Aristotle Onassis gyvenimą galima sieti su mitologiniu graikų dievu Odisėjumi. Nors A. Onassis niekada nesidomėjo literatūra, tačiau jį žavėjo pasakojimai apie amžinas Odisėjo keliones, nuotykius ir lemtingą kovą užvaldant gimtąjį kraštą. Žymusis graikų laivų magnatas, kaip ir mitologinis Odisėjas, visą laiką jautė, kad jo lemtis – valdyti.

 

christina o

Pabėgimas iš Smyrnos

 

Aristotle Onassis gimė 1906-ųjų sausio 20 d. Smyrna miestelyje (Graikija). Po Pirmojo pasaulinio karo turkų kariams užėmus Smyrną, A. Onassis nusprendė palikti gimtąjį kraštą ir išvyko į Argentiną. Netrukus Buenos Airėse jaunas vyras pradėjo dirbti telefonistu. A. Onassis buvo neturtingas, tačiau labai protingas. Jis kantriai rinko darbe gaunamą informaciją apie įtakingus vietos verslininkus. Lengvai prieinami svarbūs duomenys Aristotle’iui atvėrė duris į sėkmingesnę ateitį. A. Onassis, išlaukęs tinkamos akimirkos, apsirengęs sendaikčių parduotuvėse pirktais prabangiais kostiumais, pradėjo organizuoti susitikimus su verslininkais, kuriems pristatydavo savo idėjas ir planus. Jo socialiniai įgūdžiai pasireiškė jau tuomet, kai dienomis jis imituodavo svarbų verslo atstovą, o vakarais vėl grįždavo į telefonisto kėdę.

 

Atkaklūs siekiai

 

Pirmoji geniali verslo idėja Aristotle’iui kilo 3-iojo dešimtmečio viduryje, kai jis atsitiktinai išgirdo pokalbį apie reklaminį personažą, rūkantį cigaretę. Tuomet jis sumanė pradėti gaminti savo prekiniu ženklu pažymėtas cigaretes, kurias reklamuotų žymi operos solistė. Būsimasis verslininkas, tiksliai žinodamas, ko nori, ir atkakliai to siekdamas, nešinas didele puokšte gėlių nukeliavo į operos drabužinę, kur susitiko su soliste. Aristotle’iui jauną gražuolę pavyko ne tik įkalbėti rūkyti jo gaminamas cigaretes, bet ir ją sugundyti. Sulaukęs 25-erių A. Onassis iš savo tabako verslo jau buvo uždirbęs milijonus. Vyras, kontroliuodamas tabako eksporto reikalus, pastebėjo, kad laivybos magnatai uždirba kur kas daugiau negu tabako gamintojai. Tačiau kaip tik tuo metu prasidėjusi Didžioji depresija privertė daugelį žmonių palikti laivybos verslą ir ieškoti geresnių alternatyvų. A. Onassis tuo pasinaudojo. Itin nuvertėjusi laivybos pramonė suteikė galimybę Aristotle’iui įsigyti šešis didžiulius laivus už mažiau negu pusę jų tikrosios vertės. Didžioji ekonominė krizė ir apsukrumas padėjo vyrui tapti laivų magnatu ir milijardieriumi.

 

Racionali meilė

 

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Aristotle’is Onassis išnuomojo savo krovininius laivus valstybės sąjungininkėms. Laivybos verslas užtikrino Aristotle’iui ne tik milžiniškas pajamas, bet ir socialinį statusą. Turėdamas stabilų verslą ir finansinę nepriklausomybę A. Onassis daugiau laiko galėjo skirti asmeniniam gyvenimui. Lankydamasis aukštuomenės, turtingų verslininkų bei menininkų vakarėliuose A. Onassis pradėjo garsėti romanais su žinomomis moterimis, pavyzdžiui, Veronica Lake, Gloria Swanson, Greta Garbo. A. Onassis suprato, kad jo mylimoji turėtų būti ne visuomenės skandalistė, besipuikuojanti pirmuosiuose bulvarinės spaudos puslapiuose, o gyvenimo draugė, kuri turėtų ne tik aukštą socialinį statusą, bet ir būtų jam naudinga. 1945-aisiais vyras sutiko graikę Athina Livanos – turtingiausio pasaulyje laivų magnato dukterį, kuri buvo perpus jaunesnė už Aristotle’į. Jis puikiai suvokė, kad santuoka su A. Livanos jo verslui atneš daug naudos, todėl nedelsdamas jai pasipiršo. Pora susituokė, o po kelerių metų susilaukė sūnaus ir dukters. Tačiau 1957-aisiais A. Onassis sutiko vieną žinomiausių pasaulyje operos solisčių – Maria Callas. Kalbos apie Aristotle’io aistrą operos solistei ir norą pasipuikuoti romanu pasiekė ir jo žmoną. Kai A. Onassis savo vyrą užtiko su M. Callas jachtoje, pavadintoje jų dukters vardu, moteris palūžo, jautėsi pažeminta ir netrukus pareiškė, kad nori skyrybų.

 

Nusipirkti Amerikos numylėtinę

 

Keletą mėnesių prieš tuometinio JAV prezidento J. F. Kennedy žmogžudystę A. Onassis susipažino su jo žmona Jacqueline Kennedy. Vėliau moteris, kentėdama dėl vyro žūties, paguodos ieškojo būtent Aristotle’io draugijoje. Puikiai žinodamas J. Kennedy aistrą menui ir kelionėms, A. Onassis jai aprodė gražiausias Graikijos salas, antikinę architektūrą, supažindino su įtakingais meno atstovais, vedėsi į garsiausias pasaulio operas ir vis akcentuodavo, kad jai reikia stipraus vyro, kuris galėtų pasirūpinti ne tik ja, bet ir jos vaikais. Netrukus tarp laivų magnato ir J. Kennedy užsimezgė romanas, kuris 1968-aisiais baigėsi vedybų ceremonija privačioje Aristotle’io Skorpios saloje. Amerikiečiai buvo šokiruoti, o dienraščių antraštės mirgėjo ciniškais kaltinimais ir retoriniais klausimais: „Jacqueline, kaip tu galėjai?“ Vėliau sklido kalbos, kad prieš vedybas Aaristotle’is J. Kennedy pasiūlė kompensuoti 3 mln. JAV dolerių, kuriuos jai skyrė Kennedy fondas. Priešvedybinėje sutartyje buvo numatyta, kad po Aristotle’io mirties J. Kennedy gaus 26 mln. JAV dolerių ir kasmetinę 150 tūkst. JAV dolerių išmoką už kiekvienus su vyrus praleistus gyvenimo metus. Vesti Amerikos prezidento našlę buvo A. Onassis užgaida, garbės ir ambicijų reikalas, kuriam, anot amerikiečių spaudos, itin padėjo laivų magnato milijardai.

 

Amžinas romanas

 

Labiausiai Aristotle’io ir Jacqueline vedybos pribloškė Maria Callas. Operos solistė vyrui jautė beprotišką meilę. Tokią, kokia būna aprašyta didingiausiuose ir tragiškiausiuose romanuose. M. Callas puikiai pažinojo Aristotle’į, jo nuolatinį norą visur ir visada valdyti bei dominuoti, jo šiurkščią aistrą, kurią išskirtiniu temperamentu gebėdavo įžiebti tik M. Callas. Pasakojama, kad naktį prieš vedybas Aristitle’is skambino solistei ir prašė atleidimo. Tačiau isterijos apimta M. Callas tą naktį nesugebėjo pratarti nė žodžio. Manoma, kad būtent po A. Onassis išdavystės moteriai prasidėjo isterijos priepuoliai, o nuolatinės raudos darė neigiamą įtaką stulbinančiam operos solistės balsui. Grįžęs po medaus mėnesio Aristotle’is visų pirma nuskubėjo prie M. Callas durų. A. Onassis, karštligiškai belsdamas ir maldaudamas jį priimti atgal, teigė, kad Jacqueline jo niekada nesupras, nepriims ir nemylės taip, kaip Maria. Operos solistės meilė Aristotle’iui buvo beribė, netgi vergiška. Žinodama, kad jis nepaliks J. Kennedy, o jų romanas neturės ateities ir bus nuolatos dangstomas melu bei teks slapstytis, M. Callas vis tiek vyrą priėmė atgal.

