Kas yra sidabringas vanduo? Taip vadinamas vanduo, į kurį prideda mažyčių sidabro dalelių. Mokslinis tokių tirpalų pavadinimas yra koloidinis sidabras. Šis vanduo turi ilgą ir net legendinę istoriją.

 

vanduo

Garsusis Hipokratas žaizdoms gydyti naudojo antibakterines kompresus ir tvarsčius, išmirkytus vandenyje sidabriniuose induose. Ne mažiau gerai žinomas senovės graikų istorikas Herodotas minėjo, kad sidabriniai indai buvo naudojami vandeniui transportuoti Persijos karaliaus Kyro II Didžiojo kariuomenėje: tai leido skystį išlaikyti tinkamu gerti ilgų kelionių metu.

 

Koloidinio sidabro antibakterinės savybės lėmė, kad jis buvo naudojamas ir XX amžiuje. Koloidinio sidabro pagrindu buvo gaminami lašai, skirti gydyti akių infekcijas, taip pat jie buvo vartojami į vidų nuo įvairių ligų – nuo paprasto peršalimo iki gonorėjos.

 

Sidabringo vandens populiarumas sumažėjo tik, atsiradus antibiotikams. Tačiau iki šiol koloidinis sidabras naudojamas alternatyviojoje medicinoje. Gamintojai skelbia, kad koloidinį sidabrą naudojo mūsų tėvai ir seneliai, bet ar iš tikrųjų jis yra saugus? Tai panacėja, kovojanti su virusais ir bakterijomis, stiprinanti imuninę sistemą, gydanti akių infekcijas, paprastąją ir juostinę pūslelinę, prostatitą, net vėžį ir ŽIV. Todėl mokslininkai ištyrė šį vandenį. Rezultatai juos šiek tiek išgąsdino.

 

Taigi, ar tikrai sidabringas vanduo yra toks geras? Pradėkime nuo to, kad nėra nė vieno mokslinio tyrimo, kuris įtikinamai įrodytų geriamojo sidabringo vandens naudą. JAV maisto ir vaistų administracija pranešė, kad yra nereceptinių vaistinių preparatų, kuriuose yra koloidinių sidabro junginių arba sidabro druskų. Sveikatos ir žmogaus paslaugų departamentas, visuomenės sveikatos tarnyba, maisto ir vaistų administracija jau nuo 1999 metų skelbia, kad maisto papildai, kuriuose yra sidabro, gali sukelti nuolatinį odos ir gleivinių spalvos pasikeitimą, o koloidinis sidabras žmonėms gali net būti žalingas.

 

Visų pirma, sidabras nedalyvauja žmogaus metabolizme. Paprastai kalbant, mūsų kūnas nežino, kaip juo naudotis. Todėl iš principo neturėtų kiltis klausimas apie tai, ar jis stiprina imuninę sistemą ir gydo ligas.

 

Antra, metalas kaupiasi organuose ir audiniuose. Jei geriate sidabringą vandenį, žinokite, kad laikui bėgant, jis gali nudažyti odą ir gleivinę melsvai pilkšva spalva. Ši būklė vadinama argyrija. Iki šiol patys gydytojai nelaiko šios būklės pavojinga, tačiau atkreipia dėmesį, kad pokyčiai būna nuolatiniai: spalva išlieka amžinai.

 

Kitas nemalonus koloidinio sidabro šalutinis poveikis yra tas, kad jis sąveikauja su tam tikrais vaistais. Visų pirma, sumažėja antibiotikų ir tiroksino, vaisto, skirto skydliaukės sutrikimams gydyti, veiksmingumas. Tai taip pat reiškia ir tai, kad, jeigu jums skauda gerklę ir vartojate gydytojo paskirtus antibiotikus bei koloidinį sidabrą, vadinasi, gysite ilgiau ir sunkiau.

 

2017 m. atliktas tyrimas nustatė, kad koloidinio sidabro vartojimas gali pažeisti DNR ir net pakenkti ateities kartoms – mūsų palikuonims. Šios išvados yra pagrįstos eksperimentais su gyvūnais ir turi būti pakartotinai išbandytos su žmonėmis. Tačiau išankstiniai duomenys neatrodo optimistiški.

 

Hipokratas tam tikra prasme buvo teisus: koloidinis sidabras tikrai pasižymi antibakteriniu poveikiu (gali sunaikinti tam tikras bakterijas). Todėl, pavyzdžiui, kilmingieji, gerdami prastos kokybės vandenį iš sidabrinių taurių, rečiau viduriuodavo nei paprasti kareiviai, o ant žaizdos uždėtas sidabringas kompresas, greičiau ją išgydydavo.