Susidūrę su skirtinga nuomone dažniausiai karštakošiškai ginčijamės iki nukritimo arba prikandame liežuvį ir nutylame dėl šventos ramybės. Nei vienas, nei kitas variantas nėra naudingas santykiams ir sveikatai. Turime išmokti diskutuoti. 

 

diskusijos

Apgaulinga ramybė

 

Prisiminkite paskutinį kivirčą arba atvejį, kai norėjote išsakyti savo nuomonę, bet nutylėjote. Nesvarbu, ar tai buvo politinė diskusija su kaimynu, darbo aptarimas su kolega, ginčas su antrąja puse dėl finansų, žodinis susirėmimas socialiniuose tinkluose. Prisiminkite savijautą. Galbūt jautėte skrandžio spazmus, smarkų širdies plakimą, smilkiniuose tvinksėjo pulsas? Ar pakėlėte balsą, vartėte akis ir mosikavote rankomis? Galbūt įpusėjus diskusiją apėmė sunkiai valdomas įniršis? Tą vakarą negalėjote užmigti, nes mintyse ieškojote argumentų, kurie pribaigtų oponentą?

 

Visa tai labai pažįstama. Daugelis vengia ginčytis ir bijo sunkių pokalbių. Be to, visuomenėje labiau vertinami malonūs asmenys, ypač moteriškosios lyties, ir diplomatai, ypač vyriškosios lyties. Tradicinis vaidmuo, kuris patogus visiems, yra ramus pašnekovas. Tačiau kartais reikia pasakyti „Aš su tavimi nesutinku“ ir apginti savo nuomonę. Pristatome dešimties žingsnių planą, kaip suvaldyti pokalbį ir pakreipti diskusiją naudinga linkme.

   
  • Keiskite požiūrį
   

Pažvelkite į nuomonės nesutapimus kitu žvilgsniu. Nesutarti vienu ar kitu klausimu yra normalu. Nebijokite konfliktų. Tik reikia išmokti konstruktyviai argumentuoti, pagarbiai apginti savo nuomonę ir nustatyti ribas. Psichologų teigimu, susilaikymas nuo konfrontacijos kenkia sveikatai ir nuodija santykius su aplinkiniais. Raktas į asmeninį augimą – ne tariamas pritarimas viskam, ką sako pašnekovas, o išėjimas iš komforto zonos. Diskusijos stiprina pasitikėjimą savimi ir puoselėja tikrus ryšius. Išdrįskite sakyti nuomonę ir pelnysite daugiau pripažinimo, nei tik linksėdami galvą. Nustokite apsimetinėti patogiu žmogumi ir kalbėkite, ką galvojate. Nustebsite, kaip keičiasi aplinkinių požiūris ir didėja savivertė.

   
  • Išlaikykite abipusę pagarbą
   

Dažnai manome, kad diskusijos tikslas – pakeisti oponento nuomonę ir įsitikinimus. Lyg mes mąstome teisingai, o kitas žmogus klysta ir galvoja „blogai“. Tokiu atveju kyla rizika įžeisti asmenį, sumenkinti, sukritikuoti. Be to, sunku paveikti kito nuomonę ir ją pakeisti. Asmuo tam priešinsis. Diskusija gali nutolti nuo pagrindinės temos ir pereiti į asmeniškumus. Suvokimas, kad pokalbio tikslas – tam tikra abipusio supratimo, tolerancijos, priėmimo forma, o ne tobulas požiūrių suderinimas, padės išvengti nusivylimo. Stenkitės priimti pašnekovo poziciją tokią, kokia yra. Leiskite galvoti taip, kaip jis nori. Lygiai to paties reikalaukite iš oponento, t. y. kad jis gerbtų, išklausytų, argumentuotų, tačiau neįtikinėtų ir neprimestų savo „tiesos“.

