Bendraminčių bendravimas – raktas į džiugesnę kasdienybę

Bendri interesai – viena svarbiausių priežasčių, kuri suartina žmones. Ir ne tik romantinių santykių partnerius, tačiau ir draugus, kaimynus, o kartais net netikėtai sutiktus nepažįstamuosius. Psichologai šią idėją papildo sakydami, kad tais pačiais dalykais besidomintieji neišvengiamai tampa įdomūs ir vieni kitiems. Juk taip malonu kalbėtis abiem pašnekovams aktualia tema. Tad ne be priežasties visame pasaulyje žmonės buriasi į bendraminčių klubus ir grupėse užsiima įvairiausia veikla.

Senas terminas, naujas požiūris 

Klubas (angl. club) – visuomeninė organizacija, vienijanti grupę žmonių, kuriuos sieja politiniai, mokslo, meno, sporto, turizmo ar kiti interesai. Pirmieji klubai įkurti XVI a. Anglijoje. XIX a. į klubus būrėsi dirbantys tą patį darbą, vienijami bendrų politinių ar socialinių pažiūrų. Dažnai būtent bendraminčių klubuose kildavo maištingų politinių idėjų, būdavo diskutuojama apie socialines problemas, o kai kurios organizacijos net tapdavo stipria jėga, į kurią turėjo atsižvelgti valstybių vadovai. Lietuvoje klubų pobūdžio organizacijas ir įstaigas pradėta steigti XIX a. pabaigoje. 1919–1940 m. buvo paplitę inteligentijos klubai. Sovietinės okupacijos metais, 1940–1941 ir 1944–1957 m. veikė klubai‑skaityklos. Juose būdavo sovietinio režimo periodinės spaudos, knygų, taip pat rengtos paskaitos, meno saviveiklos ir kiti kultūros renginiai. 1957 m. pradėta klubus pertvarkyti į kaimo bibliotekas, kultūros namus. Atkūrus Nepriklausomybę ėmė veikti klubai, vienijantys žmonių grupes pagal amžių (pvz., vaikų ir jaunimo klubai), profesinius ir kitokius (sporto, turizmo, sveikuolių, gyvūnų globotojų ir pan.) interesus.

Klubų ir panašių organizacijų įvairovė gali nustebinti. Žmonės bendroms veikloms susiburia vedami įdomiausių ar net keistokų interesų. Visgi jie vienijasi ne tik tam, kad galėtų puoselėti konkretų laisvalaikio užsiėmimą, bet pirmiausia – jog galėtų bendrauti. Pandemijos ir jos nulemto karantino patirtys paskatino lietuvius aktyviau dalyvauti socialinių klubų veikloje. Susibūrimai įvairaus amžiaus žmonėms tarsi padėjo atkurti tuos ryšius, kurių neteko griežtai ribojus susitikimus ir sumažėjus galimybių tiesiog išeiti iš namų. Organizacijų psichologė Laura Kozlovaitė pasakoja, kad socialiniai klubai šiuo metu išgyvena aukso amžių. Ir jie truputį kitokie nei anksčiau. Mat žmonėms dalyvavimas klube – būdas koncentruotai gauti ir dalintis informacija apie iš tiesų rūpimus ir kitų patikrintus dalykus. Visai nesvarbu, ar tai žinios apie augintinio dresavimą, sveiką gyvenimo būdą, ar net verslo kūrimą. Psichologės teigimu, aktyviausiai socialinių klubų veikloje dalyvauja jaunimas – moksleiviai ir studentai. Tačiau juos aktyvumu ir užsidegimu neabejotinai gali aplenkti senjorai.

Didžiuosiuose miestuose – senjorų erdvės

Lietuvoje siūloma nemažai veiklų, kurios leidžia senjorams tobulėti, užsiimti mėgstama veikla ir bendrauti su bendraamžiais. Šie projektai skatina turiningą ir aktyvų senjorų gyvenimą. Vienas ambicingiausių ir sėkme apvainikuotų projektų – sostinėje atidaryta unikali erdvė „Senjorų avilys“ įdomiam senjorų laisvalaikiui. Čia galima mokytis kalbų, kompiuterinio raštingumo, verslumo, finansinio raštingumo, menų, išmokti pirmosios medicinos pagalbos pradmenų, skaitomos augalininkystės paskaitos, vyksta gyvoji biblioteka. Be šviečiamųjų veiklų, garbaus amžiaus vilniečiai gali užsiimti rankdarbiais, meniniais užsiėmimais, lankytis kino, teatro, muzikos, fotografijos, knygų, kulinarijos klubuose, senjorai žaidžia stalo žaidimus ar tiesiog bendrauja senjorų klubo kavinėje. Norintiems aktyviai leisti laisvalaikį siūlomi sporto, šokių užsiėmimai, sveikos gyvensenos paskaitos. Garbaus amžiaus vilniečiai taip pat gali apsilankyti kirpykloje, psichologinėse konsultacijose, pagalbos grupėse.

Kaune įsikūręs „Senjorų iniciatyvų centras“ veikia nuo 2007-ųjų. Šis centras – vyresnio amžiaus asmenų narystės pagrindu veikianti asociacija, o jos veikla orientuota į mokymąsi visą gyvenimą, aktyvaus ir sveiko senėjimo skatinimą. Čia vyksta paskaitos, diskusijos, vyresni asmenys kviečiami sportuoti, gali susipažinti su priklausančiomis socialinėmis paslaugomis. Kauniečiai senjorai nėra susibūrę po vienu stogu. Jie juda visame mieste, lankosi įvairiuose renginiuose. Visgi ne visi vyresni asmenys gali laisvai judėti. Tuomet pagelbėti gali Maltos ordino Senjorų klubai. Ši organizacija vienija aktyvius ir silpnesnius senjorus. Taip pat veikia senjorų dienos centrai, į kuriuos renkasi vieniši, socialinių santykių išsiilgę senyvi žmonės. Maltiečių senjorų dienos centrai veikia 6 miestuose (Vilnius, Utena, Viduklė, Kriaunos, Marijampolė, Kaišiadorys), juos lanko 118 senjorų. Žiežmariuose veikia senjorų klubas, vienijantis 11 senjorų. Susibūrę pagyvenę žmonės ne tik lanko senolius, bet ir kartu sutinka šventes, prasmingai leidžia laiką, bendrauja.

Traukos centrais tampa bibliotekos ir virtualios erdvės

Didesniuose miestuose nuolat veikia nevyriausybinių organizacijų ir tiesiog aktyvių asmenų inicijuoti klubai, būreliai ar kitos senjorams patrauklios iniciatyvos. Visgi Lietuva nėra tik didieji miestai, į kuriuose regionuose gyvenantys senjorai dažnai tiesiog negali nuvykti. Tad misiją suburti senjorus perima bibliotekos. Modernios ir atnaujintos biblioteka jau seniai nėra tik knygų saugyklos, tai ir bendruomenės telkimosi centras. Vyresni žmonės sėkmingai naudojasi šia bibliotekos funkcija – rajono bibliotekose ne vienus metus veikia senjorų klubai, suburiantys bendroms veikloms ir išvykoms, tiesiog suvedantys tuos, kurie nori bendrauti, dalintis ir atrasti. Dažnoje bibliotekoje organizuojami įvairūs mokymai, susitikimai, kūrybinės dirbtuvės, muzikos valandėlės, diskusijos, protų mūšiai, poezijos skaitymai ir kiti renginiai, skatinantys senjorų aktyvumą. Neretai patys senjorai yra veiklų kuratoriai – sugalvoja, ką norėtų veikti, inicijuoja ir veda užsiėmimus, pristato savo talentus bei pomėgius.

Gyvi susitikimai yra didelė dovana, suteikia bendravimo džiaugsmo dalyvaujantiems veikloje. Visgi tam yra virtuali alternatyva – socialinis verslas „Senjorų pasaulis“. Jis į virtualią mokymų ir bendravimo erdvę buria vyresnius žmones, taip mažina socialinę atskirtį ir vienišumą. „Senjorų pasaulio“ iniciatorė Vida Greičiuvienė šio verslo ėmėsi pajutusi, kad reikia padėti jos artimiems vyresnio amžiaus žmonėms – mamai, tetai, dėdei turėti tokią aplinką, kurioje nesijaustų vieniši, sulauktų palaikymo, užtarimo ir pagalbos. „Senjorų pasaulis“ įgyvendina neformaliojo vyresnių suaugusiųjų švietimo programą, kurią sudaro penki moduliai: sveikos gyvensenos, anglų kalbos, informacinių technologijų, socialinės įtraukties ir kultūros. Svarbiausias tikslas – burdamiesi į šiuos modulius klubo nariai bendrauja. Prisijungimas prie „Senjorų pasaulio“ visiškai laisvas, reikia tik įvesti el. pašto adresą – su tuo pačiu galima jungtis prie visų modulių. Kiekvieną ketvirtadienį 16 val. vyksta nemokamos paskaitos vyresnio amžiaus žmonėms, vėliau tas paskaitas gali peržiūrėti bet kas. Paskaitas dažnai peržiūri daugiau nei 500 senjorų, viską keliama į „YouTube“. Yra „Senjorų pasaulio“ klubas, kuris skirtas norintiems labiau individualių paskaitų – atliepiant konkrečius poreikius, organizuojamos veiklos grupės. Šis klubas turi narystės mokestį, narystę galima pratęsti arba bet kada nutraukti.

Visi šie pavyzdžiai – tik keletas veiklų, kuriomis gali užsiimti aktyvūs senjorai. Jeigu norite papasakoti apie savo iniciatyvą, parašykite mums laišką el. paštu egle.s@priekavos.lt

Sekite naujienas mūsų paskyroje feisbuke priekavoszurnalas

Vienatvę įveikti kartu lengviau!

Projektą „Vienatvės priešnuodžiai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas 5000 Eur