Gomurį kutenantis vaisius

Vargu ar įmanoma rasti žmonių, kurie nežinotų citrinos skonio ar jos gardžiai gaivaus kvapo. Šis vaisius bėgant laikui tarsi įsiliejo į daugelį mūsų naudojamų ar valgomų produktų – nuo gomurį gundančių receptų iki medicinos priemonių. Kuo dar šis vaisius ypatingas?

Nuo seniausių laikų vertintas produktas

Manoma, kad citrina kilusi iš Pietų Azijos. Tikroji šio geltono vaisiaus gimtinė nežinoma, nors yra tikinčių, kad kilmės vieta galėtų būti Šiaurės Rytų Indija. Išplito į Vakarus per Persiją, kur 2500 metų senumo persų sode netoli Jeruzalės rasta šio vaisiaus liekanų. Ankstyviausių citrinos liekanų aptikta Romos forume. Jų sėklų ir žiedadulkių taip pat rasta turtingiesiems priklausančiuose soduose Romoje ir Vezuvijaus kalno apylinkėse. Prireikė 400 metų, kol citrina pasiekė Viduržemio jūros regioną. Istoriniai šaltiniai atskleidžia, kad turtingas Romos elitas vertino medžius dėl jų dekoratyvumo soduose, malonaus kvapo, gydomųjų savybių, simbolinio naudojimo ir retumo.

Nors 700 m. citrinmedžiai auginti Persijoje, Irake ir Egipte, tačiau tik X a. pirmą kartą paminėti literatūroje – arabų kalbos traktate apie ūkininkavimą. Kaip ir romėnai, arabai citrinmedžius augino kaip dekoratyvinius augalus. XV a. viduryje Genujoje pirmą kartą Europoje pradėtos auginti citrinos. 1493 m., Kristupo Kolumbo dėka, citrinos atvežtos į Ameriką. Elipsoidiniai geltoni citrinmedžių vaisiai iš pradžių naudoti kaip dekoratyvinis augalas ir kaip gydymo priemonė. Dėl gydomųjų savybių Egipto ir Sirijos sultono rūmuose šie vaisiai vartoti kaip vaistas. Kelionės jūromis jūreiviams sveikatos nepridėjo, priešingai – jiems pasireiškė ligos dėl vitamino C trūkumo, pavyzdžiui, skorbutas. Nors ryšys tarp ligos ir vitamino C trūkumo nebuvo iki galo suprastas, škotų gydytojas Jamesas Lindas sukūrė teoriją, kad citrusiniai vaisiai gydo nuo skorbuto. Karališkojo laivyno jūrų higienos pradininkas J. Lindas atliko vieną pirmųjų klinikinių tyrimų su skorbutu sergančiais jūreiviais, kad įrodytų, jog citrinų sulčių įtraukimas į mitybą turi teigiamą poveikį sveikatai.

Daugybė panaudojimo būdų

Citrinos – puikus daugelio patiekalų ingredientas ir veiksminga priemonė namams valyti. Sultyse yra 5–6 % citrinų rūgšties, o pH – apie 2,2, todėl jos išskirtinai rūgščios. Dažna limonadų, gaiviųjų gėrimų ir kokteilių sudedamoji dalis, taip pat citrinų sultys naudojamos žuvų marinatams, nes neutralizuoja aminorūgštis, tad atitolsta irimas. Sultys naudojamos ir kaip trumpalaikis konservantas tiems maisto produktams, kurie po pjaustymo linkę oksiduotis ir dėl to ruduoja, pavyzdžiui, obuoliams, bananams ir avokadams. Sulčių rūgštingumas denatūruoja fermentus, kurie lemia spalvos pasikeitimą. Iš sveikų citrinų gaminamas marmeladas ir likeris, o griežinėliai ir žievelės naudojami kaip garnyras maistui bei gėrimams. Citrinų žievelės suteikia skonį kepiniams, pudingams, ryžiams ir kitiems patiekalams. Maroke citrinos konservuojamos stiklainiuose arba statinėse su druska, kuri prasiskverbia pro žievelę, jas suminkština ir užtikrina, kad išsilaikytų beveik neribotą laiką. Konservuotos citrinos vėliau naudojamos įvairiems patiekalams ruošti.

Nauda sveikatai

Stiprina imunitetą. Citrinose gausu vitamino C, t. y. daugiau nei pusė reikalingo paros kiekio. Vitaminas C – antioksidantas, saugantis ląsteles nuo pažeidimų. Taip pat padeda organizmui gaminti kolageną, įsisavinti geležį ir palaiko stiprią imuninę sistemą.

Kontroliuoja svorį. Valgant citrinų, jose esantis pektino pluoštas plečiasi, todėl ilgiau juntamas sotumas. Nors citrininis vanduo dažnai reklamuojamas kaip veiksminga svorio metimo ir jo valdymo priemonė, tačiau vien tik į vandenį įdėjus citrinos nenutiks nieko stebuklingo. Kita vertus, geriant vandenį galima trumpam apgauti skrandį ir išvengti užkandžiavimo. Tyrimai rodo, kad citrinų ekstrakte esantys augaliniai junginiai gali padėti išvengti svorio padidėjimo arba jį sumažinti įvairiais būdais. Per vieną tyrimą pelėms, kurioms taikyta penėjimo dieta, duota citrinų polifenolių, išskirtų iš žievelės. Tyrimo metu jos priaugo mažiau svorio ir kūno riebalų nei kitos pelės.

