Ekstremalaus vandens sporto vicečempionas Edgaras Riabko po katastrofa vos nesibaigusios avarijos: pagalvojau, kaip šeima gyvens be manęs

Visi žinome prestižinėmis laikomas „Formulės 1“ rungtynes, į kurias gražiausiose pasaulio vietose, tokiose kaip Monakas, susirenka šį sportą dievinantys aistruoliai, o milijonus kainuojantys automobiliai traukia ne tik greitį mėgstančių žmonių akis, bet ir viso pasaulio žiniasklaidą.

Šį antradienio vakarą, 20 val., LNK „Bus visko“ laida papasakos apie kitą greitojo sporto šaką – vandens „Formulę 2“ ir vienintelį lietuvį šio sporto atstovą, kuris ne tik moka vairuoti šią virš vandens pakylančią ir kosmine dažnai laikomą transporto priemonę, tačiau yra ir pasaulio vandens „Formulė 2“ vicečempionas. Susipažinkite, Edgaras Riabko, kuris sako: per mano karjerą yra buvę visko – net ir katastrofa vos nesibaigusios avarijos.

„Pirmą kartą gyvenime pajutau tą jausmą, kai žmonės kalba, kad jau esi komoje – matai, kaip prabėga tavo gyvenimas. Ir aš tą patį pamačiau – savo dukrą, žmoną. Kaip tik žmona buvo nėščia, laukėmės antrojo vaiko, todėl iš karto pagalvojau – kaip gyvens mano šeima be manęs”.

Nauja „Formulės 2“ technika kainuoja šešiaženklę sumą. Dažniausiai klausant profesionalaus sporto atstovų, kyla klausimas, iš kokių pinigų galima sau leisti tokio sporto prabangą. Prisimindamas savo pradžią, vyras bus atviras: tam, kad galėčiau startuoti su kitais „Formulės 2“ pilotais, daug metų taupiau pinigus, o nuosavą automobilį iškeičiau į troleibusus.

„Iš pradžių parduodavau savo automobilį, kad nusipirkčiau variklį, važinėdavau su visuomeniniu transportu, paskui eidavau į banką ir pasiimdavau lizingą, pirkdavau kitą automobilį, išsimokėdavau. Viską, ką uždirbdavau, investavau į sportą”.

Laidos metu Edgaras papasakos, kaip laimėjimai šiame sporte susiję su pinigais, ir kodėl penkerių metų senumo „Formulė“ gali būti verta dvigubai daugiau nei naujausia technika.

Savo patirtimi, kaip jaučiasi stebėdama savo vyrą, virš vandens lekiantį 200 km/h greičiu, pasidalins ir Edgaro žmona Sigita. Prisimindama itin skaudžią vyro avariją, tuomet besilaukdama  antrojo vaikelio, moteris vos tramdys ašaras. „Atsimenu tik viena: gelbėtojai perduoda informaciją, o šalia stovi greitosios automobilis. Sako: jis dar po vandeniu, jis dar po vandeniu, jis dar po vandeniu… Vėliau – ilga tyla. Paskui išgirstu, kad jis panikuoja, kas mano Edgarui nepriimtina. Paskui neatsimenu nieko. Tik kai jį parvežė, jis, turbūt sukaupęs paskutines jėgas, krito ant manęs, o per šalmo viršų pamačiau, kad jo akys pasruvusios krauju. Man atrodė amžinybė, kol jį parvežė. Bet viduje buvo toks jausmas: tu negali taip pasielgti. Tu negali”.

Pats Edgaras pasidalins ir savo paslaptimi – kas jam padeda namo parvežti prestižinius laimėjimus bei ko reikia, norint šiame sporte nedaryti klaidų. „Supratau, kad turi būti labai šaltas, nesijaudinti, tiesiog dirbti savo darbą. O rezultatas ateina ne iš karto. Ta pati viena avarija, kita avarija yra pamoka, tai tavo klaidos, kurios po truputį užgrūdina. O ir varžybose turi būti šaltų nervų. Nes turim italų, ispanų, kurie turi prabangiausias technikas, bet daro klaidas vien dėl to, kad akys dega”.

Kodėl ši sporto šaka patekdavo į pavojingiausių pasaulio sportų trejetuką? Ir kokią pergales atnešančią tradiciją turi pasaulio vicečempiono komandos nariai? Jau šį antradienio vakarą, 20 val., per LNK laidoje „Bus visko“.