Pasaulyje ilgą laiką gyvuoja teorija apie tai, kad į Žemę mūsų protėviai nusileido iš žvaigždžių. Galbūt tai paaiškina nuolatinį planetos gyventojų norą skrieti lyg paukščiai, pasiekti Saulę ir tolimas žvaigždes. Regis, pažinus dangaus kūnus, jokių paslapčių nebeliktų.

 

dogonai

Vakarų Afrikos valstybėje Malyje iki šiol gyvena dogonų gentis, kuri primityvi gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų tai ypatinga kultūra, išsaugojusi slapčiausias apeigas ir žinias apie menkai pažįstamą visatą. Dogonų genčiai priklauso ne tiek ir mažai: apie 400000 – 800000 žmonių.

 

Istorikai žavisi dogonų detaliu ir prasmingu menu bei unikaliais papročiais. Tačiau labiausiai jie garsėja senovine, neįprastai tikslia kosmologija ir stulbinančiomis legendomis apie Žemės gyventojų protėvius, atvykusius iš tolimos žvaigždės Sirijaus.

 

1930 metais Vakarų pasaulyje kilo milžiniškas susidomėjimas dogonų kultūra, nes būtent tada prancūzų antropologai pirmą kartą išgirdo originalias legendas iš vietinių žynių lūpų. Pasakojimai būdavo perduodami iš kartos į kartą ir užfiksuojami meno kūriniuose. Didžiausio susidomėjimo sulaukė legenda, kurioje pasakojama, esą į Žemę buvo nusileidęs dievas Nomas, kuris kalbėjo apie nežemiškos kilmės rasę, gyvenančią Sirijaus žvaigždės sistemoje. Tolimoje planetoje gyvenę vandens rasei priklausantys humanoidai, undinės. Legenda yra dar labiau neįtikėtina, nes jau senajame Babilone dievas Oannes mene buvo vaizduojamas kaip žmogus su žuvies uodega. Sirijaus žvaigždės sistemos planetos Dievas Nomas į Žemę nusileido iš dangaus didžiuliame laive, sukeldamas stiprų vėją ir gausmą. Dogono genties žyniai taip pat žinojo, kad Sirijaus sistemai priklausė dar viena žvaigždė palydovė, tačiau iš Žemės ji nėra matoma, nes ją užstoja ryškiai šviečianti Sirijaus žvaigždė. Tyrėjai rado 400 metų amžiaus įrodymų, vaizduojančių minėtų žvaigždžių orbitas.

 

Tik 1970 metais astronomai turėjo pakankamai galingus teleskopus, kad galėtų pažvelgti bent iš šiek tiek arčiau į Sirijaus žvaigždę ir nufotografuoti Sirijų B. Dogonai neklydo. Jie taip pat be teleskopo sugebėjo nustatyti Jupiterio mėnulius ir Saturno žiedus. Kyla klausimas: kaip jiems tai pavyko?

 

Sirijus yra tik už 8,7 šviesmečių nuo Žemės, todėl mūsų planetos padangėje – tai ryškiausia žvaigždė. Sirijus B yra be galo sunki, didelio tankio, balta nykštukinė žvaigždė. Nors ji mažesnė už Žemę, tačiau sveria net aštuonis kartus daugiau nei mūsų Saulė! Abi žvaigždės patenka į tą patį gravitacijos lauką ir priklauso tai pačiai sistemai. Balta, nykštukinė žvaigždė susiformavo iš gęstančios žvaigždės liekanų.

 

Taip pat kaip prieš šimtus metų, taip ir šiais laikais dogonų gentainiai kas penkiasdešimt metų švenčia Sirijaus A ir Sirijaus B apsisukimą orbitoje. Vėliau astronomai patvirtino ir tai, kad žvaigždės orbita apsisuka per 50 metų. Astronomai kol kas dar nėra radę trečios planetos sistemoje Emme Ya. Planeta turėtų būti raudona. Anot dogonų, nykštukė žvaigždė gali būti moterų arba batsiuvių planeta.

 

Regis, dogoniečiai buvo toli pažengę astronomai, nes jie, anksčiau nei Europos mokslininkai, teigė, kad Žemė yra apvali, sukasi aplink savo ašį ir Saulę, planetų orbitos yra elipsės formos, o Paukščių takas yra spiralės formos žvaigždžių darinys.

 

Dogoniečiai tikėjo Sirijaus žvaigžde, dievo Nomo ir triakių ateivių su krabo žnyplėmis vietoj rankų pasakojimais apie planetos ir visatos istoriją, dar prieš atvykstant pirmiesiems europiečiams.

 

Ne tik astronomija, bet ir religiniu menu tyrėjus domina dogonų kultūra. Tautodailininkai dažnai vaizduodavo šikšnosparnius, krokodilus ir ypač laibus žmones. Unikalūs keramikos, skulptūros ir drožybos dirbiniai ir kitas kultūrinis paveldas saugomas UNESCO.