Mokslininkų nuomone, ties Ramiuoju vandenynu besiformuojantis El Ninjo reiškinys greičiausiai bus pats didžiausias per visą istoriją. Jis gali pralenkti net legendinį 1997 – 1998 metų El Ninjo.

 

"el ninjo"

Kas yra El Ninjo?

 

El Ninjo – tai aukštesnės temperatūros vandenų ir oro masių sankaupa Ramiajame vandenyne, ties pusiauju. JAV Nacionalinio vandenynų ir meteorologijos institutas nurodo, kad jį sukelia įvairios priežastys, pavyzdžiui, kryptį pakeitę vėjai arba temperatūros pokyčiai.

 

El Ninjo pavadinimas išvertus iš ispanų kalbos reiškia „berniuką” arba kūdikėlį Jėzų. Taip reiškinys buvo pavadintas, nes pasirodo artėjant Kalėdoms, Jėzaus gimimo šventei. Kas 3 – 7 metus ties Pietų ir Vidurio Amerika plytinti vandenyno dalis labiau atšyla, o ties Australija ir Pietryčių Azija – atšąla. El Ninjo priešingybė – La Ninja (isp. „mergaitė”). Tai vėsesnių vandens srovių ir oro masių sankaupa.

 

Vyriausiasis „Earth Networks“ meteorologas Jamesas Amanas viešame pranešime spaudai teigia, kad šių metų El Ninjo bus vienas iš stipriausių per pastaruosius 65 metus ir gali sukelti didelius orų pokyčius. Su juo sutinka ir kitų šalių mokslininkai. Įvairių meteorologijos tarnybų duomenimis, vandenynai šiuo metu yra įšilę labiau negu bet kada anksčiau.

 

Kaip El Ninjo veikia orus?

 

El Ninjo fenomeną sukelia ne viena priežastis – tai labai daugialypis reiškinys. Vandenynai dengia apie 70 % žemės paviršiaus, todėl jie turi didelę įtaką pasaulio klimatui ir orams. Didžiąją pusiaujo dalį dengia Ramusis vandenynas. Ties pusiauju vandenynas labiausiai įšyla, nes į jį saulės spinduliai krinta beveik statmenai. Tačiau vien sušilusio vandens nepakanka, turi būti daug papildomų sąlygų, tokių kaip tam tikros krypties vėjai, oro temperatūros pokyčiai ir t. t.

 

Kai vanduo ties pusiauju įšyla, ta šiluma perduodama atmosferos oro masėms ir tokiu būdu keičiasi orai kitose žemės vietose. Paprastai šiltos vandens ir oro masės laikosi ties Pietryčių Azija, tačiau El Ninjo atveju, ties Pietų Amerika susiformuoja palei pat pusiaują einanti šilumos juosta.

 

El Ninjo labiausiai nulemia orus aplinkiniuose žemynuose. Meteorologai ryškiausius pokyčius pastebi Ramiojo vandenyno pakrantėse: Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Rytų Afrikoje, Australijoje, Pietryčių Azijoje, šiek tiek mažiau Europoje.

 

El Ninjo sukelia gausesnius lietus pietvakarinėje JAV dalyje ir Pietų Amerikoje, sausras Vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, miškų gaisrus Australijoje.

 

Neaiškios prognozės

 

Paprastai El Ninjo siejamas su nevaldomomis gamtos stichijomis: audromis, uraganais, sausromis, potvyniais ir pan. Tačiau ne visada jo pasekmės tokios grėsmingos. Kai kuriuose regionuose El Ninjo sukelia tiesiog drėgnesnius orus ir padidėjusį kritulių kiekį.

 

Mokslininkai ne visada sugeba tiksliai nustatyti, po kiek metų įvyks sekantis El Ninjo reiškinys. Tam, kad tai įvyktų, būtinos tam tikros klimato sąlygos, tačiau net ir tada ne visada galima tikėtis šios stichijos atėjimo. Rengdami prognozes meteorologai analizuoja vandenyno temperatūros kaitą, vėjus, bangavimo pokyčius. Nors El Ninjo kartojasi kas 3 – 7 metus, tačiau šie ciklai nėra visiškai reguliarūs. Ne visada prognozuotas El Ninjo iš tikrųjų įvykdavo, arba būdavo silpnesnis nei manyta. Tačiau tobulėjant technologijoms prognozės tampa vis tikslesnės.

 

Galingiausia stichija?

 

Iki šiol stipriausiu, didžiausiu ir intensyviausiu visoje istorijoje buvo laikomas El Ninjo, praūžęs 1997 – 1998 metais. Tačiau numatoma, kad pamažu artėja dar galingesnis reiškinys, bent jau taip galima spėti iš NASA termovizinių Žemės nuotraukų. XX a. pabaigoje El Ninjo sukėlė klaikias sausras, potvynius ir kitas negandas visame pasaulyje. Stichijos padaryta žala buvo įvertinta daugiau nei 35 milijardų JAV dolerių ir pareikalavo net 23 tūkst. žmonių gyvybių visame pasaulyje.

 

Šių metų vandens temperatūros kreivės rodo, kad vandenynas ties pusiauju įšilo labiau negu 1997 metais. Be to, 2015-ieji metai buvo vieni iš pačių karščiausių pasaulio istorijoje. Todėl daugelis įsitikinę, kad šis El Ninjo turės didelę įtaką ateinančiai žiemai visame pasaulyje.

