Vargu ar sutiktume bent vieną žmogų, kuris nieko nebijo. Visgi psichinės sveikatos specialistai sutaria – baimių turime gerokai per daug ir visiškai nepagrįstų. Dažnas nerimauja dėl dalykų, kurie taip niekada ir nenutinka. Tačiau mokslo įrodyta, kad ilgalaikis nerimas gali lemti sunkius sveikatos sutrikimus.

 

Kas vyksta, kai bijome?Fear,,Addiction,Concept,Vector,Illustration.,Psychological,Influence.,Sad,Young,Woman

 

Baimė nėra kažkas svetima – visi ją turi užkoduotą DNR. Tai išgyvenimo, išlikimo būsena, giminės pratęsimo pasekmė. Baimė – lyg vienas greičiausiai plintančių virusų, kuriuo per akimirką galime užkrėsti aplinkinius. Kuo daugiau dalijamės savo baimėmis, kuo dažniau apie jas kalbame, tuo daugiau suteikiame joms galios. Baimė mus pričiumpa pačiose silpniausiose vietose, pavyzdžiui, baiminamės ligų, karų, nes tai siejama su kančia ir mirtimi.

 

Statistikos duomenys skelbia, kad moterys visko bijo daug labiau nei vyrai. Jos ir dažniau dėl to kreipiasi į specialistus. Baimė nėra jau tokia nekalta emocija. Apėmus bet kokiai baimei, dažnai padidėja kraujospūdis, išmuša prakaitas, veide ir kūne atsiranda įtampa. Tuo metu nepajėgiame mąstyti racionaliai. Netgi gali pasireikšti panika, žmogus nualpsta ar sustingsta, neįstengia pasakyti nė žodžio. O jeigu baimių turi daug ir jaučia stiprų ilgalaikį nerimą, laikui bėgant tai gali paskatinti net onkologines ligas. Nuolatinis jaudinimasis kenkia širdžiai, įtampa sukelia reumatą, taip pat skrandžio opą ar vėžį.

 

Baimė ir smegenys

 

Kai ko nors bijome, mūsų jutimai pirmiausia perduodami į migdolinę liauką. Ši smegenų sritis žaibiškai nustato emocinę situacijos reikšmę ir tai, kaip į ją reaguoti. Pirmykščiai žmonės, saugodavęsi plėšrūnų, neturėjo daug laiko galvoti, todėl sprendimą, kaip elgtis, priimdavo greitai. Dėl to žmogaus migdolinė liauka išsivystė taip, kad aplenkia smegenų sritis, susijusias su loginiu mąstymu. Jeigu smegenys nusprendžia, kad baimės reakcija tam tikroje situacijoje yra pagrįsta, jos iškart aktyvuoja neuronus, kad galėtumėte veikti. Simpatinės nervų sistemos neuronai išsidėstę visame kūne, o daugiausia jų širdies, plaučių, žarnyno zonose. Natūralu, kad baimės akivaizdoje stipriai pradeda plakti širdis, padidėja kvėpavimo dažnis, sulėtėja žarnyno veikla ir mąžta kraujo tekėjimas į skrandį. Todėl bijodami galime pajusti, kad tarsi susitraukia skrandis, sutrinka virškinimas. Tai būdinga visiems, tačiau susirūpinti dėl baimės reikėtų tada, jeigu ji ilgalaikė ar virsta panikos priepuoliu. Panika psichologai vadina įkyrią ir liguistą baimę.

 

Baimė ar fobija?

 

Baimė nėra lygi fobijai. Ši neturi konkrečios priežasties, tačiau žmogus niekaip negali kontroliuoti organizmo reakcijų – iškart netenka savitvardos. Kokių fobijų dažniausiai turi žmonės? Viena dažniausių – aviofobija, kai bijo skristi. Šią baimę dažnai turi tie, kurie mėgsta gyvenime viską kontroliuoti. Taip pat dažna mirties baimė. Nors baimę mirti jaučia daugelis, visgi turintys šią fobiją, vos apie tai pagalvoję, išgyvena paniką – išpila prakaitas, pakyla kraujo spaudimas, krečia drebulys. Dauguma turi ir aukščio baimę, kuri apima stovint kur nors aukštai. Dar gana dažnos fobijos – mažų, uždarų erdvių arba atvirkščiai – atvirų ir didelių erdvių. Baisu tiek patekus į didžiulę erdvią aikštę, tiek ir į ankštą mažutį kambarėlį. Per pandemiją ypač išryškėjo nozofobija – liguista baimė susirgti. Bijomasi ne tik siaučiančių epidemijų, gripo, bet ir onkologinių, autoimuninių ligų. Šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje neretai bijomasi ir gyvenimo pokyčių bei naujovių. Ši liguista baimė vadinama neofobija.

 

Nepagrįstos baimės


Specialistų teigimu, dažniausiai baiminamės dėl dalykų, kurie niekada ir neišsipildo. Kasdienybėje prisikuriame tiek daug baisių ateities scenarijų, kad visiškai save įspraudžiame į kampą ir nebegalime gyventi ramiai.

 

Vos pajutę, kad kyla kokia nors baimė, pirmiausia, ką galime padaryti – ją pažinti ir pripažinti. Nereikia užgniaužti – pažiūrėkite baimei tiesiai į akis. Pastebėta ir sąmoningai suvokta baimė netenka galios. Tuomet jau ne ji mus valdo, o mes ją. Apėmus baimei verta savęs paklausti: o kas blogiausio gali nutikti šioje situacijoje? Jei pasirodys, kad baimintis visgi yra pagrindo ir nėra jokios išeities iš nesmagios situacijos, pasiruoškite tinkamai priimti esamą padėtį. O tada kuo ramiau stenkitės pagerinti blogiausius galimus padarinius.

 

Negąsdinkite vaikų

 

Patys to nesuprasdami, daug baimių įvarome vaikams nuo mažiausių dienų gąsdindami. Mažieji dažnai tik girdi: „Nedaryk to, nes tai pavojinga“, „Nelipk ten, nes nugriūsi“, „Nebėk, nes užsigausi“… Drąsiname vaikus gerokai rečiau nei bauginame, o tai reikėtų daryti nuolatos. Be to, kartais, įvertinus galimas rizikas, galima leisti ir nugriūti, ir užsigauti, nes tik per patirtis vaikas stiprėja, grūdinasi, auga nesukaustytas baimių. O perėmęs iš suaugusiųjų daug baimių, gali kentėti nuo jų visą likusį gyvenimą.

 

6 veiksmingi patarimai

 
  •  Jei kenčiate nuo sprendimų priėmimo baimės, pats laikas pradėti daryti dalykus, kurių anksčiau nedarėte, užsiimti nebandytomis veiklomis. Tai padeda konstruoti naujas neuronų jungtis.
  •  Jei jaučiate, kad sunku negalvoti apie savo baimę ir jau kyla panika, tiesiog lėtai ir ramiai kvėpuokite. Įkvėpdami skaičiuokite iki penkių, iškvėpdami – iki šešių. Kai lėtai kvėpuosite ir dar skaičiuosite, protas bus užimtas ir nesuksite minčių apie baimę – vienu metu tiesiog neįmanoma koncentruotis į kelis dalykus.
  •  Pajutę, kad užklupo baimė, jei tik turite galimybę, aktyviai pajudėkite – greitai pasivaikščiokite, atlikite energingų pratimų, judinkite rankas, kojas. Aktyvi fizinė veikla stebuklingai tirpdo baimę.
  •  Įvairias baimes padeda sumažinti ar net visiškai įveikti gebėjimas gyventi ne praeities ar ateities įvykiais, bet dabartimi. Gyvenimą sau griauname jaudindamiesi dėl ateities ir taip prisikuriame daugybę baimių.
  •  Jei išgyvenate baimę dėl kritikos, prisiminkite svarbų dalyką – nepelnyta kritika dažniausiai slepia pagyrimą. Dažniausiai ji reiškia sukeltą pavydą. O už pelnytą kritiką padėkokite, nes konstruktyvi kritika tik padeda tobulėti ir eiti į priekį.
  •  Su baime padeda kovoti objektyvus situacijos įvertinimas. Kai į galvą ateina mintis apie baimę, nekurkite ją didinančių scenarijų, nes paprastai jie nepasitvirtina ir nebūna taip blogai, kaip prisigalvojame. Kartokite sau, kad realiai nėra jokio pavojaus – tai tik psichika veikia tokiu būdu. Kartokite tai daug sykių, nusišypsokite, nors ir per prievartą – smegenys gaus signalą atsipalaiduoti. Galite net susigalvoti kokį nors teiginį, pavyzdžiui, „esu visiškai ramus“, ir baimei apėmus kartokite tol, kol nuslops.
 

Verta žinoti!

 
  •  Kiekviena baimė susijusi su gera žinia – supratimu, kad galime patys atsitraukti nuo bijojimo, nes žinome, jog mūsų smegenys plastiškos.
  •  Viena didžiausių baimių – nežinomybės. Visiškai miglota ateitis žmones ypač varo į neviltį.
  •  Itin dažna baimė, susijusi su situacijos kontroliavimu. Kai prarandame kontrolę, tarytum žemė slysta iš po kojų.
  •  Baimė gali tapti svarbiausia motyvacija, skatinančia kažką daryti.
  •  Tiesa ta, kad daugiau nerimauja tie žmonės, kurie turi per daug laisvo laiko. Taigi, jeigu norite išsivaduoti iš nerimo gniaužtų, daugiau dirbkite – aktyviai veikdami užsimiršite ir mažiau išgyvensite baimindamiesi.
  •  Buvęs JAV prezidentas Abrahamas Linkolnas, sėkmingai valdęs šalį JAV pilietinio karo metu, teigė, kad daugelis žmonių laimės patiria tiek, kiek prisiverčia būti laimingi. Taigi, užuot baiminęsi dėl to, kas gali niekada nenutikti, geriau kas rytą pasakykite: „Šiandien renkuosi būti laimingas.“ Ir baimių tikrai bus mažiau.