Bėgant metams odą išvagoja raukšlės. Šio nemalonaus proceso išvengti neįmanoma. Tačiau galima pristabdyti. Iš kasdienybės pašalinus raukšlėms formuotis palankius veiksnius, ilgiau džiugins skaisti ir stangri oda.

   

Didžiausias grožio priešas – cukrusWoman,Is,Holding,A,Handful,Of,Sugar,Cubes

 

Visi žino, kad didelis cukraus kiekis grožiui ir sveikatai nieko gero nežada. Tačiau ne visi yra girdėję apie baltosios mirties skatinamą glikacijos procesą. Vartojant per daug cukraus, baltymai kolagenas ir elastinas prisijungia prie cukraus molekulių – gliukozės ir fruktozės. Taip susidaro laisvieji radikalai ir galutiniai glikacijos produktai. Jie pažeidžia ir išsausina odą, jos ląstelės sukietėja bei susilpnėja. Ilgainiui oda tampa raukšlėta, suglebusi, pakinta spalva. Specialistai pastebi, kad gausus cukraus vartojimas – viena svarbiausių priešlaikinio senėjimo priežasčių. Pasak dermatologų, glikacija – tai natūralus savaiminis procesas. Sulaukus 20-ies, jis kasmet spartėja po vidutiniškai 3,7 %. Tačiau jei cukraus vartojate saikingai, jaudintis neverta. Iššūkių kyla tada, kai cukraus suvartojama gerokai per daug. Tuomet glikacija smarkiai spartėja, ir oda greitai ima vysti.

   

Tad ką daryti? Patariama vengti saldžių gaiviųjų gėrimų ir saldumynų. Žinoma, saldėsiais mėgautis retkarčiais galima, tik nepamirškite saiko. Atminkite, kad daug cukraus turi ne tik saldainiai, bet ir baltos duonos gaminiai, makaronai. Gera idėja baltą duoną keisti tamsia, o šviesius makaronus – iš visų grūdo dalių. Rekomenduojama cukraus paros norma žmogui yra 6 šaukšteliai. Stenkitės šio skaičiaus neviršyti. Vietoj cukraus protinga rinktis fruktozės turinčius produktus. Pavyzdžiui, mėgstamus vaisius.

 

Sukietintiesiems riebalams – ne

 

Sukietintuosius riebalus Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė vienu didžiausių pavojų sveikatai. Šie riebalų žudikų pavadinimą gavę oksidantai be galo kenkia grožiui. Jie sukelia uždegiminius procesus, o dėl šių kemšasi kraujagyslės. Tuomet lėtėja kraujo tekėjimas į odą, o tai nulemia jos senėjimą. Deja, šių medžiagų mityboje nemažai. Žmonijai išmokus hidrinti riebalus, atsivėrė platūs keliai pramoninio maisto gamybai. Šių riebalų turinčius produktus patogu vartoti, nes galiojimo laikas ilgas, o kainuoja gana pigiai. Sukietintieji riebalai dažnai pakeičia brangesnius ir greičiau gendančius, bet sveikesnius riebalus. Norint ilgai džiaugtis nepriekaištinga oda, šių medžiagų reikėtų atsisakyti. Sukietintieji riebalai organizmui svetimi, linkę kauptis ir kimšti kraujagysles. O tai, kaip žinia, odai be galo kenkia.

   

Dėl šios priežasties specialistai pataria kuo rečiau vartoti produktų, kuriuose yra sukietintųjų riebalų: saldainių, pirktinių saldžių kepinių, greitojo ir gruzdinto maisto, margarino. Tad kuo mažiau piktnaudžiaukite tokiu maistu. Taip pat stenkitės valgyti daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių turinčio maisto: riešutų, avokadų, riebios žuvies. Nesotieji riebalai skatina odos ląstelių regeneraciją, neleidžia kimštis kraujagyslėms.

   

Pasyvi gyvensena – raukšlių draugė

   

Ar kada susimąstėte, kad fizinis aktyvumas svarbus ne tik gerai savijautai, bet ir odos būklei? Gyvenant pasyviai didėja tikimybė, kad oda sens pirma laiko. Kai mankštinatės, kraujas po visą kūną aktyviai nešioja deguonį ir naudingąsias medžiagas. Sportui tapus įpročiu, kraujo cirkuliacija išlieka greita netgi nesimankštinant. Vadinasi, visos kūno ląstelės nuolat būna aktyvios. Jos be perstojo atsinaujina ir neleidžia susidaryti raukšlėms. Tačiau pasyvus gyvenimo būdas veikia atvirkščiai. Užsisėdėjus ant sofos kraujagyslės galiausiai užsikemša, ir kraujas negali pratekėti laisvai. Tad oda ilgainiui ima glebti, pilkėti, sausėti. Svarbu ir tai, kad sporto suaktyvinta kraujo cirkuliacija leidžia greičiau iš odos pasišalinti toksinams. Todėl derma pati išsivalo, nesikemša.

 

Dar viena sporto nauda – sumažėjęs stresas. O jis ypač kenkia odos grožiui. Tai dar ne viskas. Moksliškai įrodyta, kad aktyvus gyvenimo būdas stabdo senėjimo požymius. Vienoje studijoje analizuota sporto nauda 65-erių ir vyresnių žmonių odai. Dalies tyrimo dalyvių paprašyta tris mėnesius lankyti specialias treniruotes. Tyrimo pabaigoje jų oda atjaunėjo ir priminė 40-mečių. Tad verta keisti įpročius ir atsisakyti pasyvios gyvensenos. Ji – tikra gražios odos priešė.

