Pilateso ir svorio metimo trenerė, šokio judesio terapeutė Ingrida Merkininkė jau antri metai veda sporto treniruotes įvairių įmonių darbuotojams darbo vietoje. Šis asmeninės patirties įkvėptas projektas, kurį finansuoja Sporto rėmimo fondas, trenerei atskleidė, kas iš tiesų trukdo žmonėms sportuoti net tada, kai jie tam turi visas sąlygas.

 

Exhausted,Woman,In,Fitness,Room,Fell,Asleep,On,Sports,Yoga

Ingrida, jau daugiau nei penkerius metus dirbate pilateso trenere. Tikriausiai galite pasakyti, kodėl dauguma vengia / tingi sportuoti netgi žinodami, kaip iš tiesų tai svarbu mūsų kūnui?

 

Žmogaus psichika veikia taip, kad mieliau renkamės lengvus dalykus – visada maloniau pasėdėti, pagulėti, papietauti su kolegomis. Net ir darbas, kurį įpratome dirbti, mums jau įprastas dalykas, prie kurio esame pripratę, todėl tapo rutina. O sportas yra pasikeitimas gyvenime, ypač jei žmogus nesportavo ilgą laiką ir neturi tam įgūdžio. Kiekvienas pokytis tampa iššūkiu, reikalaujančiu papildomų pastangų, laiko ir įdirbio. Psichika dažniausiai priešinasi naujovėms, nes reikia apsaugoti nuo galimo pavojaus. Be to, reikės dėti papildomų pastangų, kils nenumatytų iššūkių, nežinome, kaip tai mus paveiks. Todėl reikia laiko, kad įprastume ir priimtume naujoves. Ir, jei iš pradžių atrodo, kad sportuodami darbo metu sugaišime papildomo laiko, gal net nespėsime atlikti suplanuotų darbų, tai netiesa. Mat sportuodami kaip tik perkrausime savo „kompiuterį“ ir įgysime naujos energijos, todėl likusią dienos dalį būsime produktyvesni, labiau susikoncentravę. Tad tuos pačius darbus atliksime greičiau ir, tikėtina, jie taip neišvargins.

 

Kitas svarbus dalykas – tai mūsų mintys. Retai kada pamąstome – o kodėl man iš tikrųjų svarbu sportuoti? Retai motyvuoja – kad tai sveika. Galbūt motyvuotų labiau – kad netaptume ateityje našta artimiesiems. Todėl svarbu turėti savo tikrąjį KODĖL, o ne daryti kaip visi.

 

Nustokime sportą ir sveikesnį gyvenimo būdą rinktis kaip bausmę. Prisivalgiau torto – reikia nubausti save ir eiti sportuoti. Priaugau svorio, tai kankinsiu save ir neduosiu valgyti, alinsiu sportuodama, nes „esu nevykėlė ir apsileidusi“. Būtina mokytis tą negatyvų triukšmą galvoje keisti į pozityvų. Tuomet nereikės tiek daug savęs įtikinėti, bus lengviau sportuoti ar rinktis vertingesnį maistą.

 

Esate ne tik pilateso trenerė, bet ir padedate numesti svorio, subalansuoti gyvenimą. Ar tiesa, kad vesti treniruotes įmonėse jus paskatino asmeninė patirtis?

   

