Pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai jau rašo tekstus, kuria vaizdus, programuoja, vertina duomenis, net pataria, kaip spręsti sudėtingas problemas. Technologijos skverbiasi į visas gyvenimo sritis – nuo švietimo ir medicinos iki verslo bei kasdienės buities. Kas vakar atrodė kaip mokslinė fantastika, šiandien tampa realybe. Natūraliai kyla klausimas: kaip mūsų vaikai išsiskirs pasaulyje, kuriame daugumą užduočių galės atlikti mašinos? Bet dar svarbiau – kaip juos ugdyti, kad DI eroje neprarastų žmogiškumo?

 

Kas keičiasi pasaulyje?Woman,Wearing,A,Headset,,Using,A,Laptop,,Surrounded,By,Futuristic

 

DI jau dabar daro esminę įtaką mūsų kasdienybei, darbo pobūdžiui, santykiams ir net tam, kaip suvokiame žinias, kūrybą ar sprendimus. Štai keli pagrindiniai būdai, kaip DI keičia pasaulį:

 

Automatizuoja rutininius darbus. DI perima daugybę pasikartojančių užduočių: nuo duomenų analizės, sandėliavimo, klientų aptarnavimo iki vertimų ar net teisinės dokumentacijos peržiūros. Tai leidžia taupyti laiką ir sumažinti žmogiškų klaidų tikimybę, bet kartu kelia iššūkių darbo rinkai.

 

Keičia švietimo sistemą. DI pagrįstos sistemos siūlo personalizuotą mokymąsi: analizuoja mokinio progresą ir individualiai pritaiko medžiagą. Tačiau kyla klausimų dėl mokymosi gilumo, kūrybiškumo ugdymo ir žmogiškojo ryšio su mokytoju išsaugojimo.

 

Veikia informacijos lauką. DI algoritmai nusprendžia, kokias žinias, reklamas ir įrašus matome internete. Jie kuria informacijos burbulus, gali sustiprinti šališkumą ar dezinformaciją. Mūsų pasaulio vaizdas vis labiau priklauso nuo to, ką pasirenka parodyti sistema.

 

Skverbiasi į kūrybines sritis. DI jau kuria muziką, paveikslus, eiles, net scenarijus. Kūryba tampa prieinama kiekvienam, bet kyla klausimas: kur baigiasi žmogaus indėlis ir prasideda algoritminė produkcija? Kas yra originalumas DI amžiuje?

 

Formuoja naujus santykius su technologijomis. DI tampa mūsų partneriais: kalbamės su pokalbių robotais, turime išmanius asistentus, pasitikime automatinėmis sistemomis, kurios „mąsto“ už mus. Ryšys su technologijomis tampa emocinis, o tai daro įtaką tam, kaip suvokiame žmonių tarpusavio santykius.

 

Kuria naują darbo rinkos struktūrą. Atsiranda profesijų, apie kurias prieš dešimtmetį net nebuvo kalbama (pvz., DI etikos, duomenų švaros specialistų, žmogaus ir roboto sąveikos dizainerių). Kartu nyksta tradiciniai darbai, kuriuos perima automatizuotos sistemos.

 

DI nėra tik technologija – tai galinga jėga, keičianti mūsų mąstymą, elgesį ir vertybes. Jis gali palengvinti gyvenimą, bet sykiu reikalauja sąmoningumo, kritinio mąstymo ir gilių žmogiškų savybių, kad neprarastume to, kas mus daro žmonėmis.

 

Progresuoja greičiau nei vertybės?

 

Per pastaruosius kelis dešimtmečius technologinė pažanga, ypač DI srityje, vystėsi milžinišku tempu. Tik ar spėja koja kojon žengti žmonių vertybinės nuostatos, moralinis kompasas ir etinė refleksija? Technologija leidžia atlikti dalykus, apie kuriuos vakar net nesvajojome, bet ar visada žinome, kodėl, kam ir su kokiomis pasekmėmis tai darome? Kai technologijos žengia priekyje, o vertybės lieka šešėlyje, kyla pavojus, kad priimdami sprendimus vadovausimės ne sąžine ar atsakomybe, o vien efektyvumo ar pelno logika. Būtent čia slypi rizika – netekti žmogiškumo dėl pažangos.

 

Ar mūsų vaikai taps prisitaikančiomis mašinomis, ar išliks sąmoningais žmonėmis, priklausys tik nuo mūsų visų – tėvų, mokytojų, visuomenės. Jei vaikams nuolat kartosime, kad svarbiausia greitis, produktyvumas ir atitikimas sistemai, jie taps tobulais prisitaikėliais. Greitai sprendžiantys testus, taikantys algoritmus, bet stokojantys tapatybės, jausmų gylio ar kritinio mąstymo. Jei vaikams leisime jausti, klysti, kurti, abejoti, ginčytis ir mąstyti apie gyvenimo prasmę, jie galės išaugti į visapusišką žmogų. Tuomet technologijos bus tik pagalbininkas, o ne sprendėjas. Kuo greičiau progresuoja technologijos, tuo stipriau turime atsigręžti į tai, kas amžina – žmogišką orumą, ryšį, empatiją, atsakomybę. Atminkite: vaikai neatsineša vertybių, jie jas perima iš mūsų.

