Cholesterolio kiekio rodikliai lietuvių kraujyje yra vieni didžiausių Europoje: kardiologė patarė, ką daryti

Sveikatos specialistai jau seniai įrodę, kad fizinis aktyvumas mažina lėtinių ligų raidą. Yra paskaičiuota, jog 30 minučių aktyvaus judėjimo per dieną gali padėti išvengti tokių sunkių susirgimų kaip širdies infarktas ir insultas.

Su tuo sutinka ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro darbuotojai, kiekvieno penktadienio pietus iškeitę į bėgiojimą šalia Neries upės.

„Išvėdink įtampą“ – tokiu šūkiu savo kolektyvą ir visus vilniečius atsikratyti susikaupusio streso bei rūpintis širdies sveikata visą praeitą mėnesį kvietė teatras.

Laidoje „Sveikas rytojus“ LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas pasakojo, jog atšilus orams, su kolegomis sugalvojo akciją ir kvietė pietų sumuštinius iškeisti į judėjimą gryname ore.

„Kad ir trumpai, 30 minučių, bet pajudėkime! Atšilus orams, norime įvesti naują tradiciją. Be to, kartu – smagiau!“, – laidoje sakė J. Sakalauskas.

Vyras skatina rinktis darbuotojus iš viso teatro ir pietų metu investuoti į judesį, kvėpavimą bei buvimą gryname ore.

„Būsime sveikesni, ir, svarbiausia, mažinsime stresą, nes stresas ir kortizolio kiekis kraujyje ypatingai mažina sprendimų priėmimo kokybę ir bendro darbo rezultatus“, – kalbėjo J. Sakalauskas.

Operos ir baleto teatro gydytoja – laringologė Austėja Pečeliūnienė pasakojo, jog dirbdama su balso ir baleto atletais gali teigti, jog šie žmonės patiria didelį emocinį bei fizinį krūvį.

„Tikrai pasitaiko tokių akimirkų, kai darbuotojai ateina pasimatuoti kraujospūdžio, pasižiūrėti, ar viskas tvarkoje. Dideliems krūviams pakelti reikalinga organizmo sveikata visomis prasmėmis“, – teigė A. Pečeliūnienė.

LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja, žmogiškųjų išteklių departamento vadovė Inga Navickienė laidoje pasakojo, jog teatre svarbiausia – emocinis klimatas bei pastebėjo, jog po kelių metų pandemijos daug kas pasikeitė.

„Po pandemijos esame išvarginti, pasiilgę bendravimo, o judėjimas yra sveikata. Man tai labai svarbu, nes sportuoju visą gyvenimą“, – kalbėjo moteris.

I. Navickienė sakę, jog labai svarbu yra profilaktika, tad kartą į metus būtina pasitikrinti širdies būklę, atlikti išsamius kraujo bei kitus tyrimus.

„Galiu pasakyti, jog kaip 3 anūkų močiutei, visi mano parametrai tikrai yra geri. Bet, kad nebūtų daugiau problemų – sąnarių, širdies – reikia judėti“, – teigė I. Navickienė.

Gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė pasakojo, jog gegužę yra minimas širdies nepakankamumo mėnuo, todėl tokios akcijos visiems primena apie tai, kad labai svarbu nuolat rūpintis savo širdies ir kraujagyslių sveikata.

„Fizinis aktyvumas visada yra sveikintinas ir aš labai gerbiu darbdavius, kurie daro mankštos pertraukėles. Yra tokių įmonių, kurių vadovai rekomenduoja padaryti 10 minučių pertraukėles ir pasportuoti, pasimankštinti. Kiekvienas mūsų žingsnis, tai žingsnis į ilgesnį gyvenimą“, – kalbėjo gyd. G. Radauskaitė.

Statistikos duomenimis, Lietuva vis dar pirmauja Europoje pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nustatyta, kad ir cholesterolio kiekio rodikliai lietuvių kraujyje yra vieni didžiausių Europoje.

„Cholesterolio kiekį kraujyje turėtų žinoti kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo amžiaus. Jį reikia mažinti nepriklausomai, žmogus turi rizikos veiksnių, ar ne“, – perspėjo kardiologė.

Pagal rekomendacijas, net ir visiškai sveikiems žmonėms, neturintiems jokių rizikos veiksnių, rekomenduojamas mažo arba blogojo cholesterolio kiekis kraujyje yra mažiau 3 milimolių litre.

Pacientams, kuriems mažo tankio cholesterolis yra sumažintas per 1 milimolį litre, galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką net 20 procentų.

„Tai yra labai daug. Išvengti tokių ligų, kaip miokardo infarktas arba insultas, galėtume, jei pacientai reguliuotų savo cholesterolį. Galbūt tuomet turėtume mažiau nuo miokardo infarkto mirusių jauno amžiaus žmonių“, – kalbėjo kardiologė.