Pati daug metų biure dirbau sėdimą darbą. Viskas taip susidėliojau, kad keičiau profesiją – tapau sporto trenere. Darbe iš tiesų patyriau daug streso, įtampos, todėl tikrai puikiai žinau, ką reiškia „sulįsti“ į kompiuterį, sustingti ir, atrodo, nejausti viso kūno. Juk per dieną kaupta visa įtampa, reikalai, problemos niekur nedingsta, todėl būtina visa tai kažkuo pakeisti, transformuoti. Dabar padedu žmonėms numesti svorio, mažinti įtampą, kūno skausmus, kad jie turėtų daugiau energijos, jaustųsi jaunatviškesni ir labiau pasitikėtų savimi. Todėl šis mano projektas gimė natūraliai – tiesiog norėjau padėti dirbantiems biuruose prie kompiuterio. Norėjau padėti jiems atsipalaiduoti, sustiprinti kūną, išvengti skausmų, pagerinti emocinę sveikatą. Žmonės, pradėję sportuoti, atsipalaiduoja, nusiramina. Pastebiu, kad tie, kurie yra aktyvūs, veiklūs, daug dirba dideliu tempu, dažniausiai ir patiria stresą darbe, o grįžę namo tą stresą „užvalgo“ nesveiku maistu, persivalgymais. Mano užduotis – padėti subalansuoti gyvenimą, nusiraminti ir per fizines treniruotes, kvėpavimą susigrąžinti harmoniją į savo gyvenimą, o su harmonija – ir stiprų, sveiką kūną.

 

Pasidalinkite, dėl kokių priežasčių žmonės priešinasi sportuoti net tada, kai tam turi visas sąlygas? Kaip dažniausiai skamba jų pasiteisinimai?

 

Mano treniruotės, pagal projektą, pradedamos tik tuomet, kai organizacija surenka bent 20 žmonių grupę, kurie būtų pasiruošę ateiti sportuoti tris kartus per savaitę. Iš pradžių entuziazmas ir pasiryžimas visiems tiesiog veržiasi per kraštus. Vėliau prasideda gyvenimas. Populiariausi pasiteisinimai – „darbai“, „nėra laiko“. Taip pat didelę įtaką treniruočių lankomumui daro šventės, vaikų atostogos, sezoniškumas, vasara, darbas iš namų. Karantinas meškos paslaugą padarė tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Aptingome, užsisėdėjome, priaugome svorio, padidėjo nerimo lygis. Ir iš šios būsenos kai kuriems vis dar sunku išeiti. Beje, darbas iš namų tik dar labiau didina fizinį pasyvumą. Manau, tai turi gerokai didesnę neigiamą įtaką, nei įsivaizduojame. Dirbdami iš namų mažiau judame, namuose dar lengviau pasiekiamas maistas (ištisą dieną!), kuris ne pats sveikiausias. Dar daugiau mažiname socializaciją ir patiriame didesnę įtampą. Todėl būtina, kad mūsų visuomenėje požiūris į sportą iš esmės pasikeistų. Pačioms įmonėms reikia gerokai pasitempti – per porą metų tik vienoje įmonėje radau tinkamą erdvę sportui. Kitose dažniausiai glaudžiamės konferencijų salėse, poilsio ir laisvalaikio zonose.

 

Ar gali būti taip, kad negebėjimas valdyti laiko atima galimybę sportuoti?

 

Mūsų gyvenimo tempas yra toks, kad norime arba turime padaryti daugiau, nei galime. Nemokame išskirti prioritetų, nes viskas atrodo šimto procentų vertės prioritetas. Visose srityse norime būti geriausi, atiduoti visą save. Todėl planavimas ir prioritetų išskyrimas – svarbiausi momentai. Neužtenka pasakyti sau, kad pradėsiu sportuoti. Reikia aiškiai įsivardinti: nuo kada, kiek, kuriuo laiku? Sportui man reikės vienos papildomos valandos, vadinasi, reikia rasti, ką iš gyvenimo rutinos pastumti į antrą planą arba visai atsisakyti. Tai nereiškia, kad buvau užsiėmusi dešimt valandų ir staiga dar pridėsiu vieną papildomą valandą. Jei aš suprantu, kad man tai svarbu, kad noriu sportuoti dėl savo sveikatos, tiek fizinės, tiek emocinės, tai turiu rasti rutinoje laiko sportui. Be to, dažnai neįvertiname poilsio ir judesio naudos, nes galvojame, kad tai atims mums taip brangaus laiko. Tačiau visa tai duos dvigubai daugiau energijos, todėl laiko tik sutaupysime.

 

Kaip pasikeičia žmonių rutina gavus galimybę darbo vietoje sportuoti drauge su jumis?

