Atėjus šiltymečiui laisvalaikis iš uždarų erdvių keliasi į lauką. Žygiai miške, pasivaikščiojimai parke, iškylos gamtoje, sodo darbai… Visa ši veikla ne tik smagi, bet ir naudinga sveikatai. Tik reikėtų nepamiršti gamtoje tykančių pavojų, iš kurių šiuo metu vienas aktualiausių yra erkės bei jų platinamos ligos.

 

Aktyvumo pikas

 

Erkės po žiemos pabunda ir tampa ypač aktyvios, kai vidutinė aplinkos temperatūra pakyla iki 5–7 ℃. Po šaltymečio jos būna išalkusios, todėl intensyviai medžioja aukas. Didžiausia kraujasiurbių populiacija įprastai aptinkama aukštuose žolynuose, neaukštuose krūmokšniuose – iki 1,5 m nuo žemės paviršiaus. Jos itin mėgsta apleistas drėgnas tankynes, dažniau aptinkamos lapuočių bei mišriuose miškuose nei spygliuočių. Bet apskritai pasitaiko visur, net miestų parkuose ar privačiuose kiemuose. Erkės nei skraido, nei šokinėja, tiesiog einant pro šalį prisikabina prie drabužių ir ieško tinkamiausios vietos kūne įsisiurbti.

 

Platina pavojingas ligasDeer,Tick,Detail.,Ixodes,Ricinus.,Arachnid,On,Green,Background.,Disgusting

 

Jau pats erkės įsiurbimas yra nemaloni patirtis, tačiau jų saugotis labiausiai reikia dėl to, kad platina dvi itin pavojingas ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Erkinis encefalitas yra virusinė liga, kuri gali pažeisti nervų sistemą ir galvos smegenis. Simptomai po užsikrėtimo pasireiškia per 1–2 savaites. Pirmiausia atsiranda karščiavimas, galvos, raumenų skausmai, kaulų laužymas, kamuoja bendras silpnumas. Tai trunka iki 8 dienų. Tuomet prasideda apgaulingas tariamo pasveikimo laikotarpis, kai pacientas jaučiasi geriau. Dažniausiai jis tęsiasi 5–8 dienas, nors gali trukti ir iki mėnesio. Antroji fazė išsivysto ne visiems, o 20–30 % užsikrėtusiųjų. Jos metu jau fiksuojami nervų sistemos ir smegenų pažeidimai. Deja, specifinio gydymo nėra, taikomas tik simptominis. Persirgus natūraliai įgyjamas imunitetas. Iki 4 % ligos atvejų baigiasi mirtimi. Dar apie trečdalis pacientų patiria rimtų komplikacijų, besibaigiančių liekamaisiais reiškiniais visam gyvenimui, kartais ir neįgalumu. Dažniausi liekamieji reiškiniai yra miego sutrikimai, dažni galvos skausmai, dėmesio koncentracijos suprastėjimas, elgsenos pokyčiai, padidėjęs jautrumas.

 

Ne mažiau pavojinga Laimo liga. Ja užsikrečiama, kai erkės organizme esančios bakterijos borelijos patenka į žmogaus kraujotaką. Borelijos perduodamos ne su erkės seilėmis, o atkeliauja iš jos žarnyno, todėl, jeigu įsisiurbusi kraujasiurbė bus ištraukta greičiau nei per 24 val., tikimybė užsikrėsti Laimo liga bus maža. Šis susirgimas klastingas tuo, kad pasireiškia praėjus 1–4 savaitėms, kartais net ir porai mėnesių nuo įsisiurbimo. Pirmiausia įkandimo vietoje atsiranda raudona plintanti dėmė. Ji būdinga 80–90 % atvejų. Kartu gali būti jaučiamas lengvas silpnumas, galvos, sąnarių, raumenų skausmai, atsirasti karščiavimas. Dar po kelių savaičių ar mėnesių prasideda antroji ligos stadija, kai atsiranda neurologinių bei kardialinių pažeidimų. Jeigu liga vis dar nesustabdoma, prasidėjus trečiajai jos stadijai vystosi progresuojanti įvairių organizmo audinių destrukcija, pažeidžiami sąnariai, gali kamuoti lėtinis skausmas, atminties sutrikimai, silpnumas. Kuo liga anksčiau diagnozuojama, tuo sėkmingiau gydoma ir tuo mažesnė komplikacijų tikimybė. Gydoma antibiotikais. Persirgus imunitetas nesusiformuoja.

