Dar visai neseniai cezario pjūvis buvo laikomas sudėtinga operacija, tačiau vis dažniau moterys jį renkasi savo noru, siekdamos išvengti skausmo ir kitų su natūraliu gimdymu susijusių nemalonių pojūčių.

   

Istorija

 

Senovės žydų, romėnų, babiloniečių raštuose galima rasti įrodymų, kad tokios operacijos buvo atliekamos labai seniai. Legendos byloja, kad po tokios operacijos pasaulį išvydo būsimasis imperatorius Julijus Cezaris, kurio vardu ir buvo pavadinta operacija. Kitų šaltinių teigimu, Cezario laikais tokias operacijas darydavo mirusioms gimdyvėms, siekiant išgelbėti kūdikį.

 

Pirmąją cezario pjūvio operaciją atliko 1610 metais Trautmanas iš Vitenbergo. Deja, ji buvo nesėkminga. Iki XIX a. pabaigos dauguma operacijų baigdavosi motinos mirtimi. Tais laikais, pavyzdžiui, Anglijoje, iš 100 moterų išgyvendavo apie 15. 1882 metais gydytojas Adolfas Kėreris sugalvojo naują cezario pjūvio techniką, taip sumažindamas gimdyvių ir kūdikių mirtingumą.

 

 

Kas turi nuspręsti?

 

Šis klausimas aptariamas moterų konsultacijoje, tačiau lemiamą sprendimą priima gimdymo namų specialistai. Oficiali cezario pjūvio operacija Lietuvoje gali būti atliekama tik esant indikacijoms. Statistikos duomenimis, privačiose ligoninėse tokių operacijų moters pageidavimu, kai nėra jokio medicininio reikalo, pasaulyje atliekama apie 60 %. Tarkime, Kinijoje planuota cezario pjūvio operacija yra labai populiari vien dėl to, kad moterys pasikonsultavusios su astrologais išsirenka tinkamiausią dieną savo vaikelio gimimui. Kai kuriose šalyse tokia operacija laikoma mados reikalu.

 

 

Tykantys pavojai

 

Cezario pjūvio operacijos metu į gimdą ar pilvo ertmę gali patekti infekcija – infekcijos tikimybė padidėja keturis kartus. Taip pat padidėja nukraujavimo tikimybė, nes kraujuoti gali ne tik iš gimdos, bet ir pjūvio vietoje. Po operacijos gimdyvei gali skaudėti galvą, kurį laiką ji gali nejausti vienos arba abiejų kojų. Operuojant traukiamam kūdikiui gali būti pažeistas stuburas, vaikelis gali gimti pridusęs, o dėl narkozės poveikio gali sutrikti jo kvėpavimas. Po cezario pjūvio operacijos, praėjus pusmečiui, apie 60 % moterų skundžiasi maudimu pilvo apačioje.

 

 

   

Natūralaus gimdymo privalumai

 

Natūralaus gimdymo metu, eidamas per gimdymo takus, mažylis pamažu prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų. Jis nepajunta staigaus aplinkos pokyčio ir atmosferos slėgio. Mama po gimdymo atsigauna greičiau, ir jau po poros dienų su mažyliu išleidžiama į namus. Be to, po cezario pjūvio operacijos gimdyvė privalo būti stebima savaitę, kol jos būklė stabilizuojasi. Po natūralaus gimdymo moters gimda susitraukinėja daug stipriau negu po operacijos, tad išskyrų laikotarpis būna trumpesnis. Be to, pagal statistiką, po cezario pjūvio operacijos komplikacijų pasitaiko šešis kartus daugiau negu po natūralaus gimdymo. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, atlikti cezario pjūvį vien tik motinos pageidavimu yra neetiška.

 

 

Cezario pjūvio operacijos privalumai

 

Šiais laikais, kuomet medicina yra toli pažengusi, cezario pjūvio operacija nepavojinga ir išgelbsti daug gyvybių. Moterys dažniausiai trokšta šios operacijos, nes bijo skausmo. Be to, makštis neišsitampo ir lieka siauresnė negu gimdant natūraliu būdu. Tačiau pagrindinis cezario pjūvio operacijos privalumas yra tas, kad galima padėti moteriai ir kūdikiui tais atvejais, kai gamta yra bejėgė.

