Pasaulinė palmių aliejaus gamyba auga neįtikėtinu greičiu. Šis produktas buvo naudojamas jau faraonų laikais, bet tik XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, jo suvartojimas pasaulyje viršijo 5 milijonas tonų. Šiandien vienam europiečiui tenka maždaug 5 milijonai tonų šio aliejaus per metus. Daugiausiai šio produkto suvartojama Indijoje (daugiau nei 8 mln. tonų) ir Kinijoje (daugiau nei 6 mln. tonų).

 

palmiu aliejus

XX amžiaus pradžioje palmių aliejus buvo naudojamas, gaminant margariną ir muilą. Dabar šio produkto panaudojimas pasaulinėje pramonėje yra kur kas įvairesnis. Palmių aliejus pailgina tų maisto produktų, kuriuose jo yra, galiojimo trukmę. Jis plačiai naudojamas konditerijoje, buitinėje chemijoje, kosmetikoje ir vaistų gamyboje. Šis aliejus taip pat dažnai naudojamas kaip riebalų pakaitalas pieno produktuose ir gaminant augalinio pieno produktus. Dėl šios priežasties palmių aliejus pelnė neigiamą reputaciją. Nepaisant to, pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija palmių aliejų, kartu su kitais 16 augalinių aliejų rūšių, pripažįsta ir laiko atitinkančiu šiuolaikiniams maisto produktams keliamus standartus.

 

Didėjantį palmių aliejaus populiarumą galima paaiškinti ne tiek dėl naudingų ir unikalių šio produkto savybių, bet tuo, kad šį produktą paprasta ir pigu pagaminti. Tai labai derlinga kultūra, o aliejaus gamyba yra labai pelningas verslas: iš 1 hektaro saulėgrąžų laukų išgaunama apie 0,5 tonos aliejaus, o iš tokio paties ploto aliejinių palmių plantacijos galima išgauti iki 5 tonų aliejaus. Palmių aliejus spaudžiamas iš palmių vaisių minkštimo. Palmės pradeda duoti derlių ir generuoti pelną po 3 – 4 metų po pasodinimo, o didžiausio derliaus galima tikėtis po 15 metų. Tinkamos vietos augti šioms palmėms yra pusiaujo regionai (nuo pusiaujo iki 10° platumos) abiejuose Žemės pusrutuliuose. Joms reikia intensyvios saulės šviesos ir daug lietaus. Tai ir yra didžioji aliejinių palmių auginimo tragedija. Plotai, pritaikyti palmėms auginti, yra gana riboti ir sutampa su pusiaujo ir atogrąžų miškų teritorijomis. Siekiant patenkinti palmių aliejaus paklausą, šalys, kuriose auginamos aliejinės palmės, kasmet iškerta vis daugiau visžalių miškų plotų ir šioje atlaisvintoje vietoje augina tūkstančius aliejinių palmių. Remiantis pasaulio gamtos fondo duomenimis, kas valandą Žemėje iškertami tokie miškų plotai, kurie prilygsta futbolo aikštynui ir po to jie apsodinami aliejinėmis palmėmis.

 

Šiandien didžiausios palmių plantacijos yra išsidėsčiusios Malaizijoje ir Indonezijoje. Šiose šalyse pagaminama apie 90 % viso palmių aliejaus. Indonezijoje miškų kirtimo mastai yra gąsdinantys. Dėl palmių plantacijų šioje šalyje jau yra sunaikinta 10 mlrd. hektarų miško ir šis procesas vis dar tęsiasi. Indonezijos miškai yra unikalūs dėl bioįvairovės ekosistesmose. Kertant ir deginant miškus Indonezija tapo didžiausia šiltnamio dujų planetos atmosferoje gamintoja, iš karto po Kinijos ir JAV. Dėl didėjančių palmių plantacijų plotų laukiniai gyvūnai yra priversti palikti savo natūralias buveines, daugelis gyvūnijos rūšių (sumatriniai orangutangai, azijiniai raganosiai, sumatriniai tigrai, Borneo liūtai, malajų lokiai, dūminiai leopardai ir kt.)  yra atsidūrę ant išnykimo ribos.

 

Deja, šiuolaikinio pasaulio be palmių aliejaus įsivaizduoti nebėra įmanoma; jo gamyba ir suvartojimas auga kasmet. Tai yra labai pigi žaliava daugelio prekių gamybai. Tačiau ar už tai žmonija nesumoka per daug didelės kainos?