Pasak gydytojos, reikia žinoti tai, kad cholesterolis gali būti „blogas“ ir „geras“ bei tai, kad kiekvienas jų atlieka skirtingas funkcijas organizme.

„Cholesterolis nėra ta medžiaga, kuri yra tik žalinga. Jo mums reikia hormonų apykaitoje ir gamyboje. Taip pat cholesterolis dalyvauja lėtiniuose procesuose, tad mes turime gauti energijos, būti aktyvūs. Cholesterolis svarbus ir pasisavinant riebaluose tirpius vitaminus, dėl to negalime sakyti, kad tai tik bloga medžiaga, tačiau perteklius – tikrai kenkia“, – perspėjo G. Radauskaitė.

Tuo ypač turėtų susirūpinti vyresni nei 45 metų vyrai ir vyresnės nei 55 metų moterys, nes šiame amžiuje padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Medikė įspėjo, kad kraujo riebalų disbalansas, vadinamas dislipidemija, gali pasireikšti įvairiame amžiuje, netgi – vaikams, nes dažnai būna paveldimas. 

„Lietuvoje daugiau kaip 80 procentų piliečių turi cholesterolio apykaitos sutrikimų. Tai nereiškia, kad kiekvienam pacientui, kuriam jį nustatome, reikia gydymo, tiesiog reikėtų pagalvoti apie gyvenimo būdo keitimą: didinti fizinį aktyvumą, galbūt, naudoti papildus, mesti rūkyti, vartoti mažiau alkoholio ir sutvarkyti savo mitybą. Cholesterolio apykaitą labai veikia ir stresas“, – dėstė kardiologė G. Radauskaitė.

Vaistininkė Jolita Skinderskienė laidoje pastebėjo, jog jei blogojo cholesterolio rodikliai padidėję nežymiai ir nėra rizikos veiksnių, galima bandyti cholesterolį mažinti natūraliais būdais.

„Pastaraisiais metais visame pasaulyje auga susidomėjimas nutraceutikais, tokiais kaip Armolipid Plus. Žodis „nutraceutikas“ yra sudarytas iš 2 dalių: pirmoji dalis reiškia maistą, o antroji – maistą kaip vaistą. Biologiškai aktyvių medžiagų yra įvairiuose maisto produktuose, tačiau tam, kad gautume pakankamą kiekį, kuris veiktų ir apsaugotų mus nuo įvairiausių ligų, turėtume suvalgyti labai daug, todėl biologiškai aktyvios medžiagos yra estraguojamos iš maisto produktų ir sudedamos į tabletes“, – pasakojo vaistininkė.

Nutraceutikai – tai maisto papildai, antioksidantai, kurie galėtų būti kaip pagalbinė priemonė veikianti medžiagų apykaitą ir sauganti kraujagysles nuo žalingo cholesterolio poveikio. Tačiau, pasak gydytojos G. Radauskaitės, ne visiems pacientams jie tinka kaip pagrindinė gydymo priemonė.

„Dažnai turime skirti medikamentinį gydymą statinais ar kitais cholesterolį mažinančiais vaistais. Nutraceutikai tokiems pacientams galėtų būti kaip pagalbinė priemonė. O tiems, kurių cholesterolio apykaita sutrikusi ne taip ženkliai, rekomenduojame keisti gyvenimo būdą, režimą, tuomet taip pat galime skirti neutraceutikus, kaip pagalbinę priemonę mažinant cholesterolį“, – kalbėjo gyd. kardiologė.

VaistininkėJ. Skinderskienė pasakojo, jog geriausiai ištyrinėti ir daugiausia klinikinio naudingumo įrodymų turi šie lipidų koncentraciją mažinantys komponentai: tai sausasis Akuotojo raugerškio ekstraktas, galintis padėti palaikyti normalų cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujo plazmoje, bei natūralus, iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių išgaunamas komponentas – aktyvus junginys monakolinas K.

„Žmogaus kraujagyslių sistemą palankiai veikia ir mikrodumblių mišinio dalis – galingasis antioksidantas astaksantinas, kurio natūraliai gamtoje randama vėžiagyviuose ir žuvyje“, – pasakojo vaistininkė.

Pasak J. Skinderskienės, labai reikalinga yra ir folio rūgštis, kurios gausu žalialapėse daržovėse. Taip pat vaistininkė atkreipė dėmesį į kofermentą Q10 – tai stiprus antioksidantas, kuris itin svarbus širdies ir kraujagyslių sistemai.

„Svarbu, kad minėtos medžiagos, kurios viena kitą papildo, veiktų kartu ir būtų vienoje tabletėje. Ir atminkite – išlaikyti reikiamą cholesterolio kiekį kraujyje ir išvengti širdies bei kraujagyslių ligų yra lengviau negu su jomis kovoti“, – teigė vaistininkė.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8

TV laidos SVEIKAS RYTOJUS nuotr.