 

Kaip atliekama operacija?

 

Jeigu cezario pjūvio operacija numatoma iš anksto, nėščioji iš pradžių apžiūrima, atliekami visi būtini tyrimai, ją konsultuoja specialistai. Prieš operaciją rekomenduojama pailsėti ir gerai išsimiegoti, iš vakaro galima vartoti silpnus raminamuosius ir migdomuosius vaistus, žinoma, prieš tai pasitarus su gydytoju. Nėščioji iki operacijos turi būti nevalgiusi ir negėrusi mažiausiai 12 valandų. Ryte moteris dar kartą konsultuojama, įvertinama vaisiaus būklė. Jeigu cezario pjūvio operacija būna planinė, nuskausminimas paprastai būna regioninis arba epidūrinis. Skubiai operuojant taikoma bendroji anestezija. Operacijos metu daromas skersinis pjūvis pilvo sienos apačioje. Po to prapjaunama gimda ir išimamas vaisius, pašalinami vaisiaus dangalai bei placenta. Gimdos pjūvis gerai susiuvamas trijų aukštų siūle tirpiais siūlais. Iš pilvo ertmės išvalomas kraujas, krešuliai, ten patekę vaisiaus vandenys. Pilvo siena pasluoksniui užsiuvama. Siūlai iš žaizdos pašalinami 5–6 dieną po operacijos.

   

Cezario operacija būtina, kai:

 
  • Nustatyta centrinė arba dalinė placentos pirmeiga.
  • Mažylio padėtis yra skersinė.
  • Gresia gimdos plyšimas.
  • Moteris serga gimdos kaklelio vėžiu.
  • Moters mažajame dubenyje yra navikų, kurie trukdo vaikeliui gimti.
  • Moteris yra patyrusi dubens kaulų traumą.
  • Anatomiškai siauras moters kaulinis dubuo.
  • Nustatyta nėščiųjų hipertenzinė būsena.
  • Moteris serga sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
  • Gimdos kaklelis nustoja plėstis.
   

Cezario operacija gali būti atlikta, kai:

 
  • Gimdo vyresnė nei 30 metų moteris.
  • Nustatoma sėdmeninė arba veidinė vaisiaus pirmeiga.
  • Kūdikis yra pernešiotas.
  • Prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys.
  • Gimdoje yra miomų.
  • Gimdos kaklelyje yra randų.
  • Yra rezus konfliktas.
  • Moteris serga centrinės nervų sistemos ligomis.
  • Mažylis didelio svorio.
  • Nėštumas daugiavaisis.
  • Kitos sunkios nėščiosios ligos.
  • Užsitęsia natūralus gimdymas.
  • Iškrenta virkštelė.
   

Įdomybės

 
  • Specialistai pataria po cezario pjūvio operacijos planuoti kitą nėštumą ne anksčiau kaip po metų.
  • Po buvusios cezario pjūvio operacijos moteris gali gimdyti natūraliai, tačiau lemiamą sprendimą turi priimti gydytojas.
  • Lietuvoje cezario pjūviai sudaro 15–17 % visų gimdymų.
  • Cezario operacija populiariausia Brazilijoje – net 80 % vaikų gimsta operuojant.
  • Cezario pjūvio metu gimdą pašalinti tenka 5–10 kartų dažniau negu gimdant natūraliu būdu.
  • Apklausų duomenimis, apie 91 % natūraliai gimdžiusių ir apie 33 % moterų antrą kartą rinktųsi tą patį gimdymo būdą.
  • Spėjama, kad Europoje iki 8 % operacijų atliekama tik dėl to, kad to reikalauja pačios moterys.

Nustatyta, kad po cezario pjūvio operacijos, palyginti su natūraliu gimdymu, padidėja tikimybė, jog vaikui išsivystys hiperaktyvumas ir dėmesio deficito sindromas. Be to, po operacijos gimę kūdikiai mažiau atsparūs kvėpavimo takų ligoms.