai beveik nevartos energijos

Renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš BETA archyvo.

Europos Sąjungos šalims iškeltas milžiniško masto tikslas – iki 2050 m. jose esantys pastatai turi nebeišmesti kenksmingų dujų į aplinką. Siekiant tai įgyvendinti, nuo kitų metų įsigalios ES Pastatų energinio efektyvumo direktyva, kuri numato, kad didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutraliai anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai persitvarkyti į beveik nulinės energijos – beveik nevartojančios energijos pastatus.

Net 75 proc. Europos pastatų yra energetiškai neefektyvūs, sunaudojantys 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžiantys 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų. Norint pasiekti Direktyvos tikslą, svarbu kasmet kiekvienoje ES šalyje vidutiniškai atnaujinti po 3 proc. energetiškai neefektyvių pastatų.

Tai reiškia, kad iki 2030 m. Lietuvoje turėtų būti atnaujinta apie trečdalį visų senų pastatų, iki 2040 m. – apie du trečdalius, visi likę – iki 2050 m. Šiuo metu Lietuvoje renovuota jau 2350 daugiabučių, o 428 namų atnaujinimo darbai dar vyksta.

Ar 2050 m. tikslas pasiekiamas?

Lapkričio 15 d. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) ir Aplinkos ministerijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Pastatų atnaujinimo indėlis siekiant klimatui neutralios ekonomikos“ dalyvavęs ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos rengėjas, buvęs Europos Parlamento narys Bendt Bendtsen teigė, kad tikslas yra pasiekiamas.

„ES pastatų sektorius turi didžiulį neišnaudotą potencialą – didžioji dalis jų energiją vartoja neefektyviai ir tai būtina mažinti. Investuodami į pastatų sektorių, investuojame į savo ateitį, nes energijos vartojimo mažinimas gali turėti įtakos valstybių ekonomikos augimui. Pavyzdžiui, jeigu mano gimtinėje, Danijoje, nebūtų įgyvendinami sprendimai didinti energetinį efektyvumą, šalis kasmet prarastų vis daugiau pinigų. Yra paskaičiuota, kad iki 2050 m. prarastume 20 mlrd. eurų“,– skaičiavo ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos rengėjas.

Jis pažymėjo, kad pastatų energinio efektyvumo didinimas yra reikalingas ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimui. Šiuo susitarimu siekiama, kad pasaulio klimato atšilimas neviršytų 1,5 laipsnių Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.

Rekomendacijos baigėsi, atėjo laikas susitarimui

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, Direktyvoje nurodyti įsipareigojimai nebėra tik rekomendacijos – tai susitarimas, kurį bus privaloma įgyvendinti ir skirti vis daugiau dėmesio energiniam efektyvumui.

„Nors skaičiai ir įsipareigojimas dideli, vis dėlto mes jau turime sukaupę patirties ir esame išmokę savo pamokas, tad jau dabar sparčiai ir efektyviai vykstanti renovacija leidžia tikėtis, kad direktyvos planai bus įgyvendinto sklandžiai ir turėsime vis daugiau energetiškai efektyvių pastatų“, – teigia K. Mažeika.

Svarbu atsižvelgti į dabartinę situaciją

Konferencijoje dalyvavęs Dimitrios Athasiou, Europos Komisijos Energetikos direktorato pareigūnas pabrėžė, kad ilgalaikė pastatų atnaujinimo strategija numato išsamiai suplanuoti renovacijos projektų veiksmus, įvertinant dabartinę pastatų energetinio efektyvumo situaciją ir ekonominį potencialą pertvarkant juos į beveik nevartojančius energijos pastatus.

„Prieš pradedant siekti tikslų, kiekviena šalis turi įsivertinti dabartinę energetinio efektyvumo situaciją – tai padės renkantis veiksmingas pastatų renovavimo priemones, kurios galės padėti efektyviai mažinti išmetamųjų dujų emisijas ir tuo pačiu sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą bei pagerinti savo šalies gyventojų gyvenimo kokybę“, – pasakojo Europos Komisijos pareigūnas.

Lietuva tikslui jau ruošiasi

Kiekviena valstybė narė iki 2020 m. kovo 10 d. Europos Komisijai turi pateikti ilgalaikę renovacijos strategiją, su išdėstytomis veiksmų gairėmis ir priemonėmis bei išmatuojamais pažangos rodikliais Direktyvoje keliamiems tikslams įgyvendinti.

LR Aplinkos ministerija, atsakinga už Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategiją, jau yra pradėjusi parengiamuosius darbus, kurie greitai bus pristatyti ir visuomenei.

Anot Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos, Direktyvos tikslai yra išties ambicingi, tačiau įgyvendinami.

„Dabartinis Lietuvos progresas jau leidžia kalbėti ne tik apie mažėjantį pastatų energijos suvartojimą, bet ir apie poveikio klimato kaitai mažinimą, miestų tvarumą, pasikeitusius jų veidus, pagerėjusią gyvenimo kokybę atnaujintuose daugiabučiuose“, – sako konferencijoje kalbėjo V. Serbenta.