Desertas iš gamtos – persimonai

Vieni populiariausių egzotinių gardumynų vėsiuoju metų laiku neabejotinai yra persimonai. Jie dideli, sultingi, saldūs ir ryškiaspalviai, tad lengvai gali pakeisti įprastą desertą. Mitybos specialistų teigimu, lotyniškai dievų maistu vadinami persimonai – puiki klastingų peršalimo ligų profilaktikos priemonė.

Iš kur atkeliauja?

Persimonai kilę iš Kinijos, ten vadinami Rytų obuoliais. Iš Kinijos pateko į Japoniją ir tapo svarbia japonų virtuvės dalimi. Galiausiai šie oranžiniai gražuoliai pasklido po visą pasaulį. Persimonus vedantys rytiniai juodmedžiai (Diospyros kaki) priskiriami prie juodmedinių (Ebenaceae) šeimos persimonų genties augalų. XIX a. pirmajame dešimtmetyje pradėti auginti Kalifornijoje (JAV) ir Pietų Europoje (Ispanijoje). Tai ilgaamžiai vaismedžiai. Teigiama, kad netoli Kinijos sostinės Pekino auga šimtamečių rytinių juodmedžių. Šiais laikais veša Italijoje, Ispanijoje, Egipte, arabų šalyse, Pietryčių Azijoje bei JAV pietinėje dalyje – teritorijose, kuriose vyrauja paatogrąžių ir atogrąžų klimatas. Tačiau yra vietovių, kur šie vaismedžiai auginami ir atšiauresnėmis klimato sąlygomis. Tokia galimybė atsirado selekcininkams išvedus gana atsparių ir derlingų veislių. Jų šiuo metu žinoma daugiau nei 1500. Didžiausias persimonų vartojimo bumas pasaulyje kilo 1846–1848 m., kai vienas JAV admirolas parsivežė šių vaisių iš Japonijos. Visgi mėgstamais vaisiais tapo neiškart. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad Šiaurės Amerikos gyventojai, paragavę persimonų, pasipiktino. Mat nepatiko aitrokas skonis ir sausumas burnoje, kuris atsiranda sukramčius neprinokusių vaisių. Panašių pojūčių patyrė ir europiečiai. Tik vėliau paaiškėjo, kad persimonų nederėtų ragauti iki pirmųjų šalčių, nes tik jų paspirginti subręsta ir įgauna puikų skonį.

Skonio paslaptys

Beje, tikslumo dėlei vertėtų užsiminti, kad persimonas botaniškai yra uoga, ne vaisius. Tiesiog dėl dydžio juos įprasta vadinti vaisiais. Persimonų veislių tikrai daug, iš įdomesnių – Izraelyje išveista ‘Sharon‘: neturi kauliukų, labai saldūs, nereikia lupti, bei Ispanijoje, Valensijoje, auginami ‘Rojo Brillante‘ su ryškiu raudonu atspalviu. Taip pat vertėtų prisiminti, kad persimonai gali būti aitrūs ir neaitrūs. Aitrumu pasižyminčios veislės turi daug taninų – natūralių medžiagų, suteikiančių maisto produktams ir gėrimams kartų skonį. Aitrius persimonus patariama nulupti (net prisirpusių odelė lieka kietoka), bet galima ir sunokinti, geriausia – palikus keletui dienų šalia pomidorų arba bananų, kurie išskiria etileno dujų. Beje, eksportui skirti persimonai beveik visada skinami neprinokę ir nokinami dirbtinai, apdorojant anglies dioksidu. Šių vaisių nokimą galima pagreitinti 12 val. palaikius šiltame (30–40 ºC) vandenyje. Persimonus, kaip ir figas, galima džiovinti, skanios jų uogienės. Gerai sunokę pasižymi išskirtinėmis skonio savybėmis – sultingumu ir saldumu. Tad itin tinka naudoti kaip natūralų saldiklį įvairiuose patiekaluose, vartoti tiek apvirtus, tiek žalius. Sutrintą persimoną galima dėti į saldžius patiekalus vietoj cukraus: pyragus, blynus, kitus kepinius. Taip pat naudojami ruošiant padažus, kremus, želę ar net kokteilius. Šis puikus augalinis maisto medžiagų šaltinis gali tapti gardžiu garnyru prie mėsos ir paukštienos patiekalų.

Ir pyragui įdaryti, ir orams spėti

Azijoje persimonus įprasta džiovinti, virti arba kepti. Jais gardinamos salotos, troškiniai, naudojami kaip virtinukų ir pyragų įdaras. Tinka visi apdorojimo būdai, kaip ir kitoms uogoms ir vaisiams. Jungtinėse Valstijose, ypač tose vietovėse, kur persimonai auginami, iš jų populiaru kepti pudingą. Sakoma, kad skoniu primena moliūgų pyragą, paprastai patiekiamas su plakta grietinėle. Indianoje esančiame Mičelo mieste kasmet organizuojamas persimonų festivalis, kuriame rengiamos skaniausio persimonų pudingo varžybos. Beje, iš persimonų medžių lapų verdama švelnaus skonio kvapni arbata, kuri Tolimuosiuose Rytuose laikoma labai naudinga sveikatai dėl lapuose esančių mineralinių ir įvairių biologiškai veiklių medžiagų. Gardieji persimonai net įpinti į Azijos ir Amerikos folklorą – vienoje japonų legendoje pasakojama, kad iš krabų mėsos ir persimonų minkštimo galima pagaminti nuodų (tai mitas, persimonai nenuodingi ir niekaip nereaguoja su jūrų gėrybėmis), korėjiečių tautosakoje teigiama, kad džiovinti persimonai atbaido tigrus, o viename Šiaurės Amerikos regione pagal sėklų formą žmonės spėja orus. Sakoma, kad šaukšto formos sėklos pranašauja sniegingą žiemą, smailios reiškia artėjančius speigus, o dantytais krašteliais – kad žiema bus švelnesnė nei paprastai. Nors meteorologai į tokius spėliojimus žiūri skeptiškai, JAV orų spėjimas pagal persimonų sėklas plačiai žinomas. Lietuviams prognozuoti žiemos orų iš persimonų sėklų nepavyks, tačiau lapkritį ir gruodį galima mėgautis jų saldumu. Be to, persimonai naudingi sveikatai – nedirgina jautraus virškinimo trakto, nealergizuoja, nepastebėta jokio nepageidaujamo poveikio.

