Kartais melas gali padėti apsaugoti kitus žmones nuo skaudžios tiesos. Tačiau kokias paslaptis reikėtų pasilikti sau? Kaip tai atsilieps santykiams?

 

paslaptys

Paslaptys daro didžiulę įtaką žmogui. Patyrus emocinę traumą (seksualinę prievartą, patyčias iš bendraamžių), nesinori apie tai pasakoti gyvenimo partneriui ir vaikams. Nuo išsipasakojimo sulaiko kaltės ir baimės jausmas, kad artimieji pradės blogiau apie jus galvoti negu dabar. Be to, baiminamasi, kad negatyvi informacija gali būti panaudota prieš tą, kuris atskleis paslaptį.

 

Paslaptys užima daug vietos mintyse, neleidžia niekada visiškai atsipalaiduoti, pasinerti į darbą ir meilę. Kuo ilgiau jos bus slepiamos, tuo stipresnį neigiamą poveikį jos turės. Amerikiečių psichologas Jamesas PennBackeris nustatė, kad asmenys, vaikystėje ar paauglystėje patyrę seksualinę prievartą, vyresniame amžiuje turi daugiau sveikatos problemų, nes jie priversti slėpti nuo aplinkinių savo gilias dvasines žaizdas.

 

Kitas tyrimas parodė, kad asmenys, kurie slepia savo paslaptis ar kitų istorijas, turi padidintą riziką susirgti depresija, kentėti nuo nerimo sutrikimų, jais lengviau manipuliuoti ir jie yra jautresni kritiškumui. Tokią jų būklę sukelia vidinis noras pasisakyti,  bet negalėjimas to padaryti. Tai keičia organizmo atsaką į stresą: jie tampa pažeidžiamesni ir neatsparesni virusinėms ligoms.

 

Štai pavyzdys: moteris nenorėjo sakyti savo vyrui, kad jaunystėje, ją buvo užpuolęs maniakas. Ji gėdijosi šio savo gyvenimo epizodo. Psichologas jai diagnozavo vadinamąjį funkcinį nevaisingumą. Tačiau netrukus po to, kai klientė nusprendė atskleisti tiesą savo sutuoktiniui, problema dingo ir moteris sėkmingai pastojo.

 

Jeigu asmeniškai nejutote, ką gali paslaptys, tikriausiai esate pastebėję, kaip jos emociškai, fiziškai ir net finansiškai veikia artimus žmones, kurie priversti jas saugoti. Paslapčių saugojimas labai kenkia asmens psichologinei savijautai. Nuolatinės abejonės ir nerimas priveda prie neurozių.

 

Jeigu atskleidžiate paslaptį pažįstamam žmogui, netrukus atsiranda baimė, kad jis gali kam nors ją išplepėti. Išauga nepasitikėjimais kitais žmonėmis, kartais net be priežasties. Be to, atskleidus paslaptį, galima tapti šantažo auka. Pavyzdžiui, jeigu paslaptis atskleidžiama sutuoktiniui, su kuriuo vėliau nutraukiama santuoka, įžeistas buvęs partneris taip gali keršyti.

 

Paslaptį atskleisti reikia tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Nepasirinkus tinkamo laiko, gresia skyrybos su žmogumi, kurį ta paslaptis gali labai šokiruoti. Atskleidus paslaptį delikačiai ir tinkamoje vietoje galima tikėtis užuojautos, paramos. Kartais tai net gali dar labiau sustiprinti santykius. Rekomenduojama prieš atskleidžiant paslaptį kitam žmogui paklausti savęs kelių klausimų:

 

Ar kitas žmogus tikisi, kad jūs jam ką nors prisipažinsite? Ar jis buvo užsiminęs, kad kažką žino apie jūsų saugomą paslaptį? Jeigu jis apie tai jau yra kalbėjęs, galbūt žino daugiau negu jūs nutuokiate.

 
  • Ar galite įvardyti žmogų (sutuoktinis, mama, vaikas), kuriuo galėtumėte visiškai pasitikėti, kad jam galėtumėte atskleisti paslaptį? Kaip jis anksčiau reagavo, kai atskleisdavote panašias, paslaptyje laikomas istorijas? Iš pradžių patikrinkite jo reakciją ir tada spręskite, ar verta patikėti paslaptį.
 
  • Ką jūs prarandate? Įvertinkite savo dabartinę situaciją. Greičiausiai pajusite palengvėjimą. Šeimos nariai paaiškinimų į klausimus, kurių neatsakysite, gali gauti iš nepažįstamų žmonių. Tada tiesa gali būti iškraipyta. Tokią „tiesą“ išgirdęs asmuo gali jumis labai nusivilti, nebegerbti ir nebenorėti turėti nieko bendro su jumis. Geriau jau tegul išgirsti iš jūsų, o ne iš žmonių, kurie su tuo nebuvo tiesiogiai susiję ir nežino, kaip iš tikrųjų buvo.
 
  • Kokio baisumo yra jūsų paslaptis? Gal jūs esate linkęs perdėti ir paslaptis nėra tokia rimta, kaip jums atrodo? Galbūt slepiate savo tikrąjį amžių ar tai, kad turite vaiką. Tačiau jeigu jis jus pasirinko, detalės iš jūsų gyvenimo didelio skirtumo neturėtų padaryti.