 

Kenksmingas stresas

 

Ankstyvas raukšles sukelia ir stresas bei nerimas. Jaučiama emocinė įtampa organizmą skatina gaminti streso hormoną kortizolį. Nuo jo poveikio kemšasi poros, lėtėja odos gebėjimas atsinaujinti, mažėja baltymų kolageno ir elastino gamyba. Dar pavojingiau, jei nuolat jaučiatės emociškai išsekę. Būnant tokios būsenos, mažėja odos elastingumas, kinta pigmentacija, ji lėčiau atsinaujina. Taip pat susilpnėja apsauginis sluoksnis. Tad tampa ne tokia atspari iš aplinkos sklindantiems teršalams. Tai ypač matyti paakių srityje – jie patamsėja, išryškėja kapiliarai. Deja, emocinė įtampa šiuolaikinius žmones lydi nuolatos. Telieka išmokti su ja susidoroti. Nepamirškite deramo poilsio ir mėgstamų veiklų. Verta medituoti, rašyti dienoraštį, apsilankyti pas psichologą.

 

Patiriate daug streso, nes šiuo metu ruošiatės reikšmingam įvykiui? Tarkime, svarbiam egzaminui, darbo pokalbiui ar pan. Tokiu atveju odai padėsite ne tik susirūpinę emocine būkle. Palanku peržiūrėti odos priežiūros rutiną. Įsitikinkite, ar tikrai turite būtent jūsų odos tipui tinkamas priemones. Jei oda riebi, patiriant daug streso ypač svarbu naudoti uždegimus mažinančias priemones. Kai kuriems žmonėms nuo streso oda labai sausėja. Jei taip nutiko ir jums, gausiai drėkinkite. Streso kupinu periodu verta įsigyti priešalerginių kosmetikos priemonių.

 

Ultravioletinių spindulių poveikis

 

Be abejonės, odai be galo kenkia ir ultravioletiniai saulės spinduliai. Jų paveikta oda sausėja, glemba, raukšlėjasi, praranda sveiką išvaizdą. Šie spinduliai taip pat gali sukelti įvairias lėtines uždegimines odos ligas, bėrimus. Be to, sutrikdo baltymo kolageno atsinaujinimą, silpnina odos apsauginį sluoksnį, atveria kelią vėžiui. Todėl būtina naudoti priemones, apsaugančias nuo ultravioletinių spindulių. Tai labai svarbu net žiemą, nes šaltuoju metų laiku saulė mus vis tiek pasiekia. Tiesa, šaltymečiu tikrai nereikia stiprią apsaugą teikiančių kremų. Užteks ir kremo su SPF 15 apsauginiu filtru. Pirmenybę teikite lengvos tekstūros geliams, papildytiems antioksidantais: žaliąja arbata, ramunėlėmis. Nepamirškite ir saulės akinių. Žiemą jie pravers, nes nuo sniego atsispindintys spinduliai į akis kerta itin skaudžiai. Apakintas saulės žmogus ima markstytis ir raukytis. O tai ilgainiui lemia gilias raukšles palei akis.

 

Raukšles garantuoja prastas miegas

 

Jei nuolat kokybiškai neišsimiegate, odos grožio nesugrąžins net brangiausi kremai. Miegant oda regeneruojasi du kartus greičiau nei dieną, atkuriamas specialus apsauginis sluoksnis. Taigi užkertamas kelias gilioms raukšlėms. Be to, miegant odą geriau veikia nakčiai užteptos priežiūros priemonės. Todėl, norint pavėlinti senėjimą, privalu saldžiai išsimiegoti. Kaip tikriausiai žinote, reikėtų miegoti ne trumpiau nei 7 val. Miegas turi būti ramus ir gilus. Tad prieš keliaujant į lovą, rekomenduojama nesinaudoti kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu. Geriau tiesiog klausytis ramios muzikos ar paskaityti knygą.

 

Už nekokybišką miegą odai dar labiau kenkia miegojimas nenusivalius makiažo. Mat naktį oda negali atsigauti. Todėl susilpnėja jos apsauginis barjeras, užsikemša poros, daugėja raukšlių. Be to, gresia įkyri alergija ar aknė. Tad jei dažnai miegate nenusivaliusi makiažo, ankstyvas odos senėjimas garantuotas. Nepamirškite ir dažnai keisti pagalvės užvalkalą. Čia kaupiasi daugybė nešvarumų. Jie irgi gali skatinti odos bėrimus, silpninti apsauginį sluoksnį.

 

Vandens trūkumas – senatvės pranašas

   

Kartais rūpindamosi oda moterys pamiršta esminę taisyklę. Sveikai ir jaunatviškai odai būtinas vanduo. O jo neretai geriame per mažai. Kasdien išgeriant užtektinai vandens, oda drėkinama iš vidaus. Ji tampa elastingesnė, nesausėja, spartėja regeneracija. Vanduo taip pat iš organizmo padeda pašalinti toksinus. Būtent jie dažnai tampa suvytusios odos priežastimi. Tad nepamirškite vis atsigaivinti šviežiu vandeniu. Pasak gydytojų, per parą jo reikėtų išgerti apie 1,5–2 litrus. Jei aktyviai sportuojate, šį skaičių galima viršyti. Tiesa, pernelyg daug vandens gerti nereikėtų. Per dideli jo kiekiai gali sukelti išbrinkusios odos įspūdį. Verta lavinti troškulio pojūtį ir vandeniu atsigaivinti ištroškus. Pasak mokslininkų, žmonės dažnai troškulį painioja su alkiu. Todėl nejučia dehidratuoja kūną gerdami per mažai vandens.