Nauda sveikatai

Antioksidantų šaltinis. Persimonuose gausu antioksidantinių junginių. Antioksidantai padeda išvengti ląstelių pažeidimų, nes neutralizuoja oksidacinį stresą – procesą, kurį sukelia nestabilios ląstelės, vadinamos laisvaisiais radikalais. Oksidacinis stresas gali sukelti įvairių negalavimų: širdies ligas, cukrinį diabetą, Alzheimerį. Į mitybą įtraukus persimonų, mąžta šių ligų rizika. Be to, vaisiuose esantis beta karotenas – puiki plaučių, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio prevencija.

Naudingi širdžiai. Širdies ligos – pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Jų išvengti padeda tinkama mityba. Galingas maistinių medžiagų derinys, esantis persimonuose, naudingas pasirinkimas norint sustiprinti širdies veiklą. Tyrimai rodo, kad flavanoidai nutolina širdies ligų riziką iki 18 %. Mat mažina kraujospūdį ir blogojo cholesterolio kiekį.

Slopina uždegimą. Tokios ligos kaip artritas, cukrinis diabetas, vėžys ir nutukimas susijusios su lėtiniu uždegimu. Persimonuose gausu vitamino C – stipraus antioksidanto, kovojančio su uždegiminiais procesais. C reaktyvusis baltymas ir interleukinas-6 yra medžiagos, kurias gamina organizmas, reaguodamas į uždegimą. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 64 asmenims, turintiems antsvorio ir kasdien šešias savaites papildomai vartojusiems 500 mg vitamino C, organizme sumažėjo C reaktyviojo baltymo ir intereleukino-6 kiekis.

Turi daug skaidulų. Per didelis blogojo cholesterolio kiekis gali padidinti širdies ligų – insulto ir širdies priepuolio – riziką. Maistas, kuriame gausu skaidulų, mažina aukštą kenksmingojo cholesterolio kiekį – pašalina jį iš organizmo. Persimonai ne tik padeda širdžiai, bet ir reguliuoja sveiką žarnyno darbą, cukraus kiekį kraujyje.

Gerina regą. Persimonuose esantis vitaminas A palaiko junginės membranos ir ragenos veiklą. Be to, jis yra svarbus rodopsino – baltymo, reikalingo sveikam regėjimui, komponentas. Taip pat vaisiuose gausu liuteino ir zeaksantino – šie antioksidantai mažina amžinės geltonosios degeneracijos riziką. Ja sergant pažeidžiama tinklainė ir laikui bėgant prarandamas regėjimas.

Maistinė vertė       100 g

Baltymai                   0,8 g

Angliavandeniai       34 g

Skaidulos                  6 g

Kalis                         310 mg

Natris                        1 mg

Vitaminas C              66 mg

Geležis                      2,5 mg

Kalcis                        27 mg

100 g                          126 kcal

Persimonų glotnutis

2 porcijos

100 ml 208 kcal

Ruošti 10 min.

• Sunokęs persimonas
• 200 ml migdolų gėrimo
• Bananas
• 4 džiovintos datulės
• 2 ml vanilės ekstrakto
• Cinamono ir malto muskato pagal skonį
• Mėtų pagal skonį

GAMINIMAS. Nulupti persimoną ir bananą, supjaustyti stambiais gabalėliais. Datules nuplauti. Persimonus, bananus ir datules sudėti į elektrinį smulkintuvą. Trinti, kol masė taps vientisa. Supilti migdolų gėrimą, pagardinti vanile ir prieskoniais. Plakti dar 4 min. Patiekti atvėsintą ir papuoštą mėtomis.

Pikantiška persimonų uogienė

24 porcijos

100 g 162 kcal

Ruošti 55 min.

• 1,5 kg persimonų
• 50 ml vandens
• 100 g cukraus
• Šaukštelis druskos
• 100 ml acto
• Šaukštelis juodųjų garstyčių grūdelių
• 1,5 cm imbiero šaknies
• Šaukštelis maltų juodųjų pipirų
• Šaukštelis cinamono
• 3 žvaigždiniai anyžiai

GAMINIMAS. Persimonus nuplauti ir supjaustyti kubeliais. Žievelės pašalinti nebūtina. Puode nuolat maišant kaitinti cukrų. Kai cukrus švelniai paruduos ir pradės lydytis, suberti tarkuotą imbierą, garstyčias, pipirus, cinamoną ir anyžius. Kaitinti maišant dar 3 min. Tuomet sudėti persimonus. Kaitinti vis pamaišant apie 15 min. Jeigu uogienė tirštės per greitai ir pradės kibti prie puodo dugno, įpilti truputį vandens. Kai persimonai suminkštės, supilti actą ir pasūdyti. Virti apie 30 min. kartais pamaišant. Dar karštą uogienę supilstyti į švarius indelius. Laikyti šaldytuve iki 6 mėn.

Autorius Eglė Stratkauskaitė