Burnotis – daugiau nei sodo puošmena

Burnotis – nepelnytai užmirštas, itin vertingas augalas, galimai saugantis nuo šimto ligų. Senovėje laikytas nemirtingumo simboliu, tačiau ilgainiui prarado šlovę ir daugiausia auginamas tik kaip sodo puošmena. Dabar burnočių sėklos vėl pamažu įtraukiamos į mitybą, mat mokslininkai patvirtino jų naudą sveikatai.

Ilga istorija

Šis žolinis augalas priklauso burnotinių šeimai. Burnočiai gali būti vienmečiai ir daugiamečiai. Stiebas šakotas, lapai pražanginiai, įvairių formų – kiaušiniški, lancetiški, elipsiški, žalios, raudonos, violetinės spalvos, net margi. Žiedai maži, raudoni, auksiniai arba violetiniai. Sėklos smulkios, gausios vertingųjų medžiagų ir dažnai naudojamos kulinarijoje. Burnočiai paplitę tropinio, subtropinio ir vidutinio klimato regionuose. Auginti senovės Meksikos ir Peru kultūrose, kur buvo ne tik vienas pagrindinių maisto šaltinių, bet ir atliko svarbų vaidmenį religinėse apeigose. Laikui bėgant plačiai paplito pasaulyje, vertinami dėl išskirtinių maistinių savybių ir atsparumo nepalankioms aplinkos sąlygoms. Graikiškas burnočio pavadinimas amaranthus išvertus į lietuvių kalbą reiškia nevystantį arba nemirtingą.

Žinoma apie 60 rūšių, kiekvienai būdingos unikalios savybės. Vienos rūšys auginamos maistui, kitos kaip dekoratyviniai sodo ir gėlyno augalai. Štai kelios dažniau kultivuojamos:

• Uodegotasis burnotis (Amaranthus caudatus). Vienmetė rūšis, užauganti 1–1,5 m aukščio. Žydi tamsiai raudonais, avietiniais ar šviesiais žaliais žiedais. Kilęs iš Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos atogrąžų regionų. Žinomas dėl dekoratyvinių savybių ir ryškių minkštų žiedynų. Auginamas ir maistui.
• Šluotinis burnotis (Amaranthus paniculatus), kitaip raibasis (Amaranthus cruentus). Vienmetis, užauga 0,2–1,2 m aukščio. Pasižymi raudonu stiebu, raudonais, rečiau žaliais žiedais. Vartojamas maistui dėl maistingų lapų ir sėklų.
• Trispalvis burnotis (Amaranthus tricolor). Pasižymi puošniais kelių spalvų lapais. Vienmetis, užauga iki 1,3 m aukščio. Lapai ypač maistingi, skonis primena špinatus.

Daug panaudojimo būdų

Dažniausiai maistui vartojamos burnočių sėklos, kartais iš jų išspaustas specifinio skonio aliejus. Azijos šalyse valgomi ir lapai, jauni stiebai. Juos galima troškinti, virti, šaldyti, konservuoti ar džiovinti. Itin malonaus skonio iš burnočių žaliosios dalies pagaminti šaltibarščiai ir barščiai. Lapelius ir stiebus tinka ruošti su sūriu, sėklomis gardinti kiaušinienę, sriubas. Iš jų pagamintos salotos papildys vitamino C ir kitų mikroelementų atsargas. Burnočių sėklos – puikus mėsos pakaitalas, taigi, greitai rado vietą vegetarų ir veganų virtuvėje. Sakoma, kad burnočių jaunų žiedų ir lapelių arbata ne tik gydo įvairius negalavimus, bet ir suteikia daugiau žvalumo nei stipri kava. Tiesa, mokslininkai šios teorijos nėra patvirtinę. Burnočių sėklos, atsižvelgiant į augalo porūšį, būna įvairių spalvų, tiesa, vos didesnės už aguonos grūdą. Pasižymi riešutų skoniu, valgomos virtos, skrudintos, spragintos, traiškytos ar sumaltos į miltus. Verdamos sočios košės, kepami įvairūs kepiniai. Burnočių sėklos išverda vos per 15 min., jų nebūtina mirkyti. Burnočių sėklų miltai neturi glitimo, tad kepiniuose maišomi su kitais miltais. Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje populiarūs burnočių saldumynai – spragintos sėklos sulipinamos saldžioje medaus, melasos ar kakavos masėje. Burnočių spragėsiai tinka sausiems pusryčiams, paplotėliams, desertams, jogurtams, varškės patiekalams, kepiniams, bandelėms ar net sriuboms.

