Mityba – vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių augintinio sveikatą ir gerovę. Tiek šunims, tiek katėms skirtingais gyvenimo etapais reikia skirtingo maisto kiekio, maistinių medžiagų proporcijų ir šėrimo dažnumo. Suprasdami, kaip keičiasi jų raciono poreikiai nuo mažylio iki senjoro, galime ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir prailginti jo trukmę.

Dry,Pet,Food,With,Natural,Ingredients.,Raw,Meat,In,A

 

Jaunikliai (0–12 mėn.): intensyvus augimas ir vystymasis

 

Šuniukai ir kačiukai auga itin greitai, todėl jiems pirmaisiais gyvenimo metais reikalingas kaloringas, daug baltymų, kokybiškų riebalų turintis pašaras, tinkamos vitaminų ir mineralinių medžiagų proporcijos. Baltymai labai svarbūs raumenų masei ir bendrai raidai. Riebalai ir omega-3 riebalų rūgštys užtikrina sklandų smegenų vystymąsi, taip pat reikšmingi kailio, odos sveikatai. Iš mikroelementų ypač svarbūs kalcis, fosforas, magnis, mat padeda formuotis stipriems kaulams, dantims, raumenims, tad palaiko visą judamąjį aparatą. Kačiukams dar labai reikšminga aminorūgštis taurinas – širdies sveikatai, regai ir reprodukcinei sistemai. Norint nesukti galvos ir būti tikriems, kad mažieji augintiniai gauna subalansuotą pašarą, aprūpinantį augantį organizmą visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis, geriausia rinktis būtent jaunikliams („puppy“ ar „kitten“) skirtą ėdalą. Tokiame yra daugiau kalorijų ir maistinių medžiagų, reikalingų kaulų, raumenų, imuninės sistemos vystymuisi. Svarbu prisiminti, kad jauniklius reikia šerti dažniau nei suaugusius keturkojus – atsižvelgiant į veislę ir amžių 3–5 kartus per dieną (kuo jaunesnis, tuo dažniau ir mažesnėmis porcijomis).

 

Suaugę keturkojai (1–7 m.) – stabilus etapas

 

Kai augintinis pasiekia suaugusio gyvūno amžių (apie 1 m. mažoms šunų veislėms bei katėms ir 1,5–2 m. didesnėms veislėms), svarbiausias raciono tikslas – palaikyti optimalų svorį ir užtikrinti gerą sveikatą. Suaugusių gyvūnų pašaruose turėtų būti kokybiškų baltymų, vidutinis riebalų kiekis ir minimalus augalinių užpildų kiekis. Kokybiškas ėdalas – tas, kuriame pirmas ingredientas yra mėsa, o ne grūdai ar kiti pigūs užpildai, nes ne tik mažiau maistingi, bet ir gali sukelti alergijų, virškinimo sutrikimų.

 

Kalbant apie šunis, konkrečios šėrimo rekomendacijos priklauso nuo veislės. Mažesni turi greitesnę medžiagų apykaitą, jiems reikia daugiau kalorijų vienam kūno masės kilogramui nei dideliems šunims. Būtina atsižvelgti į gyvūno fizinį aktyvumą, sveikatos būklę. Pavyzdžiui, jeigu augintinis turi jautrią virškinimo sistemą, alergijų, serga lėtinėmis ligomis, būtina specifinė dieta. Suaugę šunys įprastai šeriami 1–2 kartus per dieną.

 

Suaugusios katės yra mažiau aktyvios nei jaunikliai, todėl jų ėdalo kiekį reikia atidžiai kontroliuoti, kitaip gresia nutukimas. Visgi murkles rekomenduojama šerti dažniau nei šunis: 2–3 kartus per dieną. Kai kurie šeimininkai apskritai visuomet palieka sauso pašaro, kad katė galėtų pasisotinti pagal poreikį. Murklėms svarbiausia raciono dalis – kokybiški baltymai, nes jos mėsėdės ir negali būti kitaip. Labai reikšmingi visaverčiai riebalai. Taip pat visą gyvenimą svarbus išlieka taurinas. Svarbu pažymėti, kad katės dažniausiai natūraliai laka mažai vandens, todėl į jų racioną verta įtraukti šlapią ėdalą.

 

Senjorai (7 m. +): didesnis dėmesys sveikatai

 

Vyresni nei 7–8 m. šunys ir katės pradeda senti, todėl jų medžiagų apykaita lėtėja, o mitybos poreikiai keičiasi. Vyresniems augintiniams dažnai reikia mažiau kaloringo, bet daugiau maistinių skaidulų turinčio pašaro, nes jie tampa sėslesni, linkę priaugti svorio. Šiuo amžiaus tarpsniu siūloma rinktis pašarus, pagerintus gliukozaminu ir chondroitinu sąnarių sveikatai, taip pat omega-3 riebalų rūgštimis, kurios padeda palaikyti smegenų veiklą ir sveiką kailį. Svarbūs lengvai virškinami baltymai, padedantys išlaikyti raumenų masę. Tiesa, jų senjorams reikia mažiau nei jaunesniems suaugusiems augintiniams. Amžėjant didėja širdies ligų ir inkstų problemų rizika, todėl pašare turėtų būti mažiau natrio ir fosforo. Gyvūnui amžėjant neretai atsiranda dantų problemų, tad verta apsvarstyti perėjimą prie šlapio pašaro arba bent jau rinktis minkštesnį sausą ėdalą. Apskritai geriausia pirkti „Senior“ ženklinimu pažymėtus pašarus, nes jie subalansuoti specialiai vyresnio amžiaus katėms ir šunims. Privalu užtikrinti, kad augintinis gautų užtektinai skysčių – ypač katės, kurios natūraliai mažiau laka. Senjorai šunys dažniausiai šeriami du kartus per dieną, o katės – 2–3 sykius.

 

Kaip išsirinkti kokybišką pašarą?

 

Renkantis ėdalą pirmumą teikti tik patikimų gamintojų kokybiškai produkcijai. Geriausia pirkti atitinkamai amžiaus grupei ir veislei skirtus produktus. Pagrindinis kokybiško pašaro ingredientas visada turėtų būti mėsa ar žuvis. Geriausia, jeigu ingredientų sąrašo pirmoje vietoje nurodyta konkreti mėsa (pvz., vištiena, jautiena, lašiša), o ne bendriniai terminai, tokie kaip „mėsos produktai“. Svarbu vengti pašarų, kuriuose yra daug kviečių, kukurūzų ar sojų, nes jie dažnai naudojami kaip pigūs užpildai, bet neturi didelės maistinės vertės. Taip pat svarbu vengti dirbtinių priedų, konservantų. Kokybiški pašarai dažniausiai konservuojami natūraliais antioksidantais, o ne dirbtinėmis cheminėmis medžiagomis. Ėdale gali būti papildomai pridėta naudingų medžiagų (jos skiriasi pagal amžių, veislę, gyvūno sveikatos būklę ir kt.). Tai omega-3 riebalų rūgštys, probiotikai, vitaminų kompleksai, gliukozaminas ir kt. Jei augintinis turi specifinių sveikatos problemų (pvz., jautrų virškinimą, alergiškas, serga inkstų ligomis ar priaugo antsvorio), verta konsultuotis su veterinaru dėl specialaus pašaro pasirinkimo.

 

Autorius Jūratė Survilė