Vis daugiau žmonių vietoj tradicinio augintinio, pavyzdžiui, šuns ar katės, renkasi egzotinį gyvūną – graužiką, roplį, dekoratyvinį paukštį. Jų laikymo sąlygos ir priežiūra skiriasi, todėl svarbu iš anksto įvertinti savo gebėjimus, laiko ir finansines sąnaudas.

 Group,Of,Exotic,Pets,Sitting,Together,And,Interacting,Over,White

Kodėl egzotinis augintinis?

 

Rūšių įvairovė. Yra tiek daug skirtingų gyvūnų ir paukščių, kurie priskiriami prie egzotinių augintinių, kad galima tyrinėti gamtą neišeinant iš namų. Nuo driežo iki papūgos, nuo gyvatės iki šeško – augintiniams būdingas savitas elgesys ir sąveika su žmogumi. Svarbu atminti, kad prieš įsigyjant egzotinį gyvūną būtina iš anksto susipažinti su socialiniais, mitybiniais, aplinkos poreikiais. Vienus reikia šerti tik gyvais vabzdžiais, kitus laikyti išimtinai šildomuose terariumuose, trečius – maudyti smėlio voniose ir pan.

 

Neužima vietos. Daugeliui miestiečių, gyvenančių mažuose butuose, aktualu, kad augintinis pritaptų namuose ir neapsunkintų rutinos. Smulkūs žinduoliai (žiurkėnas, jūrų kiaulytė, šinšila), ropliai ar paukščiai gyvena narve, kurį galima integruoti į baldus – neužima papildomos vietos. Net mažiausios egzotinės rūšys suteikia daug džiaugsmo.

 

Maža alergijos rizika. Egzotiniai gyvūnai tinka žmonėms, kurie negali laikyti šuns ar katės dėl alergijos plaukams ir seilėms. Vėžliai, gyvatės, driežai paprastai nesukelia nepageidaujamų imuninių reakcijų. Norint laikyti dekoratyvinių paukščių, rekomenduojama iš anksto patikrinti, ar nėra alergijos plunksnoms. Maža negalavimo tikimybė išlieka, jei alergizuoja gyvūnų odos ląstelės (pleiskanos).

 

Nereikia vedžioti. Žmonės, kurie daug dirba, ieško augintinio, kuris gali pabūti vienas ir kurio nereikia vesti į lauką. Egzotiniai gyvūnai atitinka šiuos lūkesčius. Nors paukštelius, smulkius žinduolius, kai kuriuos roplius galima išleisti iš narvelio (akylai prižiūrint), jie puikiai jaučiasi uždaroje teritorijoje. Šeimininkai nėra pririšti prie griežto grafiko, kada bendrauti su augintiniu. Būtina šerti ir valyti kraiką, tačiau žaidimų laikas nereglamentuojamas.

 

Ilgai gyvena. Kai kurie žmonės vengia auginti gyvūnus, nes sunkiai susitaiko su netektimi. Niekas nėra amžinas, tačiau kai kurios egzotinės rūšys (didžiosios papūgos, ropliai) nelaisvėje išgyvena 20–40 metų. Be abejo, šiais gyvūnais reikia tinkamai rūpintis: šerti specialiu pašaru, sukurti rūšiai būdingas sąlygas, reguliariai tikrinti sveikatą. Ilgaamžiai augintiniai labiausiai tinka konservatyviems žmonėms, nemėgstantiems permainų.

 

Kokį gyvūną rinktis?