Nauda sveikatai

Puikus baltymų šaltinis. Burnočių baltymai itin aukštos kokybės. Manoma, kad vertingesni nei aptinkami javuose. Vienos svarbiausių aminorūgščių lizino burnočių sėklose yra net 3 kartus daugiau nei kitose grūdinėse kultūrose. O angliavandenių mažiausiai. Ištirta, kad vegetarinėje mityboje burnočiai vertingesni už kviečius, kukurūzus, ryžius ir sojas. Tikimasi, kad būtent burnočių sėklos ateities mityboje taps vienu svarbiausių ir lengviausiai prieinamų augalinių baltymų. Mat lygiai tokie pat vertingi, kaip esantys liesoje mėsoje ar žuvyje.

Vitaminų ir mikroelementų gausa. Burnočių sėklose apstu B grupės vitaminų, vitamino E, magnio, geležies, kalcio ir mangano. Burnočių lapai – puikus vitaminų A ir C, kalcio, geležies šaltinis. Kupinoje saujoje burnočių yra daugiau kalcio nei stiklinėje pieno.

Beveik nėra glitimo. Dėl mažo glitimo kiekio burnočių sėklos tinka netoleruojantiems glitimo ar sergantiems celiakija.

Natūralus vaistas. Tradiciškai burnočiai naudojami liaudies medicinoje gydant virškinimo sutrikimus, uždegimus, anemiją. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad burnočių sėklos ir stiebai turi antioksidacinių, priešuždegiminių savybių. Burnočių ekstraktai tiriami kaip galimi vaistai širdies ir kraujagyslių sveikatai gerinti, kovojant su cukriniu diabetu ir vėžiu.

Daug skaidulų. Burnočių sėklos lengvai įsisavinamos, gausios skaidulinių medžiagų. Tad jų rekomenduojama valgyti 2–3 kartus per savaitę. Žarnynui naudingiausia burnočių sėklų košė su šaukšteliu alyvuogių aliejaus.

Maistinė vertė       100 g

Baltymai                  15 g

Angliavandeniai      58 g

Riebalai                   7,5 g

Skaidulos                 14 mg

Kalis                        552 mg

Magnis                     285 mg

Kalcis                       188 mg

Geležis                      7,1 mg

Fosforas                     604 mg

Cinkas                        3,3 mg

Vitaminas B₂             2,1 mg

Skvalenas                   418 mg

100 g                         385 kcal

Burnočių košė su cukinijomis

2 porcijos

100 g 213 kcal

Ruošti 35 min.

• 300 g cukinijos
• Svogūnas
• 100 g burnočių sėklų
• 400 ml daržovių sultinio
• 2 skiltelės česnako
• Šaukštelis sviesto
• Šviežių čiobrelių pagal skonį
• Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Užvirinti sultinį ir suberti nuplautas burnočių sėklas. Virti apie 20 min., kartais pamaišyti. Uždengti ir leisti sėkloms išbrinkti apie 10 min. Keptuvėje išlydyti sviestą ir jame pakepinti čiobrelių lapelius. Suberti smulkintą česnaką, svogūną ir kubeliais pjaustytą cukiniją. Kepti apie 8 min., kol suminkštės. Paruoštą košę patiekti su keptomis daržovėmis.

Salotos su burnočių sėklomis ir grikiais

4 porcijos

100 g 318 kcal

Ruošti 15 min.

• 150 g virtų burnočių sėklų
• 200 g virtų grikių
• Raudonasis svogūnas
• Žalia paprika
• Raudona paprika
• Saujelė petražolių ir laiškinių česnakų
• 60 g fetos

PADAŽUI:

• Skiltelė česnako
• 3 šaukštai alyvuogių aliejaus
• 3 šaukštai citrinų sulčių
• Šaukštas balzaminio acto
• Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Svogūną, paprikas ir prieskonines žoleles smulkiai sukapoti. Daržoves sumaišyti su burnočių sėklomis ir grikiais. Smulkintą česnaką sumaišyti su alyvuogių aliejumi, citrinų sultimis ir actu. Pagardinti prieskoniais. Padažą supilti ant salotų ir gerai išmaišyti. Patiekti apibarsčius trupinta feta.

Autorė Eglė Stratkauskaitė