Saugo nuo vėžio. Citrinų sultys – vertingas maistinių medžiagų, vadinamų flavonoidais, šaltinis. Tai antioksidantai, saugantys ląsteles nuo žalos, galinčios sukelti vėžį. Nors citrinų sultys nėra vėžio gydymo dalis, tačiau mokslininkai citrinų sultyse aptiko nanodalelių, kurios per laboratorinius tyrimus su ląstelėmis slopino ląstelių dauginimąsi ir suaktyvino vėžinių ląstelių žūtį.

Palaiko širdies sveikatą. Tyrimai rodo, kad valgant vaisių ir daržovių, kuriuose gausu vitamino C, mąžta širdies ligų ir insulto rizika. Tiesa, ne tik vitaminas C naudingas širdžiai. Teigiama, kad citrinose esantys pluoštai ir augaliniai junginiai gali reikšmingai sumažinti kai kuriuos širdies ligų rizikos veiksnius. Pavyzdžiui, vienas tyrimas atskleidė, kad per mėnesį suvartojant 24 g citrusinių vaisių skaidulų ekstrakto, sumažėjo bendras cholesterolio kiekis kraujyje. Nustatyta, kad citrinose esantys augaliniai junginiai – hesperidinas ir diosminas – taip pat mažina cholesterolį.

Neleidžia kauptis inkstų akmenims. Citrinų rūgštis padidina šlapimo kiekį ir šlapimo pH, todėl susidaro mažiau palanki terpė inkstų akmenims formuotis. Vos 125 ml citrinų sulčių per dieną gali suteikti užtektinai citrinų rūgšties, kad būtų išvengta akmenų susidarymo žmonėms, kurie jau jų turėjo. Kai kurie tyrimai taip pat parodė, kad citrinų limonadas veiksmingai apsaugo nuo inkstų akmenų susidarymo.

Mažina anemijos išsivystymo tikimybę. Anemija dėl geležies stokos pasireiškia, kai negaunama užtektinai geležies iš maisto. Citrinose yra šiek tiek geležies, tačiau vaisiai pirmiausia sergsti nuo anemijos, nes pagerina geležies įsisavinimą iš augalinio maisto. Žmogaus žarnynas lengvai įsisavina geležį iš mėsos, vištienos ir žuvies, o iš augalinių šaltinių ne taip lengvai. Tačiau šį įsisavinimą galima pagerinti vartojant vitaminą C ir citrinų rūgštį. Citrinose yra ir vitamino C, ir citrinų rūgšties, todėl gali apsaugoti nuo anemijos užtikrindamos, kad maitinantis būtų įsisavinta kuo daugiau geležies.

Naudingosios medžiagos100 g

Angliavandeniai 5,8 g

Ląsteliena 2,8 g

Vitaminas C 53 mg

Vitaminas A 22 µg

Kalis 138 mg

Kalcis 26 mg

100 g20 kcal

Gardus citrinų pyragas

8 porcijos

100 g 770 kcal

Ruošti 2,5 val.

•  500 g miltų
•  280 g miltelinio cukraus
•  250 g sviesto
•  4 kiaušinių tryniai
•  5 kiaušiniai
•  150 ml riebios grietinėlės
•  3 citrinos
•  2 šaukštai citrinų žievelės

Gaminimas. Sumaišyti miltus ir pusę miltelinio cukraus. Sviestą pirštais trinti su miltais iki trupinių. Įmaišyti trynius. Jei tešla per sausa, įmaišyti 1–2 šaukštus vandens. Suformuoti rutulį ir padalinti per pusę. Suvynioti į maistinę plėvelę ir laikyti šaldytuve 30 min.

Įdarui išplakti kiaušinius, grietinėlę, likusį miltelinį cukrų, citrinų sultis. Įmaišyti citrinų žievelę.

Atvėsintą tešlą iškočioti ant miltais pabarstyto paviršiaus iki maždaug 1 cm storio lakšto. Dėti į torto formą, švelniai prispausti dugną ir šonus, nupjauti tešlos perteklių. Dugną šiek tiek subadyti ir dėti į šaldytuvą 30 min.

Torto formą iškloti folija ir užpildyti ryžiais arba džiovintomis pupelėmis. Kepti 10 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 160 ºC. Išimti iš orkaitės, pašalinti foliją ir kepti dar 20 min., kol suminkštės. Supilti citrinų įdarą ir kepti dar 35 min. Palikti atvėsti.

Citrinų varškė

5 porcijos

100 g 50 kcal

Ruošti 25 min.

•  2 citrinos
•  100 g miltelinio cukraus
•  50 g sviesto
•  2 kiaušiniai

Gaminimas. Citrinų žievelę, sultis, miltelinį cukrų ir sviestą sudėti į karščiui atsparų dubenį virš puodo su verdančiu vandeniu. Maišyti, kol sviestas išsilydys. Įmaišyti plaktus kiaušinius. Švelniai plakti mišinį apie 10 min., kol sutirštės kaip kremas. Išvirtą varškę perpilti per sietelį, tada išpilstyti į sterilizuotus stiklainius. Laikyti šaldytuve iki 2 savaičių.

Autorius Monika Budnikienė