Daugiabučių renovacija – kokie pokyčiai mūsų laukia?

Ekspertai informuoja, kad ateityje valstybės parama modernizacijai bus diferencijuojama. Taip pat daugiau dėmesio planuojama skirti renovacijos darbų kokybei bei pasiekiamai energinio efektyvumo klasei.

Šiuo metu 30 proc. valstybės parama energinį efektyvumą taupančioms priemonėms yra skiriama tiems daugiabučiams, kurie po renovacijos pasiekia ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę ir sutaupo ne mažiau, kaip 40 proc. šildymui reikalingos energijos. Tokio dydžio paramos ateityje galės tikėtis tik tie gyventojai, kurie nuspręs savo daugiabučio renovacijos metu siekti aukštesnių energinio efektyvumo klasių.

„Daugiabučio modernizacijos metu galima pasiekti ir daugiau nei 80 proc. siekiantį suvartojamos pastato energijos sutaupymą t.y. renovuojant pastatą į A ir aukštesnę energinio efektyvumo klasę. Tačiau kol kas dauguma projektų remiasi valstybės nustatytu minimumu ir siekia tik C ir B klasės. Žinoma, tai yra susiję su renovacijos kaštais – už pigiausią kainą niekuomet negausime aukščiausios kokybės“, – teigia Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius Aidas Vaičiulis.

Galimybė pasinaudoti didžiausia parama renovacijai visoje ES

Lietuva teikia didžiausią paramą renovacijos projektams visoje Europos Sąjungoje (ES). Eksperto nuomone, tokio dydžio parama reikėtų suskubti pasinaudoti.

„Tie, kurie dabar suskubs ir renovuosis, taip sumažindami energines išlaidas bei padidindami gyvenimo komfortą – išloš. Tačiau gyventojai, kurie praleis šią progą, ateityje už naudojamą energiją mokės tik daugiau, kadangi reikia renovuoti didžiulį pastatų kiekį, valstybė ateityje diferencijuos savo paramą ir laukiantieji paramos iš valstybės gaus mažiau. Tikėtina jei „atsibundančių“ skaičius didės, tai dar ir dėl tam momentui galiojančio paramos reikės pastovėti eilėje“, – teigia A. Vaičiulis.

Siekis didinti kokybę

Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius pastebi, kad netolimoje ateityje įgyvendinant modernizacijos projektus reikėtų daugiau dėmesio skirti visapusiškai kokybei.

„Renovacijos darbų kokybės klausimas yra itin aštrus. Jis apima ne tik energinio naudingumo klasės rezultatus, bet ir paties modernizavimo proceso kokybę. Gyventojai pasitikintys tik rangovu, tikisi aukštos kokybės bet nusivilia, jei negauna to, ko tikėjosi. Visų pirma, reikia skirti dėmesio kokybiškam projekto paruošimui. Vėliau vykdomas projekto įgyvendinimo ir tinkamų statybos produktų parinkimo valdymas ir priežiūra, užkertant kelią nekokybiškų ir nesertifikuotu statybos medžiagų naudojimui“, – sako A. Vaičiulis.

Energetinė nepriklausomybė tampa vis aktualesne

Renovuodami savo daugiabutį gyventojai dažniausiai nori sutaupyti ir komfortiškiau gyventi. Tačiau modernizacija prisideda ir prie visuomeninių tikslų siekimo, pavyzdžiui, šalies energetinės nepriklausomybės didinimo.

„Karas Ukrainoje labai aiškiai parodė, kad esame priklausomi nuo iškastinio kuro, todėl turime siekti, kad mūsų pastatai, daugiabučiai nenaudotų iškastinio kuro ir apskritai naudotų labai mažai energijos“, – teigia A. Vaičiulis.

Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius pabrėžia, kad visi pastatai turės būti modernizuoti iki nulinės energijos, nes esame Europos Sąjungos (ES) nariai ir Lietuva yra pritarusi šiam tikslui. Dar prieš karą Ukrainoje ES nusprendė, kad ambicingas tikslas pasiekti neutralumą klimato kaitos atžvilgiu negali būti pasiektas be esminių pastatų pakeitimų, drastiškai sumažinančių jų energijos poreikius ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą šį tikslą pasiekti buvo užsibrėžta iki 2050 m., tačiau dabar dauguma ES šalių šį terminą perkėlinėja iki 2030–2035 m.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.