 

Ropliai. Žmonėms, neturintiems patirties, rekomenduojama rinktis barzdotąjį drakoną (agamą) ar leopardinį gekoną. Tai socialūs gyvūnai, kuriems patinka bendrauti. Būsimas šeimininkas turėtų atlikti namų darbus ir įrengti terariumą, kuriame palaikoma optimali temperatūra. Taip pat reikia psichologiškai pasiruošti šerti augintinius vabzdžiais. Pitonas ar kukurūzinis žaltys – augintiniai, kuriems nereikia specialaus apšvietimo, būtino daugeliui roplių rūšių. Be to, jie maitinasi kas 7–14 dienų, atsižvelgiant į amžių ir dydį. Svarbu tai, kad šios gyvatės ėda visą grobį. Tai reiškia, kad šaldytuve reikia turėti bent kelias liofilizuotas peles. Žmonėms, kurie turi patirties auginant roplius, rekomenduojama rinktis iguaną, vėžlį, pitoną. Dideli ropliai, pasiekę brandą, gali tapti agresyvūs ir ginti teritoriją. Kai kurias stambias gyvates sunku laikyti namuose, nes neįmanoma užtikrinti gerovės (didelio terariumo, narvo) ir saugumo (gali pabėgti). Norint paimti į rankas ir perkelti, reikia kelių žmonių pagalbos. Vandens vėžliams svarbi vandens kokybė, apšvietimas, ypatingas pašaras, todėl šių gyvūnų priežiūra sudėtingesnė, palyginti su kitais ropliais.

 

Paukščiai. Žmonėms, kurie ruošiasi įsigyti pirmą sparnuotį gyvenime, rekomenduojama laikyti banguotąsias papūgėles, nimfas, kanarėles. Paukščiai labai socialūs, todėl geriau laikyti po kelis viename narve (tos pačios lyties). Kai kurias papūgas galima auginti po vieną, tačiau svarbu skirti daug laiko bendravimui. Paukščiai lengvai prijunksta, išmoksta mėgdžioti garsus. Gyvenantiems nuosavoje valdoje tinka dekoratyviniai balandžiai, tačiau jiems būtina įrengti atskirą balandinę (palėpėje, prie garažo, sandėliuko ir pan.). Didžiosios (aros, kakadu, žako) ir vidutinės (mėlynkaktės amazonės) papūgos labiau tinka turintiems patirties. Augintinės stebina grožiu, išmintimi ir intelektu. Tai itin socialūs paukščiai, kuriems reikia skirti daug dėmesio. Jie šeimą laiko savo pulku, panašiai kaip papūgos, gyvenančios laukinėje gamtoje. Jei paukščiams trūksta bendravimo, prasideda psichinės ir fizinės ligos, pasikeičia elgesys. Papūgos pradeda rėkauti, gadina daiktus, žaloja save ir tampa agresyvios žmonių atžvilgiu. Stambūs paukščiai gyvena iki 60 metų.

 

Žinduoliai. Graužikai, tokie kaip jūrų kiaulytės, smiltpelės, žiurkėnai, yra puikūs gyvūnai pradedantiesiems. Deja, šie augintiniai nėra itin socialūs. Nepatariama leisti laisvai lakstyti po namus. Reikėtų laikyti narvelyje ant specialaus kraiko, duoti gėlo vandens, pašarų ir priemonių dantims dilinti. Pelės, žiurkės kur kas protingesnės ir aktyviai bendrauja su žmonėmis. Nors graužikai gyvena 2–3 metus, jie yra geri kompanionai. Jūrų kiaulytėms kasdien reikia papildomai vitamino C ir daug šieno norint išvengti virškinimo ir dantų ligų. Šinšilos – itin dekoratyvūs graužikai, tačiau jautrūs stresui ir peršalimo ligoms. Triušiukai – neįnoringi augintiniai, kuriuos galima pripratinti prie rankų. Socializacija priklauso nuo to, kiek laiko šeimininkai skiria bendravimui. Negalima paleisti lakstyti be priežiūros, nes gali sugraužti elektros laidus, apgadinti baldus. Žmonėms, kurie nenori nei katės, nei šuns, rekomenduojama rinktis šešką. Šie smalsūs, žaismingi, mielai bendrauja su žmonėmis, jei pratinami nuo mažų dienų. Būtina užtikrinti tiek fizinį, tiek protinį užimtumą ir pasiūlyti įvairių žaidimų. Šeškai skleidžia specifinį kvapą, tačiau jį galima sumažinti kastruojant. Gyvena iki 8 metų.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė