Indijos vandenyno keturiose Sokotros salose ir Atakamos dykumoje žaliuoja paslaptingi Drakono kraujo medžiai (lot. Dracaena Cinnabari). Jemeno valstybei priklausančios salos ir sausiausia Pietų Amerikos dykuma išsiskiria nepaprasta augalija, o labiausiai iš jos – keistos formos medžiai, iš kurių trykšta ryškiai raudona sula.

 

Keistai atrodantis medis yra prisitaikęs išlikti nepalankiomis dykumos sąlygomis. Plati ir tanki lapija sukuria pavėsį, kuriame gali augti sėklos ir vaisiai. Nuo senų laikų tikėta Drakono kraujo medžių gydomosiomis ir stebuklinėmis savybėmis. Alternatyviojoje medicinoje ja būdavo gydomi kvėpavimo takų ir virškinimo trakto sutrikimai.

   

Pastarųjų medžių syvuose yra ryškiai raudono gyvsidabrio pigmento Cinoberio, kurį įvairiais tikslais naudojo jau senovės romėnai ir graikai. Jį naudodavo, kaip priemonę, sukelti persileidimui, kaip dažus, nedideli kiekiai dedami net į lūpų dažus. Kai kuriose kultūrose džiovinti „Drakono kraujo“ milteliai būdavo naudojami kaip smilkalai apeigose. Išpažįstantieji afroamerikietiškąją Hudu religiją šio medžio sulą naudojo, siekdami apsisaugoti, įgyti galios ir amuletuose. Daugelis pagoniškų tikėjimų pasekėjų tiki, kad smilkalai su „Drakono krauju“ suteikia ypatingų galių.

   

Drakono kraujo medžio sula gydo įvairius odos sužeidimus, nubrozdinimus ir žaizdas. Suloje gausu galingų antioksidantų fenolių ir įvairių kitų sudedamųjų medžiagų, kurios saugo nuo uždegimo. Drakono kraujo medžio sula padeda apsaugoti odos ląsteles, sumažina paraudimą ir patinimą. Joje taip pat yra proantocianidino, kuris atkuria kolageną, vieną svarbiausių odos struktūros elementų. Dėl šių priežasčių šio medžio sula naudojama, gydant infekcines odos ligas.