 

Žmogiškumas – svarbiausia ateities kompetencija

 

Technologijos, DI ir automatizacija jau dabar keičia gyvenimus, o ateityje juos keis dar greičiau. Net sparčiai tobulėjant technologijoms viena savybė išlieka nepakeičiama – žmogiškumas. Būtent ši vertybė tampa svarbiausia kompetencija, kurią turime padėti ugdyti vaikams, jei norime, kad jie augtų visapusiškai brandžiomis, atsakingomis asmenybėmis.

 

Nuo mažens vaikai mokosi iš aplinkos. Jei parodome, kaip svarbu klausytis, atjausti, padėti, jie tai perima kaip natūralią elgesio normą. Nors ateities darbo rinkoje technologijos atliks daugelį užduočių, gebėjimas nuoširdžiai bendrauti, suprasti kitą ir kurti ryšį išliks nepakeičiami.

 

Vaikus galima ir reikia mokyti įsijausti į kitų jausmus, atpažinti emocijas, spręsti konfliktus taikiai. Emocinis intelektas neatsiranda savaime – tai mūsų, suaugusiųjų, pareiga jį ugdyti per kasdienes situacijas, žaidimus, pokalbius. Tokiu būdu vaikai užaugs žmonėmis, gebančiais bendradarbiauti, o ne konkuruoti bet kokia kaina.

 

Vaikams svarbu žinoti, kad tikrieji pasiekimai neprilygsta žmogiškumui. Sąžiningumas, pagarba, atsakomybė, rūpestis silpnesniais – tai ne tik gražios sąvokos, bet ir būtinos savybės, kurios leis išlikti oriais žmonėmis besikeičiančiame pasaulyje.

 

Kai vaikai užaugs, jie susidurs su etiniais klausimais, kurių šiandien dar net negalime nuspėti. Ar naudoti DI sprendžiant sveikatos klausimus? Ar robotams turėtų būti suteikiamos teisės? Tokiems sprendimams nepakaks vien intelekto, reikės moralinio kompaso, kurį padedame jiems susiformuoti jau šiandien.

 

Kūrybiškumas, gebėjimas mąstyti savarankiškai, kurti kažką naujo – visa tai kyla iš žmogiškos patirties. Vaikai, kurių pasaulėvaizdis grindžiamas žmogiškumu, kurs ne tik technologijas, bet ir santykius, bendruomenes, idėjas, keičiančias pasaulį į geresnį. Mūsų, suaugusiųjų, pareiga – pasirūpinti ne tik vaikų žiniomis, bet ir tuo, kokiais žmonėmis jie tampa. Ateitis priklauso nuo šiandienos ugdymo, o žmogiškumas – tai pagrindas, be kurio neįmanoma nei atsakomybė, nei bendrystė, nei tikrasis progresas. Jei norite, kad vaikai augtų laisvi, jautrūs ir atsakingi, turite patys rodyti, kaip būti žmogumi.

 

10 gebėjimų, kuriuos verta ugdyti DI eroje

 

Norint, kad DI vaikams taptų naudingu įrankiu, o ne priešu, taip pat siekiant nepamesti svarbiausios vertybės – žmogiškumo, verta ugdyti šiuos mažųjų gebėjimus:

 

Emocinis raštingumas. Gebėjimas atpažinti, suprasti ir įvardyti savo bei kitų emocijas padeda kurti sveikus santykius ir išlikti žmogiškiems skaitmeniniame pasaulyje.

 

Kritinis mąstymas. Vaikai turi mokėti ne tik rasti informaciją, bet ir ją vertinti: kas patikima, kas klaidinga, kur slepiasi manipuliacija ar šališkumas.

 

Kūrybiškumas. Automatizuoti gali šablonai, bet tik žmogus gali sukurti naują idėją. Kūryba padeda vaikams tapti ne vartotojais, o kūrėjais.

 

Bendradarbiavimas. Mokymasis dirbti kartu, išklausyti, prisidėti ir dalintis atsakomybe yra būtini įgūdžiai tiek mokykloje, tiek gyvenime.

 

Vertybių pažinimas. Neužtenka žinoti, kaip veikia pasaulis, svarbu ir kodėl reikia vienaip ar kitaip veikti. Vertybinis stuburas padeda priimti sąžiningus sprendimus.

 

Gebėjimas spręsti konfliktus. Skaitmeninė erdvė neapsaugo nuo nesutarimų, todėl vaikai turi mokytis konstruktyviai išreikšti savo poziciją ir ieškoti sprendimų be agresijos.

 

Skaitmeninė etika. Atsakomybė už elgesį internete turi būti tokia pati, kaip realiame gyvenime: pagarba, sąžiningumas, kritiškumas ir saugumas.

 

Gebėjimas prisitaikyti. DI pasaulis keičiasi itin greitai. Svarbu ne tik ką vaikas žino šiandien, bet ar jis moka mokytis, keistis, augti kartu su pasauliu.

 

Ramybės ir dėmesingumo lavinimas.  Skaitmeninis triukšmas alina, trikdo dėmesį. Vaikams būtina mokytis sustoti, būti čia ir dabar, atpažinti vidinę būseną.

 

Autentiškumo pajauta.  Skaitmeniniame pasaulyje lengva pasimesti. Vaikai turi jausti, kas jie yra, kokios jų stiprybės, ką reiškia būti savimi be poreikio prisitaikyti prie virtualių standartų.

 

Autorė Jūratė Survilė