2019 m. atsiradusi koronavirusinė infekcija COVID-19 padarė didelį poveikį ne tik pasaulinei sveikatai, bet ir ekonomikai bei bendrai visuomenės gerovei. Rodos, gyventi su šia liga jau išmokome ir ji nebekelia tokio didelio pavojaus. Visgi virusas niekur nedingo. Ką svarbaus apie jį derėtų atsiminti?

 

Multiexposure,Background,Of,Coronavirus,Covid,19,Infected,Blood,Sample,InKilmė ir plitimas

 

COVID-19 liga, kurią sukelia virusas SARS-CoV-2 (manoma, išplito per šikšnosparnius), pirmą kartą nustatyta 2019 m. gruodį Uhane, Kinijoje. Tuomet kinų valdžia pranešė apie nežinomos kilmės pneumonijos protrūkį. 2020 m. liga ėmė sparčiai plisti už šalies ribų ir Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė tarptautinio lygio ekstremaliąją situaciją, o kovą pasiektas pandeminis lygis. Spartų viruso dauginimą palengvino pasaulinės kelionės, tankiai apgyvendinti miestų centrai ir besimptomis plitimas. Per kelis mėnesius COVID-19 pasiekė beveik visus planetos kampelius.

 

Simptomų įvairovė

 

COVID-19 simptomai svyruoja nuo lengvų iki sunkių ir net pavojingų gyvybei. Jie gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po kontakto su ligos nešiotoju. COVID-19 sukelti simptomai nespecifiniai. Virusu užsikrėtę asmenys gali sirgti besimptome forma arba gali pasireikšti karščiavimas, kosulys, silpnumas, dusulys, raumenų skausmai ir kt. Bėgant laikui virusas mutuoja, todėl šių metų simptomai skiriasi nuo ankstesniųjų, kokius regėjome pandemijos įkarštyje. Dabar virusas supaprastėjęs, įprastai sukelia silpnesnius simptomus. Šiek tiek keičiasi ir pačių simptomų paletė. Pandemijos pradžioje per pusę COVID-19 susirgusių žmonių prarasdavo uoslę, kartais ir skonį, dabar tokių pasitaiko vos vienas kitas. Šiuo metu būdingesni švelnūs peršalimo simptomai, nedidelis karščiavimas (nors pasitaiko ir gana aukštas), stiprūs galvos skausmai. Dar pernai pastebėtas ir vis dar aktualus simptomas yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Apskritai simptomai gali būti skirtingi, net vienoje šeimoje sergantys asmenys juos gali jausti kitokius. Svarbu pabrėžti tai, kad nors virusas susilpnėjęs, tiems žmonėms, kurių imuninė sistema silpnesnė, jis vis dar gali sukelti sunkias ligos formas ir net pavojų gyvybei.

 

Perdavimo būdai ir prevencija

 

COVID-19 pirmiausia plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs žmogus kosėja, čiaudi, kalba. Prastai vėdinamose patalpose viruso dalelės kurį laiką išlieka ore. Nors ir rečiau, galima užsikrėsti liečiant užterštus paviršius. Siekiant apsisaugoti nuo šios ligos, pirmiausia svarbu paisyti bendrų higienos normų, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Ne mažiau svarbu reguliariai vėdinti patalpas, dažnai jas valyti. Sergantysis turėtų vengti kontakto su kitais žmonėmis, kurį laiką neiti į darbą, mokyklą ar kitus susibūrimus. Einant į polikliniką rekomenduojama dėvėti vienkartinę veido kaukę.

 

Visgi svarbiausia apsaugos priemone išlieka vakcinacija. Skiepytis rekomenduojama visiems, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms, visiems šeimos, kurioje yra kūdikis, nariams.

 

Gydymo galimybės

 

Pirmaisiais COVID-19 ligos plitimo metais buvo taikomas tik simptominis gydymas, palaikomoji priežiūra, sudėtingais atvejais taikyta deguonies terapija ir net mechaninė plaučių ventiliacija. Šiandien į didesnę rizikos grupę patenkantiems asmenims jau yra galimybė gauti specifinį gydymą, kuris sunkios ligos formos riziką sumažina net iki 80 %. Svarbu prisiminti, kad šis gydymas veiksmingas jį taikant tik per pirmas penkias paras nuo simptomų atsiradimo, tuomet jis stabdo viruso dauginimąsi, neleidžia ligai sunkėti. Taigi, gavus teigiamą COVID-19 testo rezultatą (jeigu pirmas neigiamas, po kurio laiko verta atlikti antrą ir net trečią kartą), reikėtų nieko nelaukiant kreiptis į gydytoją – net ir nesant jokių rimtų simptomų.

 

Trumpai

 
  •  Nuo 2019 m. gruodžio nustatyta per 770 mln. COVID-19 atvejų ir pranešta apie maždaug 7 mln. mirčių. Visgi tai tėra oficiali statistika, o tikrieji skaičiai neabejotinai didesni.
  •  10–30 % žmonių susiduria su vadinamuoju ilguoju COVID-19, kai tam tikri simptomai išlieka savaites ar net ištisus mėnesius.
  •  Iš viso nuo COVID-19 vakcinos atsiradimo pradžios pasaulyje suleista per 13 mlrd. vakcinos dozių. Bent vieną dozę gavo apie 75 % pasaulio gyventojų.
  •  Pandemija paveikė ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą: depresijos ir nerimo sutrikimų atvejų skaičius išaugo apie 25 %.
 

Autorius Jūratė Survilė