   
  • Nustatykite nerimo priežastį
   

Daugeliui ginčai ir diskusijos sukelia nepaaiškinamą nerimą, nes atrodo, jog susiduria su grėsminga perspektyva. Pagalvokite, kodėl tai, kad kažkas mato situaciją kitaip, sukelia baimę? Kokias stygas užgauna mintis, jog galvojate kitaip nei kiti? Galbūt bijote, kad jus atstums? Nenorite išsiskirti iš daugumos? Nepasitikite savimi ir nedrįstate atskleisti savo tapatumo? Pabandykite išsiaiškinti priežastį, kodėl bijote atvirai diskutuoti, kas stabdo reikšti nuomonę. Tuomet įsivaizduokite patį blogiausią scenarijų, kuris išsipildo. Tai padės suvaldyti nerimą ir kitą kartą konfliktas neatrodys toks grėsmingas. Atminkite – kiekvieno žmogaus nuomonė yra vertinga. Tie, kurie bijo nuvertinimo, dažniausiai patys nuvertina save. Tie, kurie bijo nepatikti, atsidurti paraštėse (kolektyvo, visuomenės, šeimos), dažniausiai ir taip būna atstumti.

   
  • Įvertinkite jėgas
   

Daugelyje ginčų (ar su kolega, ar su vaiku) vienas iš žmonių turi stipresnę poziciją, pavyzdžiui, pokalbis vyksta kieno nors namuose arba pašnekovas pavaldus kitam asmeniui. Amžius, išsilavinimas, pareigos, socialinis statusas, net sveikatos būklė – daugelis veiksnių lemia, kas nurungs diskutuojant. Jei planuojate rimtą pokalbį iš anksto, visada rinkitės neutralią erdvę, geriau viešumą – kavinę ar parką. Taip pat rekomenduojama vengti trečių asmenų buvimo. Jie gali palaikyti oponento nuomonę ir susilpninti jo poziciją. Diskutuojant svarbi kūno kalba. Pageidautina, kad abu asmenys atsidurtų viename lygmenyje, pavyzdžiui, stovėtų ar sėdėtų. Jei pokalbis vyksta ant laiptų, siekite, kad akys būtų viename lygyje ir neleiskite pašnekovui žvelgti iš aukšto.

   
  • Valdykite emocijas
   

Lengva pasakyti, sunku padaryti. Sudėtinga likti šaltu veidu ir išsaugoti ramų stotą, kai kraujyje cirkuliuoja adrenalinas. Emocijos ima viršų ir vis mažiau kontroliuojame kalbą – ką ir kaip sakome. Deja, diskusiją laimi tas, kuris moka sutramdyti nervus. Žinoma, reikia priimti savo emocijas. Galite pykti, nervintis, stebėtis, nusivilti, bet visus jausmus laikykite varikliu, kuris suteikia energijos, o ne liepsnosvaidžiu, lemiančiu perdegimą. Jūsų tikslas – ne sužavėti kitą asmenį savo erudicija ir apsiskaitymu ar išlieti per savaitę susikaupusį negatyvą, o padaryti savo poziciją kuo logiškesnę. Argumentuokite lėtai, apgalvotai, įtaigiai, ypač jei pašnekovas ardosi. Palengva išlaisvinkite emocijas ir pastebėsite, jog išlošite laiko ir sustiprinsite įvaizdį oponento akyse.

   
  • Kontroliuokite balso tembrą
   

Susinervinę dažnai pradedame kalbėti garsiau. Tuomet pašnekovas stengiasi perrėkti ir taip pat pakelia balsą. Kyla rizika, jog diskusija pavirs į užstalės kakofoniją, kai visi kalba, bet niekas nesiklauso. Taip pat svarbu pastebėti, kad diskutuojant keliamas balsas tampa plonas ir cypiantis (dažniausiai dėl gerklų spazmų susinervinus ir paviršutiniško kvėpavimo). Tai susilpnina solidumą ir pranešimo galią. Stenkitės kalbėti kiek įmanoma lėčiau ir žemesniu tonu. Giliai įkvėpkite, suskaičiuokite iki dešimt ir tik tada argumentuokite. Taip pat venkite perdėm mandagių, nuolankių frazių, tokių kaip „Atsiprašau…“, „Ar galėčiau…“, „Leiskite nesutikti…“, „Nežinau, bet…“. Turite teisę reikšti savo nuomonę, net ir prieštaringą. Sustiprinkite poziciją kalbėdami pirmuoju asmeniu: „Aš galvoju…“, „Mano nuomone…“, „Turiu idėją…“.

