Durijus – ypatingas vaisius

Durijus – garsiausias ir populiariausias egzotiškas vaisius Pietryčių Azijoje. Dėl neįprasto skonio, nėra kito vaisiaus, su kuriuo jį būtų galima palyginti.

Neįprasto skonio

Pavadinimas „durijus“ kilęs iš malajų kalbos žodžio „duri“, reiškiančio erškėtį. Manoma, kad durijai kilę iš Borneo ir Sumatros regionų, natūraliai veša Malajų pusiasalyje ir auginami plačiame regione nuo Indijos iki Naujosios Gvinėjos. Durijai Pietryčių Azijoje vartojami nuo priešistorinių laikų, tačiau Vakarų pasauliui žinomi tik apie 600 metų. Prieš 400 metų jais prekiavo dabartiniame Mianmare, Tailande ir Pietų Vietname. Seniausias žinomas įrašas apie durijus priklauso Niccolò Da Conti, kuris XV a. keliavo po Pietryčių Aziją. Portugalų gydytojas Garcia de Orta taip pat aprašė durijus straipsnyje, kurį paskelbė 1563 m. Vokiečių botanikas Georgas Eberhardas Rumphiusas 1741 m. išleido knygą, kurioje išsamiai ir tiksliai aprašyti durijai.

Durijų taip pat pasodino Amerikoje, tačiau apsiribota botanikos sodais. Pirmieji sodinukai iš Kew karališkojo botanikos sodo išsiųsti Auguste’ui Saint-Arromanui iš Dominikos 1884 m. Pietryčių Azijoje durijai auginti šimtmečius kaimuose, tikriausiai nuo XVIII a. pabaigos, o komerciniais tikslais – nuo ​​XX a. vidurio.

Durijų vaisius turi storą pluoštinę luobelę, padengtą aštriais spygliais. Tai turbūt vieninteliai vaisiai su dviem priešingais skonio apibūdinimais. Durijų mėgėjai šių vaisių skonį apibūdina kaip saldų ir kreminį, panašų į kreminio sūrio pyragą, su vanilės ir karamelės natomis bei turintį šiek tiek kartumo. Tie, kurie nemėgsta durijų, apibūdina kaip stiprų ir nemalonų. Aitrus kvapas dažnai lyginamas su supuvusiais svogūnais, dvokiančiomis kojomis ir net žaliomis nuotekomis, dėl to daugelis Pietryčių Azijos šalių uždraudė vaisius viešajame transporte ir komercinėse patalpose. Singapūre durijus taip pat draudžiama neštis į viešąjį transportą. Varškės pavidalo minkštimas gali būti valgomas įvairiais brandos etapais ir naudojamas saldiems bei pikantiškiems patiekalams ruošti. Sėklas galima valgyti skrudintas.

Nauda sveikatai

Pakelia nuotaiką. Durijuose yra aminorūgšties triptofano. Kai jis suskaidomas, paverčiamas serotoninu – neurotransmiteriu, atsakingu už tai, kad jaustumės laimingi ir atsipalaidavę.

Reguliuoja kraujospūdį. Beveik kas ketvirtas 30–69 m. singapūrietis kenčia nuo hipertenzijos. Dėl to kyla širdies ligų, insulto ir inkstų nepakankamumo rizika. Durijai reguliuoja kraujospūdį, nes turi kalio, elektrolitų, padedančių palaikyti tinkamą kraujospūdį.

Gerina miegą. Kuo didesnis hormono melatonino lygis, tuo geresnis miegas. Durijuose yra triptofano, nepakeičiamos aminorūgšties, reikalingos melatonino lygiui padidinti. Net viena durijaus sėkla prieš miegą padeda geriau pailsėti.

Padeda odai. Durijuose vitamino C daugiau nei kituose atogrąžų vaisiuose. Vitaminas C kovoja su laisvaisiais radikalais organizme, o tai padeda sumažinti pigmentacijos ir raukšlių radimąsi.