 

Geriausia apsauga – skiepai

 

Nuo erkinio encefalito geriausia apsisaugoti skiepais. Vakcinacija rekomenduojama ir vaikams, ir suaugusiesiems – galima skiepyti nuo vienų metų amžiaus. Taikomos dvi vakcinacijos schemos. Įprastai suleidžiami trys skiepai: tarp pirmų dviejų būna 1–3 mėn. pertrauka, o trečioji dozė ir tolesnės palaikomosios leidžiamos atsižvelgiant į konkrečios vakcinos gamintojo nurodytas rekomendacijas.

 

Erkės pabunda ankstyvą pavasarį, kai oro temperatūra pakyla iki 7–8 ℃, todėl skiepytis pirmąja doze geriausia dar vėlyvą rudenį ar žiemą, tuomet ateinantį šiltąjį sezoną jau būsite saugūs. Jeigu to nepadarėte ir susigriebėte tik pavasarį ar dar vėliau, taikoma pagreitinta vakcinacijos schema. Bet kuriuo atveju gavus visas reikalingas skiepų dozes, jų veiksmingumas siekia 97 %. Svarbu prisiminti, kad šie skiepai saugo tik nuo erkinio encefalito, deja, vakcinos nuo Laimo ligos nėra.

 

Išlikti budriems

 

Leidžiant laiką gamtoje visuomet svarbu prisiminti apie tykantį pavojų, kad gali įsisiurbti erkė, ir reguliariai pasitikrinti, ar jos neropoja ant jūsų ar vaikų. Dėl to geriausia ilsintis gamtoje rengtis šviesiai – kraujasiurbės ant tokių rūbų lengviau matysis nei ant tamsių. Ypač svarbios specialios priemonės nuo erkių – repelentai. Jie turi būti sukurti specialiai erkėms atbaidyti, mat skirti uodams ar kitiems skraidūnams dažniausiai būna per silpnos koncentracijos. Priemonę naudoti taip, kaip nurodyta instrukcijoje. Jeigu gamtoje ketinate užsibūti ilgiau, ją teks naudoti pakartotinai, mat dauguma veikia iki kelių valandų. Net ir naudojant apsaugines priemones verčiau vengti aukštų žolynų, tankių krūmynų ir kitų kemsynų. Prieš vykstant namo apsižiūrėti, ar ant jūsų nėra erkių. Grįžus iš gamtos būtų gerai iš karto nusiprausti po dušu ir dar kartą pasitikrinti, o vilkėtus rūbus dėti skalbti, persirengti naujais.

 

Ką daryti, jeigu įsisiurbė?

 

Kuo greičiau ištrauksite įsisiurbusią erkę, tuo geriau. Patogiausia tai padaryti pincetu, stengiantis ją suimti kuo arčiau galvos, nespaudžiant kūno. Traukti tiesiu judesiu, nesukioti, antraip gali nutrūkti galva. Taip nutikus nereikia išsigąsti, net jeigu nepavyksta jos pašalinti, organizmas, kaip ir bet kokį kitą smulkų svetimkūnį, per kelias dienas išstums pats. Po ištraukimo įsisiurbimo vietą dezinfekuoti ir artimiausias dienas stebėti, ar neatsiranda pokyčių tiek įsisiurbimo vietoje, tiek dėl bendros savijautos.

 

Įdomu

 
  • Statistikos duomenimis, Lietuva jau kelerius metus pirmauja Europoje pagal užsikrėtimu erkių platinamomis ligomis.
  • Ne visos erkės platina ligas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje erkinį encefalitą nešioja 1 iš 100 erkių, o Laimo ligą – 15–20 %.
  • Erkiniu encefalitu užkrėstų erkių daugiausia yra Vidurio Lietuvoje, Utenos, Kauno, Vilniaus, Panevėžio apskrityse, o Laimo ligos – didžiųjų miestų apskrityse, išskyrus Klaipėdos apskritį.
  • Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet suserga 2–3 tūkst. žmonių.
  • Erkės nėra vabzdžiai, jos priklauso voragyvių klasei, kaip ir vorai ar skorpionai.
  • Jos neturi akių, orientuojasi pagal kvapą, kūno šilumą ir judėjimą.

 

Autorius Jūratė Survilė