 

Daugeliui tai suteikia progą išbandyti galimybę sportuoti patogiu laiku ir taip susiformuoti įgūdį sportuoti. Kiti pasitikrina savo valią ir motyvaciją, dingsta galimybė pasiteisinti, kad tam nėra laiko ar sąlygų. Kai darbdavys organizuoja sporto treniruotes, reikia tik susiplanuoti tinkamą laiką ir ateiti. Bent jau treniruočių pradžioje jaučiamas didžiulis entuziazmas ir pasiryžimas keisti savo įpročius. Ir tikrai dauguma iš tiesų sportą įtraukia į kasdienę rutiną. To prasmę mato ir darbdaviai. Ne viena įmonė, pasibaigus projektui, pratęsė sporto treniruotes. Man malonu, kai sulaukiu asmeninių žinučių, kuriuose mano kursų dalyviai rašo, jog ir toliau palaiko įprotį sportuoti. Daugelis jų džiaugiasi suteikta galimybe išbandyti sportą darbe. Įdomiausia – beveik visi sako, kad taip buvo sunku prisiversti ateiti į treniruotę, bet po jos taip džiaugiasi atėję, nes savijauta akivaizdžiai pagerėja.

 

Patarkite, kaip žmonėms, ypač dirbantiems sėdimą darbą, į gyvenimą įsivesti sporto rutiną? Ar įmanoma treniruotes paversti tokiu pat įgūdžiu, kaip, pavyzdžiui, išsivalyti dantis?

   

Pirmiausia reikia duoti sau pažadą ir prisiimti įsipareigojimą kažkurį laiką, pavyzdžiui, mėnesį sportuoti ir neabejoti šiuo sprendimu. Aišku, gali būti ir taip, kad netinka tam tikra sporto šaka arba pasirinktas neoptimalus krūvis. Kitaip tariant, atsiranda logiškų, objektyvių priežasčių, kurios paskatina kažką keisti. Tačiau labai svarbu, jei nepatiko sporto šaka, treniruotė ar treneris, ne mesti sporto, o ieškoti kitos šakos ar trenerio, nes šiais laikais pasiūla didžiulė. Tikrai galima rasti, kas tiks ir patiks. Sporto treniruotę tiesiog privalu įtraukti į dienotvarkę. Kaip nepraleidžiate kelis kartus per dieną pavalgyti, išsimiegoti, taip turite nepamiršti ir sportuoti. Planuojate darbus, susitikimus, reikia planuoti ir sportą. Kitas svarbus dalykas – norint išlaikyti ilgalaikę motyvaciją, rekomenduoju stebėti ir fiksuoti, kaip jaučiatės po treniruotės likusią dienos dalį, o tuos jausmus būtinai įsisąmoninti. Jei pastebite, kad po sporto esate geresnės nuotaikos, energingesni, ramesni, kitą kartą ateiti į treniruotę bus lengviau, nes prisiminsite malonius jausmus.

 

Pasidalinkite, kokie paprasti pratimai tiktų kiekvienam biuro darbuotojui?

 

Pirmiausia, pakilus nuo kėdės, jei yra galimybė, tiesiog keletą kartų užlipti ir nulipti laiptais. Taip pat galima pasivaikščioti vidiniame kieme arba tiesiog prasieiti koridoriais aplankant kolegas. Ir, žinoma, gerai prasitampyti – pasirąžyti arba padaryti paprasčiausius tempimo pratimus. Juk sėdint sustingsta visas kūnas. Pavyzdžiui, sunerti rankas ir iškelti jas į viršų, pasilenkti į šonus, į priekį, sulenkti vieną koją ir prispausti prie sėdmens, pasukinėti galvą, prasukti pečius. Taip pat svarbu įsileisti į kabinetą šviežio oro. Jis padeda palaikyti gerą tonusą ir atsakyti į klausimą: ar tikrai dar noriu vieno puodelio kavos su bandele?

 

„Projektas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos“