Dijora: „Gyvenu ne pagal scenarijų“

TV3 televizijos eteryje startavo unikalus šokių projektas „Tangomanai“, kurio dalyviai kelias savaites gyveno ir šoko tango šio šokio gimtinėje – Buenos Airėse. Savo jėgas ant parketo išbandė ir modelis, laidos „Gero vakaro šou“ vedėja Dijora Petrikonytė. Ji atskleidė, kad projekte patyrė daug malonių emocijų, bet fiziškai buvo itin sudėtinga. Sužinokime daugiau.

   

KODĖL sutikote tapti projekto „Tangomanai“ dalyve?

 

Seniai norėjau sudalyvauti šokių projekte. Esu peržiūrėjusi visus lietuviškus šokių projektus ir, nors pati gyvenime nieko bendro su šokiu neturėjau, visada žavėjo tokių laidų koncepcija. Kai projekto kūrėjai pakvietė ne tik šokti, bet ir skristi į Argentiną, nedvejodama sutikau.

 

KAS projekte buvo įdomiausia, o kas sunkiausia?

 

Sudėtingiausia – palaikyti tokį didelį fizinį krūvį. Per dieną turėjome paruošti po vieną šokį, kai kitų projektų dalyviai tam turėdavo visą savaitę. Toks didelis fizinis krūvis lėmė, kad vykstant projektui susilaužiau du šonkaulius ir likusį laiką turėjau šokti kęsdama skausmą. Tuo metu nežinojau, kad rimtai susižeidžiau, maniau, kad man tarpšonkaulinių nervų uždegimas… Buvo tikrai sunku. Na, o smagiausia visiems dalyviams ir kūrybinei grupei gyventi kaip vienai didelei šeimai. Per tas kelias savaites labai suartėjome, atrodo, kad Buenos Airėse kartu pragyvenome bent metus.

 

KOKS jausmas šokti su tikru argentinietiško tango meistru ?

 

Įdomu tai, kad iki tol niekada nešokau tango ir jį įsivaizdavau stereotipiškai – juodai raudoni drabužiai, griežti rankų gestai. Tango išvis nėra apie tai, ką matydavau televizijos ekranuose. O su partneriu nelabai pasisekė – visiškai nekalbėjo angliškai, todėl daug laiko ir kantrybės sudegindavo bandymas susikalbėti verčiant tekstus su „google translate“.

 

KĄ, be šokių, išmokote šiame projekte?

 

Važiavome mokytis tik šokių, tad tik to ir išmokau (juokiasi). Žinoma, galima paminėti bendradarbiavimą su kitais dalyviais, vieningumą, kantrybę.

 

KAIP sekasi žiūrėti į save šokančią TV ekranuose?

   

Jau mačiau pirmąją laidą, labai džiaugiausi, kad viskas taip gražiai sudėliota ir parodyta. Laida suteikė daug gerų emocijų. Net kitų dalyvių, kurie turėtų būti mano konkurentai, pasirodymus žiūrėjau su šypsena ir už visus sirgau, kad tik gražiau pasirodytų, kad tik geriau viskas būtų nufilmuota ir perteikta ekrane. Likau itin patenkinta. Žinoma, bus laidų, kur vieniems geriau pasiseks, kitiems blogiau, bet iš esmės rezultatas puikus.

 

KOKIE keliai apskritai atvedė į televiziją?

   

Man paskambino ir pakvietė į atranką tapti viena iš „Gero vakaro šou“ vedėjų. Dažniausiai viskas nutinka spontaniškai ir pačiai nededant pastangų – žmonės mane susiranda, aš nieko neieškau.

 

KAS šiame darbe žavi labiausiai?

 

Galbūt nepastovumas. Į kiekvieną laidą atvyksta naujų svečių. Įdomu, ar pavyks juos prakalbinti. Patinka įvairūs žaidimai, kurie vyksta neturint scenarijaus, ekspromtu. Labai mėgstu išeiti iš komforto zonos, perlipti per save, patirti ir išmokti kažką naujo kasdien. Ko gero, labiausiai iš komforto zonos privertė išeiti du projektai „X faktorius“, kur teko dainuoti, ir „Tangomanai“, kur teko šokti.

 

KOKIA esate už televizoriaus ekrano ribų?

 

Kasdienybėje esu ramesnis, mažiau ekspresyvus žmogus. Bet daugelis ekranuose arba scenoje yra kiek kitokie nei realiame gyvenime. Tiesa, ir čia neturiu aiškaus scenarijaus – dienotvarkės, viskas išbalansuota, net kalbant apie mitybą: kada noriu, tada ir valgau (šypsosi).

 

KAIP bėga jūsų laisvalaikis?

