Emocinė gerovė – raktas į vidinę pusiausvyrą

Šiuolaikinis gyvenimo tempas verčia nuolat bėgti, kažko siekti, vykdyti nesibaigiančius darbus. Per visa tai dažnai pamirštame sustoti ir paklausti savęs, kaip jaučiamės ir ko iš tiesų norime. Emocinė gerovė – ne prabanga, o būtinybė, kurios mums reikia ne mažiau nei oro. Panagrinėkime, kodėl emocinė sveikata tokia svarbi ir kaip ją puoselėti kasdienio chaoso sūkuryje.

Nepaprastai svarbi

Emocinė gerovė veda prie asmeninio augimo. Stabilios emocijos skatina savęs pažinimą, padeda atrasti asmeninius tikslus ir siekti juos įgyvendinti, o tai didina pasitenkinimą gyvenimu. Užsitikrinus emocinę gerovę, lengviau susidorojama su iššūkiais ir netikėtais pasikeitimais, nes organizmas ir protas geriau pasirengę reaguoti į stresą. Net santykiai su kitais tampa tvaresni: emocinė gerovė padeda kurti ir palaikyti tvirtus tarpasmeninius ryšius, nes leidžia geriau suprasti savo ir kitų emocijas, skatina atvirą komunikaciją. Galiausiai svarbu atsiminti, kad nuo emocinės sveikatos priklauso ir fizinė savijauta. Vidinė ramybė ir harmonija mažina riziką susirgti širdies ligomis, vėžiu, depresija bei kitais pavojingais lėtiniais susirgimais.

Kaip palaikyti?

Laiko, žinių, pastangų ir kitų resursų investavimas į emocinę gerovę – esminis žingsnis link ilgaamžiškumo ir visaverčio gyvenimo. Kaip puoselėti emocinę gerovę?

Savimonė ir emocijų atpažinimas. Aktualu skirti laiko suvokti, kaip jaučiatės, kas sukelia teigiamą ir neigiamą emocinį atsaką. Kelionė į save gali vykti įvairiai: per dienoraščio rašymą, meditaciją, pokalbį su patikimu bičiuliu ir kt. Labai svarbu mokytis ne tik pastebėti, bet ir priimti emocijas – visas, nes kiekviena jų suteikia vertingą informaciją apie vidinę būseną, kiekviena formuoja asmenybę. Reikšminga pažinti save be jokios kritikos ir vertinimo.

Subalansuotas miego ir poilsio režimas. Kokybiškas miegas būtinas atkurti tiek kūno, tiek proto jėgas. Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7–8 val. Būtent tiek optimalu nuovargiui pašalinti. Ne mažiau svarbus poilsis dieną. Kasdien darbų sūkuryje būtina rasti sau mažiausiai valandą, per kurią galėtumėte veikti tai, kas miela širdžiai ir atpalaiduoja. Tai gali būti skirtingos veiklos: nuo ramaus knygos skaitymo iki aktyvaus energijos ištaškymo šokių aikštelėje. Kiekvienas turi rasti efektyviausią būdą ar kelis.

Fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Reguliari mankšta skatina laimės hormonų endorfinų išsiskyrimą, štai kodėl po sporto jaučiame energijos ir geros nuotaikos antplūdį. Mankštintis palankiausia bent 150 min. per savaitę ir rinktis tokią veiklą, kuri būtų ne tik naudinga, bet ir maloni. Vieniems tinka baseinas, kitiems greitas ėjimas gamtos apsuptyje, tretiems komandiniai sporto žaidimai ar prakaito liejimas treniruoklių salėje… Kartu su fiziniu aktyvumu derėtų nepamiršti ir subalansuotos mitybos. Su maistu gaunant visų organizmui būtinų medžiagų, palaikomas tiek bendras, tiek protinis bei emocinis energijos lygis.

Socialiniai ryšiai ir bendravimas. Idealu, jeigu kasdien turite galimybę palaikyti ryšius su šeima, draugais, kolegomis. Nuoširdus bendravimas ir pasidalinimas kilusiais rūpesčiais mažina vienišumą, didina saugumo jausmą, sykiu bendrą pasitenkinimą gyvenimu. Dalinimasis jausmais ir patirtimis su artimaisiais padeda rasti sprendimus, lengvina emocinį krūvį.

Streso valdymo strategijos. Išvengti streso neįmanoma, o ir nereikia – trumpalaikis nėra žalingas, netgi gali padėti efektyviau susidoroti su kylančiais iššūkiais. Visgi reikėtų mokytis kontroliuoti nervinę įtampą, kad ji netaptų lėtine. Ilgalaikis stresas kenkia ne tik emocinei, bet ir fizinei gerovei, netgi trumpina gyvenimo trukmę! Norint sumažinti kasdienį stresą, svarbu turėti aiškiai suplanuotą dienotvarkę, leidžiančią efektyviau valdyti kasdienes pareigas. Ne mažiau svarbūs atpalaiduojantys užsiėmimai ir streso valdymo technikos – gilaus kvėpavimo, sąmoningo dėmesingumo (mindfulness) pratimai, meditacija ar kt. Svarbu rasti efektyviausią metodą ir nepamiršti jo taikyti susidūrus su stresinėmis situacijomis.

Profesionali pagalba. Jaučiant, kad emocinis krūvis tampa per sunkus ir savarankiškai su juo susidoroti nepavyksta, nereikėtų bijoti kreiptis pagalbos į specialistus. Psichoterapeutai suteikia profesionalių žinių ir metodų, padedančių susidoroti su emocinėmis problemomis, padeda suprasti, iš kur ir kodėl jos apskritai kyla. Daugumai padeda grupinės terapijos: pokalbiai su žmonėmis, turinčiais panašių patirčių, gali suteikti ne tik užuojautos, bet ir naujų sprendimų būdų.

Autorius Jūratė Survilė