Aktoriui ir verslininkui Audriui Bružui dažnai tenka keliauti po užsienio šalis, tačiau dalyvaudamas išskirtiniame TV3 projekte „Metam monetą“ jis turi kliautis fortūna: tik nuo jos priklauso, kokios kelionės išlaidos. Šį sezoną žinomam vyrui dažniau tenka keliauti su ribotu biudžetu, tačiau tai nė kiek nesumenkina patiriamų įspūdžių. „Net nežinau, kas kelionėse man galėtų sugadinti nuotaiką“, – sako pašnekovas.

 
Audrius Bruzas - Evaldo Rudžio nuotrauka

Audrius Bružas, Evaldo Rudžio nuotrauka.

 

KOKIAS įspūdingas vietas jau aplankėte?

 

Buvome Sardinijos saloje, Luksoro mieste Egipte, keliuose Italijos regionuose, Bukarešte. Labai patiko apsilankymas Parmos provincijoje Emilijos-Romanijos regione, kur gaminamas autentiškas Parmigiano Reggiano sūris. Turėjome galimybę susipažinti su šio sūrio istorija ir gamybos procesu, lankytis sandėliuose, kur brandinami sūriai. Įdomu, kad šis sūris gaminamas tik iš tame regione besiganančių karvių pieno, kurių racione negali būti jokių papildų, tik vietinis natūralus pašaras.

 

Taip pat Italijoje, Modenos mieste, susipažinome su balzaminio acto gaminimo procesu. Mane labai žavi viskas, kas turi ilgametes tradicijas. Tiek Italijoje, tiek kitose šalyse.

 

KAIP mėgstate keliauti realiame gyvenime – taupiau ar prabangiau?

 

Prabangą kiekvienas suprantame skirtingai. Vienam tai gali būti skrydis sraigtasparniu ar privačiu lėktuvu, kitam – gyventi viešbutyje, kur para kainuoja 250–500 Eur už naktį. Man viešbučio prabanga prasideda nuo 800–1000 Eur už nakvynę, bet į tokius nelabai važiuoju. Galėčiau sau tai leisti, bet nematyčiau prasmės vienos kelionės metu vien už viešbutį sumokėti kelis tūkstančius. Mėgstu ne prabangą, bet komfortą ir kokybę, o kokybiški dalykai nebūtinai būna labai brangūs, o labai brangūs dalykai ne visada būna kokybiški. Pavyzdžiui, prabangių prekės ženklų sportiniai bateliai nebūtinai bus kokybiškesni už batsiuvių siūtus, nors ir kainuos kelis kartus daugiau.

 

KADA paskutinį kartą stovyklavote su palapinėmis?

 

Visai neseniai buvau Naglio Šulijos laidoje, kur pagal mano gimimo datą ir laiką sudarytas astrologijos žemėlapis: pagal planetų išsidėstymą gimimo metu Naglis pasakojo apie mano charakterį, tam tikrus elgesio modelius. Besikalbant užsiminė, kad tą vėlyvą vakarą bus galima plika akimi pamatyti Antario žvaigždę, kuri mano astrologiniame žemėlapyje reikšminga. Nuvažiavome į Trakus ir, pasistatę palapinę netoli Angelų kalvos, stebėjome danguje pasirodant minėtą žvaigždę. Stovyklavimo atmosfera, laužas, mėnesiena, palapinė nukėlė mane atgal į vaikystę, kai daug keliaudavau su palapinėmis. Norėčiau vėl suplanuoti ir kažkur praleisti naktį stovyklaujant, nes dabar taip būna retai – gal laiko nėra, o gal ir poreikis nedidelis.

 

AR keliaujant jums įdomūs gamtos objektai?

 

Labai patinka gamta, tačiau nereikia miksuoti: jei nuvažiuoji kelioms dienoms į Romą, tikrai nėra reikalo lėkti už miesto ieškoti įspūdingos gamtos. Tai didelis ir įspūdingas miestas, tad užtenka pasimėgauti įspūdinga Romos architektūra. Jei keliauji ilgesnį laiką, važiuoji iš miesto į miestą, tikrai smagu sustoti kažkur gamtoje, pasimaudyti jūroje, pasigrožėti kalnų miesteliais. Kai su laida „Metam monetą“ keliavome po Sardiniją, vaikščiojome gražiais kalnų takais, plaukiojome kalnų upeliu. Tikrai labai smagi patirtis. Pats gal taip leisti laiko ir nesugalvočiau, bet tikrai buvo verta.

 

KAS kelionėse labiausiai erzina, gadina nuotaiką?

 

Tiesą sakant, sunku kažką sugalvoti. Jei būčiau gamtoje ir labai sukąstų uodai, visas ištinčiau ir nuolat kasyčiausi, tikriausiai tai erzintų. Jei keliaučiau automobiliu ir tris kartus tą pačią dieną nuleistų padangą, būtų sunku ją pasikeisti – irgi nelinksma. Bet šiaip kelionėse retai kas gali sugadinti nuotaiką.

 

KOKIOMIS kalbomis kelionėse galite susišnekėti?

 

Lietuviškai, angliškai ir rusiškai.

 

KIEK jums svarbi kūno kalba? Ar lengvai nuskaitote kitus žmones?

