Nors medicina sparčiai žengia į priekį ir rinkoje atsiranda vis daugiau vaistų, tačiau sergančiųjų nemažėja, be to, ir ligų atsiranda vis naujų. Sunegalavę norime kuo greičiau atsistoti ant kojų, tad vienu metu neretai taikome kelis gydymo būdus, saujomis geriame vaistus. Tačiau besaikis gydymasis gali ne padėti, bet stipriai pakenkti.

 

Vartojame per daug vaistųSick,Girl,Bombarded,With,Medication,-,Vector,Illustration,Of,A

 

PSO skelbia, kad gyvename perteklinio gydymosi laikais, todėl skatina kuo greičiau daryti išvadas. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad daugelyje šalių gajus perteklinių paslaugų fenomenas, pavyzdžiui, Italijoje apie 30 % širdies ir kraujagyslių operacijų pripažintos perteklinėmis. Ispanijoje apie 50 % pacientų buvo skiriami nebūtini antibiotikai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apie 50 % moterų vartoja gydytojo nepaskirtus vaistus, vaistažolių preparatus ir vitaminus. Net trečdalis žmonių nepaiso vaistų vartojimo instrukcijų. Ką tai rodo? Daugelis, deja, neįvertina pavojaus, kylančio dėl šalutinio vaistų poveikio. Baltijos šalyse daugiausia vartojama vaistų, skirtų širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Be to, pernelyg dažnai vartojame skausmą malšinančius medikamentus, taip pat migdomuosius ir raminamuosius vaistus. Skiriama vidutinė terapinė šių vaistų dozė Lietuvoje net keliskart didesnė nei Skandinavijos šalyse. Dauguma raminamųjų vaistų turi būti vartojami trumpai, griežtai paisant registruotų indikacijų. Visgi taip daroma ne visada.

 

Pasveikti akimirksniu

 

Žinoma, negalavimų neišvengsime nė vienas. Tačiau jei pasijutę prastai griebsitės visų įmanomų gydymo būdų, net nepasigilinę, ar vienas su kitu dera, neretai patirsite daugiau žalos nei gausite naudos.

 

Šiuolaikinis žmogus, vos pasijutęs prasčiau, trokšta kone akimirksniu atsigauti, tad išgeria stebuklingąją piliulę. Taip, ji numalšina skausmą, numuša temperatūrą ar slopina kitus negalavimų simptomus, tačiau iš tiesų problemos neišsprendžia. Liga dažniausiai sustabdo, nes pernelyg pervargote, per daug dirbote, savęs netausojote. Bet išgėrę vaistų ir nejausdami nemalonių simptomų toliau neriate į darbus, taip situaciją tik pablogindami. Jei vėl pasijuntate prastai, dar geriate vaistų, išbandote naujas, stebuklą žadančias procedūras. Tačiau, PSO duomenimis, daugelis jau tapo priklausomi nuo vaistų ir medicinos paslaugų. Nors žinoma, kad nemažai sveikatos problemų galima įveikti natūralesniais būdais ar bent jau su mažiau būtiniausių vaistų. Be abejo, svarbu juos tinkamai parinkti ir vartoti tinkamomis dozėmis.

 

Žalojame vaikų sveikatą

 

Pernelyg dažnai arba nebūtinu atveju vaistus vartoja ne tik suaugusieji, bet jų duoda ir vaikams. Augančiam organizmui perteklinis arba netinkamas gydymas ypač pavojingas. Kai kurie tyrimų duomenys patvirtina, kad antibiotikų paskyrus vaikams pirmaisiais gyvenimo metais, infekcijos pasikartojimo tikimybė padidėja kelis kartus. Vaikai, ypač gydyti plataus veikimo antibiotikais, dažniau gydomi ligoninėse. Siauro veikimo antibiotikai – saugesni. Dėl netinkamo plataus poveikio antibiotikų vartojimo bakterijos tampa atsparios, antibiotikų efektyvumas mažėja, kas gali būti didėjančio žmonių sergamumo, nesėkmingo gydymo ar net mirčių priežastis.

 

Pradėti nuo natūralesnių būdų

 

Po sunkios darbo dienos, jei žmogus pasijunta prasčiau, jaučia galvos skausmą, nereikėtų skubėti gerti stiprių vaistų. Pirmiausia verta išbandyti natūralius būdus. Jeigu buvo įtempta, aktyvi ir daug jėgų atėmusi diena, grįžę namo pastovėkite po dušu, išgerkite gėlo vandens, pamasažuokite galvą, sprandą, pečius, užsiplikykite arbatos ir prigulkite. Kartais vien to užtenka atsigauti.

 

Štai jeigu silpnoji vieta skrandis ir dėl dažno jo skausmo griebiatės vaistų, išbandykite kitą kelią. Daugeliu atvejų skrandžio negalavimus padeda įveikti vien dieta, nereikalingo svorio atsikratymas bei sveikesnis gyvenimo būdas. Visgi, nors ir apsčiai randame informacijos apie sveiką gyvenseną, stinga motyvacijos ir valios keistis. Tačiau kito kelio nėra norint kuo ilgiau išsaugoti stiprią sveikatą – tik pradėti gyventi sveikiau ir aktyviau. Žinoma, pasirinkus šį kelią trokštami rezultatai nepasiekiami per dieną, tačiau jie ilgalaikiai ir be jokios papildomos rizikos.

 

Kas gresia?

 

Žmonės kartais taip nerimauja dėl savo sveikatos, kad gydytojų prašo atlikti kuo daugiau tyrimų, paskirti daugiau medikamentų. Daugelį suteikiamų perteklinių medicinos paslaugų sudaro chirurginės operacijos, instrumentiniai tyrimai, implantacija, protezavimas. Viena didžiausių rizikų, kurią sukelia perteklinės medicinos paslaugos, – galimos komplikacijos. Jos visada įmanomos operacijų ar invazinių tyrimų metu.

 

Be to, medikai vaistus neretai skiria neatlikę tyrimų ir nenustatę ligos sukėlėjo. Pavyzdžiui, ar tikrai reikalingi antibiotikai ir kokių reikia, padeda nustatyti CRB tyrimas, greitasis streptokoko antigeno nustatymo testas ir mikrobiologinis tyrimas, tačiau jie ne visada atliekami skiriant antibiotikus. Neretai gydytojai, norėdami apsidrausti, skiria plataus veikimo antibiotikus. Pasekmės baisios – Europos Sąjungoje 25 000 pacientų miršta dėl atsparių bakterijų.

 

Ligų daugėja

 

Infekcinės ligos antibiotikais gydomos jau 60 metų, tačiau ligų tik daugėja. Stipriai išaugo autoimuninių, alerginių negalavimų. Per didelis bei netinkamas antibiotikų, ypač plataus veikimo, vartojimas kaip tik ir siejamas su naujų ligų atsiradimu. Antibiotikai turėtų būti vartojami itin atsargiai ir tik tada, kai jų būtinai reikia. Jeigu yra bent menkiausia galimybė apsieiti be jų, tai ir nereikėtų vartoti.

 

Baisiausia, kai žmonės savarankiškai nusprendžia gydytis stipriais vaistais. Patys sau nusistato diagnozę, susiranda stalčiuje užsigulėjusių, neretai pasenusių vaistų ir juos vartoja. Pasitaiko, kad žmonės tarpusavyje dalijasi vaistais, net antibiotikais. Taip gydytis ypač rizikinga. Ne veltui jau ne vienus metus gyventojai raginami į vaistines grąžinti nereikalingus ir netinkamus vaistus. Jeigu pacientai vaistus įsigytų ir vartotų tinkamai, o gydytojai juos skirtų racionaliai, būtų geresni gydymo rezultatai, sutaupytume didelius pinigus ir nereikėtų į vaistines grąžinti daugybės namuose sukauptų vaistų.

 

Verta žinoti!

 
  •  Statistikos duomenimis, daugiausia raminamųjų vaistų vartoja moterys. Ir dažnai nesilaiko nurodytų instrukcijų.
  •  Remiantis amerikiečių tyrimų išvadomis, mirtingumas nuo vaistų yra ketvirtoje vietoje po kardiologinių ligų, traumų, vėžio.
  •  Jeigu vaisto dozė per didelė ar per maža, vadinasi, gydymas yra nekokybiškas.
  •  Didelį antsvorį turintiems žmonėms vaistų dozes reikia apskaičiuoti individualiai.
  •  Virusinės infekcijos atveju antibiotikai nevartojami. Kiekvienas gydytojas pasakys, kad virusų antibiotikai tiesiog neveikia. Priešingai – sergant virusine liga antibiotikai gali būti žalingi, nes slopina apsauginę mikroflorą ir sudaro palankias sąlygas kitai patogeninei infekcijai vystytis.
  •  Infekcijas, kurias vadiname tiesiog peršalimo ligomis, gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Įprastai daugelį peršalimo ligų sukelia aplinkoje cirkuliuojantys virusai. Specifinio virusinio peršalimo gydymo nėra. Tačiau jei liga komplikuojasi ir organizme kyla bakterinė infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas, tokiu atveju jau skiriami antibiotikai.
  •  Kai antibiotikų vartojimas nutraukiamas anksčiau, jie vartojami nereguliariai ar ne tomis dozėmis, infekcija galimai tik apgydoma ir gali bet kada sugrįžti, tik jau su grėsmingomis komplikacijomis.

 

Autorius Jūratė Bratikienė