Pastaruoju metu, kai vis dažniau tenka dirbti iš namų, kone patogiausia darbo ir poilsio vieta tapo lova ar sofa. Netgi radosi sąvoka „sofos kultūra“, nusakanti reiškinį, kuris tapo aktualus daugelio gyvenime. Ir vis dėlto, nepaisant patogumo, ilgas gulėjimas, o ir sėdėjimas, nėra sveikas organizmui. Kodėl?

 

lova

Apgaulingas patogumas

 

Kineziterapeutai ir reabilitologai šiuo klausimu sutaria: tai – tikras šokas organizmui. Lovoje praleisti ilgiau nei 48 val. kenksminga kūnui. Mat organizmas, išskyrus miegą, iš horizontalios padėties nesulaukia jokios naudos. Suprantama, taip išeikvojama mažiau energijos, tačiau nauda – tariama. Ilgą laiką gulint atrofuojasi raumenys, silpnėja ir kinta jų struktūra. Kai galūnės laikomos horizontaliai, lėtėja kraujotaka, kraujas tampa tirštesnis, todėl susidaro palankios sąlygos susidaryti kraujo krešuliams ir vystytis venų uždegimui. Ilgai gulint at sėdint lovoje stingsta sąnariai, apsunksta žarnyno veikla, užkietėja viduriai, kyla hemorojaus rizika, galimos problemos dėl inkstų. Nejudant organizme mažėja skysčių. Gali pradėti formuotis inkstų akmenys. Dėl pernelyg ilgo gulėjimo ar sėdėjimo lovoje kenčia ir kaulai. Tai būdingiausia kūno svorį laikantiems kaulams: galūnių, dubens, stuburo. Dėl to kyla osteoporozės grėsmė. Nustatyta, kad sėdėjimas nugarai kelia 40–90 % didesnę apkrovą nei stovėjimas. Miuncheno (Vokietija) skausmo malšinimo klinikos gydytojai įspėja: jei skauda nugarą, niekada nereikėtų gulėti lovoje ilgiau nei 2 dienas.

 

Kenčia ir plaučiai, ir širdis

 

Ilgesnį laiką nejudant, širdžiai sunku atlaikyti fizinį krūvį. Medikų tikinimu, fiziškai neaktyvūs žmonės, turintys polinkį nuolat gulinėti ar ilgai vartytis lovoje, dvigubai daugiau rizikuoja patirti širdies infarktą. Gulint padidėja krūtinės ląstos ertmė, dėl ko plaučių pajėgumas sumažėja 25 %. Nejudant po truputį bunka pojūčiai, kinta suvokimo galimybės, skonis, blogėja klausa. Egzistuoja nuomonė, kad mėgėjai gulinėti dažniau kenčia nuo depresijos. Per ilgai vartantis lovoje, gali pablogėti ir atmintis. Beje, daugėja žmonių, kurie lovoje naudojasi kompiuteriu gulėdami ant pilvo. Kineziterapeutai įvardija šią pozą kaip labiausiai kenkiančią organizmui. Mat taip kinta natūralus prigimtinis nugaros linkis, o laikui bėgant tokia kūno apkrova sukelia nugaros, kaklo ir galūnių skausmus. Gulėjimas lovoje ant pilvo nepalankiai veikia kvėpavimą, nes žmogus guli ant diafragmos ir kitų kvėpavimo raumenų, taigi negali tolygiai kvėpuoti. Be to, maždaug po pusvalandžio tokios veiklos sulėtėja širdies darbas. Nebūtinas lovos režimas ypač kenkia moterims, nes didėja osteoporozės rizika. Be to, tai lemia vieną pagrindinių ligotos senatvės požymių – raumenų glebimą ir degeneraciją. Mat apie 40 % kūno sudaro raumenys, o jų neveiklumas atsiliepia visam organizmui.

 

Lova skirta miegoti, ne dirbti

 

Ne veltui sakoma: žmogui skirta bėgti ir gulėti. Gulėti tam, kad išsimiegotų ir pailsėtų. Kuo stipriau panyrame į miegą, tuo labiau atsipalaiduoja raumenys. Beje, nustatyta, kad labiausiai organizmas atsipalaiduoja sapnuojant. Stovint tai neįmanoma, nes horizontali padėtis – tinkamiausia. O ir miegoti patariama ne bet kokia poza. Miegant ant pilvo stipriau išlinksta stuburas ir įsitempia kaklas, ant nugaros dažniau knarkiama, o patogiausia padėtis miegui – susirietus. Štai kodėl lovą ar sofą paverčiantys darbo vieta rizikuoja pabloginti miego kokybę. Dirdami ištisą dieną lovoje daugelis, pasibaigus darbo dienai, negeba atsiriboti nuo profesinių rūpesčių ir nevalingai juos perkelia į vakarą. Dėl to svarbu bent pusvalandį prieš einant miegoti nukreipti dėmesį nuo šiuolaikinių technologijų ir darbo santykių. O ir dirbant dieną maždaug kas valandą reikėtų pakilti nuo sofos ar lovos ir pakeisti padėtį. „Sėdėti ir dirbti protinį darbą nejudant – tikras vargas, – rašė legendinis rusų rašytojas Levas Tolstojus. – Nepavaikščiojęs, nepamiklinęs rankų ir kojų, vakare esu niekam tikęs: nei skaityti, nei rašyti, netgi dėmesingai klausytis kitų neįstengiu“.

 

Specialisto nuomonė

Kineziterapeutas Egidijus Kernazickas

 

Tokia nūdienos realybė: civilizacijos ir moderniųjų technologijų teikiamas komfortas vis labiau atitolina žmones nuo būtinybės judėti. Jei XX a. pradžioje žmogaus atliekamų fizinių darbų ir jiems atlikti skirto judėjimo apimtys siekė 100 %, tai šiomis dienomis liko maždaug apie 2 %. Suprantama, reikia nemažai pastangų, kad pradėtum daugiau judėti ir optimaliai išjudinti kūno raumenis. Lova – ne ta vieta, kur reikėtų susikurti darbo vietą, nors ir kaip tai atrodo patogu. Vis dėlto, jei tenka dirbti nuotoliu ir dar lovoje, pirmiausia, ką galima padaryti dėl sveikatos, tai stengtis sėdėti taip, kad nugara būtų kuo tiesesnė. Taip pat naudoti specialias darbą kompiuteriu palengvinančias nugaros atramines priemones ir daryti pertraukas, kurių metu mankštintis ar užsiimti kita fizine veikla.

 

Įdomu

  • Senovės romėnai didžiavosi lovomis, kur ne tik miegodavo, bet ir valgydavo, skaitydavo, rašydavo, netgi priiminėdavo svečius. Turtingiausieji, gulėdami didžiuliuose neštuvuose, kuriuos nešdavo 6–8 vergai, netgi keliaudavo po Romą.
  • Prancūzų rašytojas Marselis Prustas, ilgai rašydamas romaną „Prarasto laiko beieškant“, retai išsiropšdavo iš lovos.
  • Italų kompozitorius Džoakinas Rosinis, gulėdamas tarp krūvos pagalvių, sukūrė ne vieną iš savo garsiųjų operų.