Stiprina kaulus. Durijuose daug geležies, vario ir kalio, kurie būtini stipriems kaulams palaikyti. JAV nacionalinio biotechnologijų informacijos centro atliktas tyrimas parodė, kad didesnis geležies suvartojimas taip pat didina kaulų tankį, o tai reiškia, kad kalcis nėra vienintelis kaulų stiprinimo elementas. Šios būtinos medžiagos padeda išvengti osteoporozės.

Suteikia energijos. Angliavandenių gausa pasižymintis durijus gali suteikti energijos. Dvi sėklos suteikia tiek energijos, kiek ir vidutinio dydžio bananas. Kalio gausa šiuose vaisiuose taip pat padeda sumažinti nuovargį ir nerimą.

Įdomu

•  Yra 30 durijų rūšių, tačiau tik 11 jų valgomos. Tos, kurios klasifikuojamos kaip nevalgomos, nėra nuodingos, tačiau turi mažai minkštimo arba yra visai be jo, su didelėmis sėklomis.

•  Vien atogrąžų Azijoje veša daugiau nei 500 durijų veislių.

•  Tailandas, didžiausias durijų eksportuotojas pasaulyje, užaugina per 300 šio vaisiaus veislių.

•  Nors ir reti, bet dėl genetinės mutacijos egzistuoja bespygliai durijai. Tokie panašūs į kokosus – yra apvalesni, rudi, mažesni ir lygesni nei įprasti durijai.

•  Prieš vartojimą durijų sėklas reikia išvirti. Taip pat galima skrudinti, kepti. Neapdorotas sėklas vartoti nesaugu, nes jose yra ciklopropano riebalų rūgščių – vėžį sukeliančios medžiagos.

•  ‘Musang King‘ ir ‘Black Thorn‘ – brangiausios veislės, kurios auginamos Malaizijoje. Brangiausias kada nors parduotas durijus yra Kanyao durian iš Tailando, kainavęs 47 990 JAV dolerių.

•  Durijų medžiai gali užaugti iki 50 m aukščio ir gyvuoti 150 ar daugiau metų, nors su amžiumi vaisių derlius mažėja. Štai vaisių kokybė gerėja medžiui senstant, todėl žmonės reklamuoja medžio amžių prie parduodamų durijų.

Naudingosios medžiagos100 g

Baltymai1,47 g

Riebalai5,33 g

Angliavandeniai23,29 g

Skaidulos3,8 g

Vanduo64,99 g

Vitaminas A2 μg

Vitaminas C19,7 mg

Kalis436 mg

Kalcis6 mg

Magnis30 mg

Fosforas39 mg

Varis207 μg

100 g147 kcal

Saldus pyragas

10 porcijų

100 g 245 kcal

Ruošti 1 val.

•  160 g durijų minkštimo
•  180 g sviesto
•  140 g cukraus
•  4 kiaušiniai
•  120 g miltų
•  Pusė šaukštelio kepimo miltelių

Gaminimas. Puode sviestą ištirpinti su cukrumi, įmušti kiaušinius ir gerai išmaišyti. Maišant suberti miltus su kepimo milteliais. Sutrinti vaisių minkštimą ir įmaišyti. Gautą tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą indą. Kepti 40 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 170 ºC.

Durijų ledai

6 porcijos

100 g 577 kcal

Ruošti 4,5 val.

•  6 durijų minkštimo dalys
•  2 kiaušiniai
•  5 ml vanilės ekstrakto
•  3 šaukštai cukraus
•  250 ml riebaus pieno
•  250 ml grietinėlės

Gaminimas. Vaisių minkštimą sutrinti iki vientisos masės. Dubenyje išplakti trynius su vanilės ekstraktu ir cukrumi. Pieną ir grietinėlę užvirinti, sumažinti kaitrą ir supilti kiaušinių mišinį. Nuolat maišyti, kol ims tirštėti. Neužvirinti. Kai kremas bus tirštas, nukelti ir leisti atvėsti. Laikyti šaldiklyje 30 min., kol tik pradės kietėti. Kas 30 min. po šaukštą įmaišyti durijų masę. Šaldyti bent 3 val.

Autorius Monika Budnikienė