 

Mirties nuojauta

 

1973-iaisiais lėktuvo katastrofoje žuvo A. Onassis sūnus Alexander’is. Palaužtas sielvarto vyras susidūrė dar ir su dukters Christinos priekaištais. Mergina visais įmanomais būdais demonstravo savo nepalankumą naujajai tėvo žmonai, netgi kaltino ją dėl brolio žūties. 1975-aisiais po sūnaus žūties taip ir neatsigavęs A. Onassis savo namuose mirė nuo pneumonijos. Testamente vyras parašė, kad 55 % savo turto palieka dukteriai Christinai, o likusius 45 % skyrė sūnaus labdaros fondui, pavadintam sūnaus Alexander’io vardu. Po daugiau kaip dvejus metus trukusių teisminių ginčų J. Kennedy iš Aristotle’io dukters gavo jai žadėtus 26 mln. JAV dolerių. Tačiau turėjo viešai pasižadėti, kad daugiau neturės pretenzijų į nekilnojamąjį A. Onassis šeimos turtą.

 

ĮDOMU

 
  • 1954-aisiais Aristotle’is Onassis buvo teisiamas už tai, kad sukčiavo ir pažeidė JAV laivybos įstatymus. Teismui pripažinus A. Onassis kaltę, magnatas turėjo sumokėti 7 mln. JAV dolerių (apie 18 ml. Lt) baudą.
  • Athina Livanos po skyrybų su magnatu ištekėjo už didžiausio jo konkurento – Stavros’o Niarchos’o.
  • Aristotle’is nutraukė romaną su Maria Callas, nes norėjo vesti Jacqueline Kannedy. Tačiau sklido gandai, kad jie slaptai susitikinėjo iki pat magnato mirties.
  • 1956-aisiais vyras įkūrė oro transporto įmonę „Olympic Airways of Greece“.
  • Žuvusio prezidento J. F. Kennedy brolis Robertas derėjosi su A. Onassis dėl J. Kennedy priešvedybinės sutarties sąlygų.
  • Remiantis biografine knyga „Greek Fire: The Story Of Maria Callas and Aristotle Onassis“, 1960-aisiais operos solistė pagimdė A. Onassis sūnų, kuris mirė nepraėjus nė mėnesiui.
  • Prieš mirtį Aristotle’is Onassis pageidavo, kad jam atneštų jo mėgstamiausią raudoną antklodę, kuri buvo M. Callas dovana.
  • Kalbama, kad po vyro mirties operos solistė savo noru atsiskyrė nuo visuomenės ir iki pat gyvenimo pabaigos gedėjo mylimojo.
  • 1988-aisiais savo namų vonioje buvo rasta negyva Aristotle’io dukra Christina. Teigiama, kad 38-erių moteris pati pasitraukė iš gyvenimo. Tačiau oficiali versija – infarktas.
  • Vienintelė A. Onassis anūkė ir paveldėtoja Athina Onassis Roussel yra viena turtingiausių pasaulio moterų. Jos turtas vertinamas daugiau kaip milijardu JAV dolerių (apie 2,5 mlrd. Lt).
  • A. Onassis, jo sūnus Alexander’is ir dukra Christina yra palaidoti Skorpios saloje.
  • Athina Onassis Roussel pardavė savo senelio Skorpios salą turtingam rusijos oligarchui už daugiau kaip 150 mln. JAV dolerių ( apie 375 mln. Lt).
  • Prabangi A. Onassis jachta „Christina O“, pavadinta jo dukters vardu, aukcione buvo parduota už daugiau kaip 32 mln. JAV dolerių (apie 80 mln. Lt), kurie atiteko jo vienintelei anūkei Athinai.