Šis Senojo žemyno užkariautojas per 13 karo metų nepralaimėjo nė vieno mūšio. Tai legendinis karvedys, kurio karybos metodus studijavo Julijus Cezaris, Hanibalas ir net Napoleonas. Jis gebėjo sukurti tokią įspūdingą imperiją, apie kurią kalbama netgi po 2 000 metų.

 

Aleksandras MakedonietisTikras vardas –Alexander III

Gimimo metai ir vieta –356 m. pr. m. e. liepos 21 d., Pela (Makedonija)

Mirties metai ir vieta –323 m. pr. m. e. birželio 10 d., Babilonas

 

Dzeuso sūnus?

 

356 m. pr. m. e. Peloje, Makedonijos karaliui Pilypui II ir Epyro princesei Olimpijai gimė sūnus, kurį pavadino Aleksandru. Motina nuo mažų dienų įtikinėjo berniuką, kad jo tėvas – pats Dzeusas. Nepaisant to, Pilypas II labai mylėjo Aleksandrą, nes jis savo drąsa ir sumanumu priminė jį patį. Berniukas buvo gabus ir imlus, nuo mažens svajojo savo žygdarbiais pralenkti netgi garsųjį Heraklį. Po savo pagalve laikė ne tik durklą, bet ir Homero „Iliadą.“ Aleksandro mokytojais tapo geriausi to meto filosofai, tarp jų ir Aristotelis. Kartą šiam pasakius, kad egzistuoja daugiau tokių pasaulių kaip šis, Aleksandras sušuko: „O aš dar nevaldau nė vieno iš jų!“

 

Kai berniukui suėjo 12 m., tėvas jam davė pirmąją užduotį – sutramdyti laukinį žirgą, kurio įveikti nepajėgė netgi stipriausi vyrai. Aleksandras pastebėjo, kad žirgas bijo savo paties šešėlio, todėl lėtai prisiartinęs privertė jį atsigręžti į Saulę, ir šešėlis išnyko. Tuomet lėtai, bet užtikrintai užšoko ant žirgo. Jį pavadino Bucefalu, su kuriuo vėliau pasiekė netgi tolimąją Indiją, o šiam nugaišus vieną iš miestų pavadino mylimo žirgo vardu.

 

Tačiau jei ne netikėta karaliaus mirtis, jo Aleksandras galbūt taip ir nebūtų tapęs Makedonijos karaliumi bei pasiekęs Indijos. Pilypas II išsiskyrė su Aleksandro motina Olimpija ir vedė kilmingą makedonietę. Karaliaus ir naujos sutuoktinės sūnus būtų turėjęs daugiau teisių į sostą negu Aleksandras. Tačiau Pilypas II netikėtai mirė nuo savo tarno rankos, kurį greičiausiai pakurstė pati Olimpija. Ji negalėjo susitaikyti, kad jos vienintelis sūnus gali prarasti sostą. Taip sulaukęs 20 m. Aleksandras tapo Makedonijos karaliumi.

 

Tolyn į Aziją

 

Gavęs sostą Aleksandras Makedonietis visų pirma susidorojo su galimais rūmų priešais ir išdavikais. Įkalbėtas motinos nužudė savo tėvo naują žmoną ir jos naujagimį kūdikį. Paskui pradėjo karo žygius, siekdamas įgyvendinti seną tėvo svajonę – nugalėti persus. Tuomet Persija buvo didžiausia, stipriausia ir turtingiausia pasaulio imperija. Finansinė padėtis ir itin mažas karių skaičius (apie 30 000 pėstininkų bei 5 000 raitelių) nežadėjo pergalės Aleksandrui Makedoniečiui, tačiau jis laimėdavo vieną mūšį po kito, kol galiausiai sulaukė laiško iš Persijos karaliaus Darijaus III, kuris jam siūlė pusę imperijos mainais į taikos sutartį. Tačiau Aleksandro Makedoniečio ambicijos buvo kur kas didesnės, todėl pasiūlymą atmetė.

 

Toliau sekė persų valdomo Egipto užėmimas. Egiptiečiai jį pasitiko be kovos ir karūnavo savo faraonu bei Egipto dievu. Ten Aleksandras Makedonietis įkūrė Aleksandriją – miestą, kurio švyturys buvo vienas iš 7 pasaulio stebuklų. Nors Egiptas jį ypač žavėjo, čia užsibūti neketino. Lemiamas makedoniečių ir persų mūšis įvyko prie Gaugamelų. Tuomet 24 m. Aleksandras Makedonietis vos su 48 000 karių sutriuškino 250 000 persų kariuomenę. Netrukus jau beldėsi į Darijaus III rūmų vartus ir tapo Persijos karaliumi.

 

Nors žymus karvedys valdė beveik visą Aziją, nenustojo svajoti apie dar neužkariautas žemes. Po ilgus metus trukusių žygių nusprendė užkariauti Indiją, tačiau sulaukė pasipriešinimo. Pavargę ir mūšių nualinti kariai nenorėjo tęsti karo žygių, todėl Aleksandrui Makedoniečiui teko grįžti atgal.