   
  • Neskaitykite minčių
   

Dažnai atrodo, jog, užuot atsakęs į kitos pusės argumentus, žmogus diskutuoja su savo mintimis. Atsakome ne į varžovo tiesioginius klausimus, nevystome temos, o dalijamės spėjimais apie pašnekovą arba apie tai, ką jis neva galvoja. Ginčas savaime pasmerktas nesėkmei nuo pat pradžių, jei manote, kad žinote, kas dedasi kito galvoje. Kai išsiskiria požiūriai, pernelyg supaprastiname pašnekovą, sutirštiname trūkumus, o žinių apie jį spragas užpildome stereotipais. Stenkitės įsiklausyti, ką sako kitas žmogus. Pabandykite šiek tiek įsijausti į oponento mintis ar atsidurti jo vietoje, kitaip tariant, pasimatuokite svetimas klumpes. Venkite frazių: „Tu visada…“, „Aš niekada…“, „Kaip tu gali…“. Neadresuokite savo teiginių įsivaizduojamai auditorijai: „Nes jūs, vyrai / moterys…“, „Protingas žmogus sutiktų, jog…“, „Mielieji, atsitokėkite“.

   
  • Užduokite atvirus klausimus
   

Jei jaučiatės užpultas nepasiruošęs, pirmoji reakcija gali būti smūgis atgal arba bandymas pabėgti nuo nemalonaus pokalbio. Diskusija pavirs į emocines grumtynes dėl riebesnio epiteto. Suvaldykite pirmąsias emocijas ir nusiteikite atviram pokalbiui. Nebėkite, atvirkščiai, palaikykite idėją kalbėti pasiūlyta tema. Kurkite grįžtamąjį ryšį: „Papasakokite apie tai plačiau“, „Ką bandote man pasakyti?“, „Ar aš gerai jus supratau?“ Taip išlošite papildomo laiko sudėlioti galvoje savo argumentus. Stenkitės gauti kuo daugiau informacijos, kad praplėstumėte temą. Tai paskatins pašnekovą pasitraukti iš kovos režimo. Jis pajaus, kad diskusija virto monologu, o jūs esate tik malonaus veido pašnekovas. Jei žmogus linkęs į asmeniškumus, atvirai pasakykite, jog netoleruosite įžeidimų: „Jaučiu, kad savo kalba puolate mane. Šis pokalbis beprasmis, jei negerbiate kitokios nuomonės. Ko siekiate taip kalbėdami?“

   
  • Atverkite galimybes
   

Pasak psichologų, ginčydamasis žmogus naudoja kelis vaidmenis, kurie skiriasi balso tembru, intensyvumu, intonacija. Prioritetai priklauso nuo individualių pageidavimų. Gali nuskambėti gero bičiulio balsas, kuris švelniai užglaistys konfliktą ir neleis įsiplieksti diskusijai. Žmogus paprasčiausiai pasitrauks iš situacijos. Gali nuskambėti autoriteto balsas – valdingas, įsakmus, piktas. Asmuo bandys palenkti pašnekovą į savo pusę, sutriuškinti jo argumentus ir pakeisti nuomonę. Proto balsas grįstas racionalumu, logika, morale, moksliniais faktais. Problema ta, kad asmuo pasitiki savimi, kai kliaujasi tam tikra įsitikinimų sistema, todėl nepasiruošęs leistis į produktyvius ginčus su tuo, kurio tikėjimo sistema visiškai kitokia. Pavyzdžiui, socialistui ar liberalui sunku diskutuoti su konservatoriumi. Norint sušvelninti konfrontaciją, reikėtų kalbėti galimybių balsu. Žiūrėkite į nesutarimus kaip į signalus, kad yra kažkas, ko galbūt iki galo nesuprantate, bet domitės, norite pažinti, išmokti naujo. Verta pažvelgti į realybę ir atsiveriančias galimybes iš skirtingų pusių. Tai įkvepia.

   
  • Pasirūpinkite geru finalu
   

Nesutarimai neturėtų baigtis durų trankymu, skyrybomis, nutrūkusia draugyste, atleidimu iš darbo, nekalbadieniais, įžeidimais ir kitais destrukciniais dalykais. Idealiu atveju ginčas baigiamas priėjus kompromisą, bendrą sprendimą ar ateities planą. Jei ginčijotės dėl skirtingų pažiūrų, tik reikia suprasti oponento nuomonę, priimti ją ir laikytis savo pozicijos be priešiškumo. Žmonės gali (ir turi) galvoti skirtingai, tačiau tai netrukdo jiems kurti gražių santykių.