 

Bet kurioje šalyje kartais kalbu lietuviškai. Egipte ir Turkijoje yra puikiai pavykę susišnekėti ir be užsienio kalbos žinių. Matyt, įsijungia kūno kalba, pradedi judesiais ir mimika transliuoti tam tikrus dalykus, kurie konkrečiame kontekste (turguje, restorane ar kt.) gana suprantami, ir pavyksta susikalbėti.

 

KAS labiau esate – introvertas ar ekstravertas?

 

Ir esu, ir galiu būti visoks. Žiūrovai kartais nelabai suvokia, kad mano kuriami personažai nebūtinai atspindi mano, Audriaus Bružo, požiūrio ir vertybių. Kuriamas personažas tėra personažas, o ne dokumentika. Aš, kaip Audrius Bružas, būnu visoks: ir visiškai nuobodus, ir labai įdomus, ir liūdnas, ir linksmas, ir kt.

 

KĄ savyje norėtumėte pakeisti?

 

Ką noriu, tą ir keičiu, nuolat mokausi įvairių dalykų. Negimiau mokėdamas vairuoti dviračio, laikyti pusiausvyros. Kažkada nemokėjau leisti pasireikšti spontaniškumui, trūko greitos reakcijos, kas svarbu improvizacijoje – to irgi išmokau. Sukūrus verslą, „Oxford“ laisvalaikio ir klasikinės avalynės parduotuvę, reikėjo visai kitokių įgūdžių ir kompetencijų, todėl vis dar mokausi verslo dėsnių, komunikacijos, rinkodaros, pardavimų ir daugybės kitų dalykų.

 

NUO KO prasideda pokyčiai?

 

Iš pradžių mąstome. Jei tą darome sąmoningai, pradedame veikti, o kartojamas veiksmas tampa mumis. Ką aš mąstau, valgau, darau – tas ir esu. Nebūtinai esu, kas kalbu, bet jei ir mąstau, ir darau – tai esu aš.

 

UŽ KĄ save galite pagirti?

 

Už darbštumą, drąsą, ryžtą, atkaklumą tam tikrose situacijose.

 

KAS gyvenime padeda išlaikyti balansą?

 

Nelabai žinau, kas yra balansas, todėl nežinau, ar gerai balansuoju. Tiesiog gyvenu tam tikromis veiklomis ir siekiais. Mąstau, ką noriu sukurti, judu savo tikslų link.

 

AR mėgstate viską suplanuoti, ar gyvenime daugiau improvizacijos?

 

Nors gyvenime daug improvizacijos ir spontaniškumo, bet ir daug planavimo. Kažkada seniai esu sakęs, kad nieko neplanuoju, tačiau jau ilgą laiką planuoju ir dėlioju itin daug. Paskui atidžiai peržiūriu, kas suplanuota, ką verta įgyvendinti. Nuolat apsibrėžiu tam tikras teritorijas ir ką noriu jose nuveikti, pasiekti. Naujų idėjų man tikrai netrūksta, tik visko neįmanoma ir net nėra tikslo įgyvendinti. Šiandien esu gana aiškiai apsibrėžęs, ką noriu nuveikti su improvizacijos teatru ir baru „Kitas kampas“, „Oxford“ batais, laidomis, filmais.

 

KOKIAIS žmonėmis stengiatės save apsupti?

 

Panašiais į save. Man svarbu, kad jie pasižymėtų man artimomis vertybėmis, panašiais siekiais, veržlumu, profesionalumu, smalsumu, noru augti ir tobulėti. Su žmonėmis be iniciatyvos ir motyvacijos man būtų labai sunku.

 

AR lengvai paleidžiate žmones, su kuriais ne pakeliui?

 

Lengvai. Gal nėra malonu, jei reikia atleisti iš darbo ir atsisveikinti, bet nesu atsakingas už kitų likimus. Visuomet aiškiai komunikuoju, ko pats siekiu ir ko tikiuosi iš kolegų ar pavaldinių. Jei nepavyksta padaryti taip, kaip tikėjausi, nematau prasmės laikyti: pabandėm – nepavyko, nepateisinom vieni kitų vilčių, gal iki galo nesupratome vienas kito ar siekiame ne tų pačių dalykų, tai keliaukime toliau skirtingais keliais.

 

KOKIOS svarbios rutinos ar tradicijos niekada nepraleidžiate?

 

Rutina kinta, nes mano gyvenimas labai dinamiškas. Būnu tai Lietuvoje, tai užsienyje, todėl kasdienybė labai skiriasi. Galbūt paminėčiau Kūčias ir Kalėdas, kai kasmet susėdu su mama, šeima, giminėmis pabūti kartu. Jei tik esu sveikas, nebijau kitų užkrėsti gripu (visgi žiema), visuomet susirenkame prie šventinio stalo.

 

KAS labiau esate – svajotojas ar realistas?

 

Ir realistas, ir svajotojas, ir planuotojas. Manyje daug pradų. Nesu tik pragmatikas, matematikas ir racionalaus mąstymo atstovas, tačiau ir ne svajotojas ar stereotipinis menininkas, negebantis struktūruoti gyvenimo. Tam tikrose situacijoje esu struktūruotas ir organizuotas, tačiau galiu būti ir labai spontaniškas. Esu gana brandaus amžiaus ir moku būti visoks: sūnui – tėvas, mylimai moteriai – vyras, mamai – sūnus, broliui – brolis, kolegoms – kolega ar vadovas. Turiu daug socialinių vaidmenų ar kaukių, kurias sąmoningai suvokiu ir galiu greitai keisti pagal aplinkybes.

 

Autorius Laima Samulė