 

Pakilimas ir nuopuolis

 

Aleksandrui Makedoniečiui sekėsi dėl kelių priežasčių. Pirma, jo kariuomenė buvo reorganizuota dar valdant Pilypui II, todėl buvo pranašesnė negu kitų. Antra, Aleksandras Makedonietis buvo talentingas karvedys ir strategas. Istorikai iki šiol jį vadina geriausiu visų laikų vadu. Ir trečia – buvo labai drąsus. Savo pavyzdžiu įkvėpdavo karius, su kuriais kovodavo pirmose gretose, ir ne kartą buvo sužeistas. Toks atsidavimas leido tikėti Aleksandru Makedoniečiu ir sekti jam iš paskos.

 

Tačiau žygiuojant į Aziją šio karvedžio įtaka pradėjo blėsti. Makedoniečius siutino jo žavėjimasis kitataučiais barbarais. Aleksandras Makedonietis svajojo apie lygiateisę Graikijos, Makedonijos ir Persijos imperiją. Netrukus pats pradėjo tapatintis su persais. Nešiodavo jiems būdingas dryžuotas tunikas, perjuostas diržais, pasisveikindamas bučiuodavo ranką, o užkariautas teritorijas palikdavo valdyti ne savo tautiečiams, bet persams, kurie valdė prieš Aleksandrą Makedonietį. Sūzuose surengė Rytų ir Vakarų „tuoktuves“, per kurias keli tūkstančiai makedoniečių karių vedė azijietes. Tokias vestuves karvedys skatino įspūdingomis ir prabangiomis dovanomis. Pats, nepaisant tautiečių maldavimų susilaukti grynakraujo makedoniečio paveldėtojo, turėjo tris kitatautes žmonas – 16-metę Roxana, Parysatis ir Darijaus III dukrą Stateira II. Tačiau, pasak istorikų, Aleksandras Makedonietis buvo biseksualus ir mėgavosi intymia vyrų draugija.

 

Galiausiai pradėjo tapatintis su visagaliu Dievu, kuriuo jį laikė azijiečiai. Vadintas „karalių karaliumi.“ Aziją valdė ne kaip grobikas, bet kaip paveldėtojas, neva iš aukščiau jam suteiktomis galiomis. Tačiau dėl didžiulio egoizmo, didybės manijos ir nepasotinamo noro turėti vis daugiau atsidūrė ant bedugnės krašto. Aleksandras Makedonietis tapo girtaujančiu tironu, kuris galėjo nužudyti netgi savo artimą draugą dėl to, kad šis jam prieštaravo.

 

Išbarstyta imperija

 

Didysis karvedys turėjo planų užkariauti visą Indiją, Arabiją ir kitas teritorijas, kai jį, sulaukus 32 m., pakirto liga. Per šventę išgėręs taurę vyno Aleksandras Makedonietis netikėtai susmuko iš skausmo, o kitą rytą nubudo kamuojamas karštligės. Artėjant 33-ajam gimtadieniui liga nepasitraukė, ir karvedys suprato, kad išaušo jo paskutinioji valanda. Bendražygiai, susirinkę prie jo lovos, maldavo įvardyti įpėdinį, kuriam turėtų atitekti karalystės valdymas, tačiau Aleksandras Makedonietis tik tiek tepasakė: „Stipriausiajam.“ Po šių žodžių jo gyvybė užgeso. Karaliaus mirtis paveikė visą imperiją. Persų pavaldiniai pagal papročius nusiskuto galvas, o Darijaus III motina mirė badu, tarytum būtų netekusi savo sūnaus. Įpėdinio neturinčios imperijos likimas buvo tragiškas – ji greitai suskilo į karo vadų valdomas karalystes, kurios pradėjo kovoti tarpusavyje. Visa Aleksandro Makedoniečio šeima (motina, žmona ir po jo mirties gimęs sūnus) buvo nužudyta.

 

Įdomu

 

  • Pasak legendos, Aziją galėjo valdyti tik tas, kas atriš stebuklingą „Gordijaus mazgą,“ ko niekas nepajėgė padaryti. Šią istoriją išgirdęs Aleksandras Makedonietis nusprendė pabandyti. Jis pasakė, kad nesvarbu kaip, bet mazgą atriš, ir jį perkirto kardu.
  • Garsaus karvedžio kapas dažnai lankytas vėlesnių valdovų: Julijaus Cezario, Marko Aurelijaus, Oktaviano ir kt. Jie rengdavo specialias piligrimines keliones.
  • Karžygys kentėjo nuo gatofobijos – kačių baimės.
  • Aleksandras Makedonietis laikytas visų laikų žymiausiu graiku.
  • Legenda byloja, kad Artemidės šventykla sudegė dėl to, jog ši buvo užsiėmusi – dalyvavo didžio karvedžio gimime.
  • Aleksandro Makedoniečio motina Olimpija buvo gyvačių kulto narė ir miegojo kartu su jomis.
  • Prieš gimstant žymiam karvedžiui jo tėvai sapnuodavo mistiškus sapnus. Pastarieji pranašavo, kad karaliui ir jo žmonai gims liūtas.
  • Per visą karų laikotarpį šis karvedys įkūrė 70 miestų ir net 20 jų pavadino savo vardu.
  • Neseniai Graikijoje atrasta didžiulė marmurinė kapavietė, kurioje, archeologų teigimu, gali būti palaidotas Aleksandras Makedonietis.
  • Fidelis Castro savo tris sūnus pavadino šio karvedžio garbei.