Elektroninė erdvė atveria kone beribių galimybių, tačiau kartu joje tyko daugybė pavojų. Vis dažniau kalbama apie elektroninį smurtą. Ar mokate jį atpažinti, o atpažinę tinkamai reaguoti? Apskritai – kaip išvengti šio pavojaus?

 

Skirtingos apraiškosA,Woman,Is,Running,Away,From,Profanity,And,Sexual,Harassment.

 

Kaip ir realiame, taip ir elektroniniame pasaulyje smurtas gali reikštis įvairiais pavidalais. Vienus jų atpažinti paprasta, o kiti kur kas keblesni. Aptarkime dažniausias virtualaus smurto apraiškas.

 

Kibernetinės patyčios (cyberbullying). Apima įžeidžiančias žinutes, žeminančius komentarus, šmeižtą internete.

 

Asmeninės informacijos viešinimas (doxxing). Tai bet kokios asmeninės informacijos (adreso, telefono numerio ar kt.) viešinimas be asmens sutikimo.

 

Neapykantos kalba (hate speech). Rasizmo, seksizmo ar kitų diskriminacinių pareiškimų sklaida.

 

Elektroninis persekiojimas (cyberstalking). Nuolatinis stebėjimas ar priekabiavimas, bandymas susisiekti per socialinius tinklus bei kitas skaitmenines platformas.

 

Finansinis išnaudojimas. Apgaulės, pavyzdžiui, internetinės aferos ar sukčiavimas, kuriomis siekiama išvilioti pinigus.

 

Taip pat smurtas elektroninėje erdvėje gali reikštis kaip padirbtos audiovizualinės medžiagos platinimas (deep fakes), grasinimai prieš žmogų panaudoti fizinį ar seksualinį smurtą, nepageidaujamo turinio (dažniausiai seksualinio) siuntinėjimas ir kt.

 

Kodėl tai klesti?

 

Smurtą internete skatina keli veiksniai. Pirmiausia taip elgtis leidžia anonimiškumas. Elektroninė erdvė suteikia vartotojams galimybę slėpti savo tapatybę, todėl kai kada tai gali išprovokuoti elgesį, kurio žmogus asmeniškai vengtų. Sukuriama nebaudžiamumo iliuzija. Be to, vis dar trūksta elektroninės erdvės reguliavimo. Daugelyje platformų nėra normalios moderavimo politikos, tad žalingas elgesys gali plisti nekontroliuojamai. Dar blogiau – socialinių tinklų algoritmai netgi gali skatinti smurtą internete, nes pirmenybę teikia sensacingam ar poliarizuojančiam turiniui. Nors ir ne specialiai, taip palaikomas, netgi skatinamas įžeidžiantis elgesys. Galiausiai nemažai lemia kultūros normos. Visuomenės šališkumas tam tikrose srityse, pavyzdžiui, seksizmas ar rasizmas, atsispindi ir net hiperbolizuojamas elektroninėje (tariamai saugioje) erdvėje.

 

Kaip apsisaugoti?

 

Norint, kad elektroninė erdvė būtų kuo saugesnė ir draugiškesnė, pirmiausia svarbu patiems imtis visų įmanomų saugumo priemonių.

 

Saugoti asmeninę informaciją. Internete nevalia dalintis asmenine informacija, tokia kaip namų adresas, telefono numeris ar banko sąskaitos duomenys. Netgi keliant savo nuotraukas į socialinius tinklus ar kitą internetinę erdvę gerai apgalvoti, ar jomis kiti žmonės negali pasinaudoti blogais tikslais, ar jos neatskleidžia daugiau, nei reikėtų. Ypač atsargiai dalintis vaikų nuotraukomis.

 

Susikurti stiprius slaptažodžius. Kiekvienai paskyrai naudokite unikalius, sudėtingus slaptažodžius. Idealiu atveju jie turėtų būti ne trumpesni kaip 12 simbolių, sudaryti iš didžiųjų ir mažųjų raidžių, skaičių, specialiųjų ženklų.

 

Atsargiai naudotis viešuoju „Wi-Fi“. Prisijungus prie viešojo tinklo verčiau nesinaudoti svarbiomis paskyromis, neteikti konfidencialios informacijos be virtualaus privataus tinklo (VPN).

 

Aktyvuoti privatumo nustatymus. Socialiniuose tinkluose geriausia riboti, kas gali matyti jūsų įrašus, komentuoti ir siųsti privačias žinutes. Verta įgalinti dviejų faktorių autentifikavimą (2FA) visose svarbiose paskyrose. Tai suteikia papildomą apsaugą, net jei slaptažodis būtų pavogtas.

 

Mokytis atpažinti grėsmes. Niekada neatidarykite nežinomų siuntėjų el. laiškų, nepaspauskite ant įtartinų nuorodų ar priedų, kurie gali turėti kenkėjiškų programų. Svarbu plėsti skaitmeninį raštingumą, naudinga dalyvauti seminaruose ar mokymuose, kuriuose aiškinama, kaip saugiai naudotis internetu. Dalinkitės informacija su draugais, šeima ir kolegomis, kad visi būtų labiau pasirengę atpažinti bei apsisaugoti nuo galimų grėsmių.

 

Neįsitraukti. Jei susiduriate su neapykantos kalba ar provokacijomis, nesivelkite į konfliktus – tai gali tik paskatinti agresorių.

 

Apsaugoti savo įrenginius. Svarbu reguliariai atnaujinti operacines sistemas, antivirusines programas ir kitą programinę įrangą. Būtina įsidiegti antivirusinę programą, kuri padės aptikti ir pašalinti kenkėjiškas programas, kurios naudojamos šnipinėjimui ar duomenų vagystei.

 

Ką daryti susidūrus?

 

Deja, vis dar dažnai žmonės, susidūrę su smurtu elektroninėje erdvėje, linkę į jį numoti ranka: vieni jo nevertina rimtai, nes nesuvokia tikrųjų grėsmių, kitiems gėda prisipažinti, kad tapo kibernetinio smurto aukomis, treti tiesiog nežino, kaip viską spręsti. Pirmiausia svarbu neignoruoti problemos. Štai svarbiausi žingsniai, kuriuos būtina atlikti susidūrus su bet kokia elektroninio smurto apraiška:

 

Išsaugoti įrodymus. Padaryti ekrano kopijas (screenshot) arba išsaugoti pokalbių istoriją, kuri gali būti naudinga įrodant incidentą.

 

Blokuoti agresorių. Dauguma platformų turi funkciją, leidžiančią blokuoti nepageidaujamus asmenis. Būtent tai reikėtų daryti, užuot vėlusis į konfliktą su smurtautoju.

 

Ieškoti pagalbos. Pasitarti su šeima, draugais, kreiptis į internetinės platformos, kurioje nukentėjote, administratorius, atitinkamas pagalbos organizacijas (pvz., „Vaikų linija“, „Pagalbos moterims linija“).

 

Pranešti teisėsaugai. Jei smurtas kelia grėsmę jūsų saugumui ar turtui, apie tai būtina pranešti policijai. Lietuvoje kibernetinių nusikaltimų prevencijai ir tyrimams skirtos specialios tarnybos.

 

Įdomu

 
  • Pagal 2021 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, beveik 70 % interneto vartotojų yra susidūrę su kokia nors elektroninio smurto apraiška.
  • Dažniausiai jo aukomis tampa moterys ir mažumų atstovai.
  • LGBTQ+ atstovai su elektroniniu smurtu susiduria kone trigubai dažniau nei bendra populiacija.
 

Autorius Jūratė Survilė