 

Labai mėgstu skaityti knygas ir keliauti. Man didžiausias azartas – aplankyti kuo daugiau naujų miestų ir šalių. Visada keliauju savarankiškai, nes patinka pačiai organizuoti keliones – nuo bilietų, viešbučių iki lankytinų vietų ir restoranų.

 

KUR svajojate nukeliauti?

 

Labai noriu nuvykti į Japoniją. Tai didelė mano svajonė, kurią galbūt pavyks įgyvendinti artimiausiu metu.

 

KOKIUS kasdienius ritualus laikote būtinais?

 

Neseniai nusipirkau septynių žingsnių veido priežiūros komplektą iš įvairių kremų, serumų ir kt. Kol kas griežtai laikausi, bet man sudėtinga elgtis pagal rutiną. Esu spontaniška, nieko nemėgstu prisiplanuoti į priekį. Galima sakyti, gyvenu šia diena, gal nelabai gerai, bet toks mano charakteris (šypteli).

 

KAIP rūpinatės išoriniu ir vidiniu grožiu?

 

Vidiniu rūpintis, ko gero, labiausiai padeda knygos. Skaitau ne tik romanus, bet ir saviraiškos, savianalizės knygas, kurios įkvepia naujų idėjų, pateikia reikšmingų įžvalgų, augina sąmoningumą. Išore rūpinuosi kaip ir bet kuri kita moteris: kas pusantro mėnesio nueinu į kirpyklą, kas tris savaites – pas manikiūro meistrę. Tikrai nieko ypatingo nedarau.

 

KOKIOS savybės padeda, o kurias norėtumėte keisti?

 

Visuomet sunku kalbėti apie savo gerąsias ir blogąsias savybes, nes iš šalies geriau matyti. Mano draugas sako, kad esu linksma, gebu nuslėpti savo baimes. Kaip trūkumus galbūt įvardinčiau tai, kad per ilgai miegu, atrodau labai patikli. Taip pat galvoju, kad nėra privalumas, jog visada galvoju esanti teisi – mano tiesa yra vienintelė tiesa (juokiasi).

 

KOKĮ geriausią patarimą esate gavusi?

 

Mano tėtis yra pasakęs geriausią patarimą, kuriuo visada vadovaujuosi: „Visos Lietuvos žvaigždės krinta prie Lenkijos sienos.“ Dėl to niekada nebūnu susireikšminusi, su visais stengiuosi bendrauti nuoširdžiai ir atvirai, kaip su draugais.

 

KĄ laikote autoritetais?

 

Nėra jokių užsienio žvaigždžių, kuriomis labai žavėčiausi ir kurių pavyzdžiu norėčiau sekti. Autoritetais laikau širdies draugą Andrių, kuris itin daug pasiekęs odontologijos srityje, taip pat tėvus.

 

KĄ kolekcionuojate?

 

Knygas. Neseniai dalį jų išvežiau pas tėvus, bet kai jie pradėjo ieškoti, kam tas knygas išdovanoti, tuoj pat susirinkau atgal. Mano knygų kolekciją jau galima skaičiuoti šimtais egzempliorių. Knygoms niekada negaila pinigų, o perku gana dažnai, nes vis išgirstu rekomendaciją, pamatau reklamą, dar norisi ir kokią nors seną poezijos knygą įsigyti. Žiūrėk, jau pirkinių krepšelyje jų prikrauta už porą šimtų eurų (šypsosi).

 

KODĖL neklausote garsinių knygų arba neskaitote skaitmeniniu formatu?

 

Nepatinka. Visai ne tas jausmas, kaip liesti knygą rankomis, versti vieną po kito perskaitytus puslapius, grožėtis jomis lentynose ar ant naktinio stalelio.

 

KAS jums yra dvasingumas?

 

Nepriklausau nė vienai religijai ir netikiu Dievą, bet tikiu į gėrį.

 

KOKS skanėstas – jūsų silpnybė?

 

Esu tikra smaližė, o mano silpnybė – šokoladas. Galiu suvalgyti jo plytelę pusryčiams ir dar vieną sukirsti jau po vakarienės (šypsosi).

 

KADA būnate laimingiausia?

 

Kai moteriškieji hormonai leidžia būti laimingai (juokiasi). Mano nuotaika – kaip lietuviškas oras: labai permaininga.

 

KOKIĄ geriausią dovaną esate gavusi?

 

Iš gyvenimo – savo draugą. Apskritai labiau vertinu ne materialius daiktus, bet laiką, praleistą su artimaisiais, antrąja puse, draugais. Nuostabi dovana kartu išvykti į kelionę ir patirti įspūdžių.

  

Autorius Laima Samulė