 

Kaip El Ninjo paveiks žiemą visame pasaulyje?

 

2015 metais Kaliforniją ir pietvakarių JAV alino vienos iš stipriausių sausrų istorijoje. Dėl El Ninjo čia gali pagaliau palyti. Šiltesnė negu įprastai žiema yra prognozuojama šiaurinėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje. Tačiau pietinėje žemyno dalyje yra numatomi šaltesni orai, žemesnės temperatūros ir didesnis kritulių kiekis. Šiaurės rytuose, Vašingtone, Niujorke, Bostone, laukiama šiltos ir drėgnos žiemos. Iškris daugiau kritulių, tikimasi gausaus sniego ir pūgų.

 

Artėjančios drėgnos oro masės Pietų Amerikoje paprastai sukelia liūtis tokiose šalyse, kaip Čilė, Peru ir Ekvadoras.

 

Pietų Afrikoje, Australijoje ir Pietryčių Azijoje El Ninjo gali lemti sausras, miškų gaisrus. Didesnė ir uraganų bei viesulų tikimybė Pietryčių Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.

 

Ilgesnė ir šaltesnė žiema?

 

Šaltesnės negu įprastai žiemos reiškia, kad reikės daugiau dujų ir kuro šildymui. Tai gali nulemti didesnes nei įprastai išlaidas, pakelti kai kurių prekių ar paslaugų kainas.

 

Didžiosios Britanijos meteorologijos tarnybos pranešime teigiama, kad El Ninjo poveikis Europai nėra iki galo aiškus. Europos klimatą veikia daug kitų, reikšmingesnių veiksnių, taigi nereikėtų iš anksto daryti apibendrinimų, ir skelbti prognozių remiantis vienu reiškiniu. Vis dėlto, manoma, kad Europoje ši žiema gali būti ilgesnė ir šaltesnė, negu įprastai.

 

Poveikis gamtai

 

Kuo El Ninjo intensyvesnis, tuo didesnį poveikį jis daro gamtai. Pakilusi vandenynų temperatūra labiausiai veikia planktoną. Planktonas – tai patys smukiausi vandens organizmai, kuriais minta žuvys, banginiai ir kiti gyvūnai.

 

Mažėjant planktonui, nyksta ir jūros gyvūnai, kuriems jis yra pagrindinis maistas. Nukenčia žvejyba, nes pagaunama mažiau žuvų. Dėlto kyla žuvų ir jūros produktų kainos. 1982 – 1983 metais labai sumažėjo jūros liūtų populiacija, nes jiems pristigo žuvų.

 

El Ninjo lydinčios sausros, liūtys, uraganai dažnai nusiaubia javų laukus. Dėl to sumažėja derlius, ūkininkai patiria nuostolius. Ryžiai, auginami Pietryčių Azijoje, taip pat patenka į padidėjusio El Ninjo poveikio zoną. Gali pakilti šių produktų kainos. Tai gali pajusti ir Lietuvos gyventojai.

 

Saulės aktyvumas

 

Kai kurie tyrėjai teigia, kad klimato pokyčius ir El Ninjo gali sukelti padidėjęs saulės aktyvumas. Saulės aktyvumo ciklai trunka maždaug 11 – 13 metų. Saulė – tai milžiniškas įkaitusių dujų rutulys. Kai Saulė aktyvi, ant jos paviršiaus atsiranda dėmės, galima pamatyti žybsnius. Dėmių atsiradimas susijęs su Saulės magnetiniu lauku – dėmės atsiranda ten, kur magnetinio lauko jėgos linijos išeina į Saulės paviršių arba nusileidžia po juo. Padidėjus Saulės aktyvumui, galima jos paviršiuje stebėti milžiniškus, dešimties tūkstančių kilometrų ilgio plazmos (įkaitusių dujų) pliūpsnius. Tokie pliūpsniai sukelia vadinamąjį Saulės vėją – į atvirą kosmoso erdvę patenka elektromagnetinių bangų bei elementariųjų dalelių srautai. Tokie srautai maždaug per tris paras pasiekia Žemę. Jie sukelia šiaurės pašvaistes, veikia žmogaus sveikatą.

 

Šiuo metu vyksta 24 saulės ciklas. Saulės aktyvumo sumažėjimas fiksuotas nuo 1645 iki 1715 metų. Tuomet jos paviršiuje susidarė labai mažai dėmių. Manoma kad tuomet tai sukėlė klimato atšalimą, kitaip dar vadinamą mažuoju ledynmečiu. 2015 metais Saulė buvo labai aktyvi, matėsi daug dėmių. Tai galėjo nulemti ir klimato pokyčius.

 

Įdomu

 
  • Nėra buvę dviejų vienodų El Ninjo. Visi jie skiriasi savo forma, dydžiu, temperatūra ir sukeltomis pasekmėmis.
  • El Ninjo gali tęstis nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
  • Tiek El Ninjo, tiek La Ninja gali pakeisti apie 50 % visos žemės klimato. Manoma, kad tai viena iš stipriausių jėgų žemėje.
  • Legenda byloja, kad El Ninjo pirmą kartą pajuto Peru žvejai. Jie pastebėjo, kad kas keletą metų tam tikrose vietose pagauna mažiau žuvų.
  • Dėl El Ninjo sukeltų vandens temperatūros pokyčių kai kuriose vandenyno dalyse masiškai nyksta koralai. Vėliau atauga.