Ar mokslas iš tiesų prieštarauja tikėjimui? Visatos atsiradimą vienaip aiškins gamtos mokslų daktaras, o visai kitaip – katalikų dvasininkas. O kur dar daugybė kitų, įvairių ir labai skirtingų nuomonių bei hipotezių, kurios sklando viešojoje erdvėje? Kodėl taip sunku rasti vieningą sutarimą, kaip ir kodėl atsirado žmonija? Kieno įžvalgos teisingiausios, o kieno – nieko vertos? Kaip sakoma, kiek žmonių – tiek nuomonių. Kiekviena mokslinė teorija turi dvi puses, kuria iš jų tikėti, galite nuspręsti tik jūs.

 

Darvino teorija

Darvino teorijos samprata

 

Nors jau praėjo daugiau nei 150 metų nuo tada, kai pirmą kartą paviešinta žmonijos atsiradimo teorija, vis dar atsiranda manančių, kad Čarlzas Darvinas buvo neteisus. 1859 metais Č. Darvinas išleido knygą „Rūšių kilmė“ („The Origin of Species“), kurioje dėstoma, kad natūrali atranka turi reikšmingos įtakos žinduolių vystimuisi. Tam, kad įrodytų šią hipotezę, Č. Darvinas itin daug keliavo po pasaulį, tyrinėjo gamtą ir skirtingas gyvūnų bei augalų rūšis. Gautus rezultatus jis susistemino knygoje. Pagrindiniu mokslininko tyrinėjimo objektu buvo juodieji Šiaurės Amerikos lokiai. Jis teigė: jei lokys gali suvalgyti vabzdį, tai be problemų gali sumedžioti ir kitą, už jį patį silpnesnį gyvūną. Lygiai taip pat ir kiti gyvūnai gali sumedžioti už save silpnesius sutvėrimus. Remdamasis šiuo pavyzdžiu mokslininkas mėgino pagrįsti „gyvybės evoliucijos medį“. Pradžioje šia idėja buvo patikėta, tačiau vėliau tiek profesoriai, tiek ir plačioji visuomenė ją ėmė vertinti skeptiškai. Mokslininkai mano, kad Č. Darvinui sutrukdė prastas lokių pavyzdys. Dėl to kituose knygos leidimuose šio pavyzdžio ir nebėra. Lokius pakeitė vandens gyvūnai (nuo smulkiausių mikroorganizmų iki banginių). Vėlesniuose darbuose Darvinas ir toliau akcentavo esminius, jo manymu, evoliucijos reiškinius – turimų genų pasikeitimus bei naujų atsiradimą.

 

Ar tikrai žmogus kilo iš beždžionės?

 

„Žmogus kilo iš beždžionės! – sušuko Darvinas, pažiūrėjęs į save veidrodyje. Ir jis buvo visiškai teisus!“, – tai itin populiarus ironiškas pastebėjimas, kuris nuolat sutinkamas kalbant apie pasaulio sukūrimo teorijas. Visiems suprantamai ir vaizdžiai Č. Darvino teoriją iliustravo gamtininkas E. Hekelis karikatūroje, kurioje vaizduojama, kaip iš beždžionės tampama homo sapiens. Lyg ir viskas būtų aišku, tačiau vieninteliai realūs įrodymai, kuriuos pavyko rasti archeologams – tai plaštakų ir kaukolės skeletai. Įtikinamesnių iškasenų, pavyzdžiui tokių, kurios primintų pusiau žmogaus, pusiau beždžionės skeletą nėra. Vienintelį kartą istorijoje (XX a. viduryje) buvo rasti padaro homo habilis, dar vadinamo sumaniuoju žmogumi, skeleto likučiai. Keista, tačiau to visiškai pakako, kad jie taptų nenuginčijamais evoliucijos teorijos įrodymais.

 

Prieštaraujanti moralei teorija

 

Bene labiausiai Č. Darvino teorijai priešinasi tikintieji. Jie įsitikinę, kad visatą sukūrė kur kas aukštesnės galios už primityvias fizikines, chemines reakcijas ar genų mutacijas. Darvino teorija abejojantys kreacionistai, remiasi dieviškuoju pasaulio sukūrimu, kuris gali būti interpretuojamas dvejopai: remiantis pažodine Biblijos interpretacija arba religinių tekstų simbolika, kur tekstai neturi būti suprantami pažodžiui. Biblija nėra mokslinė literatūra, todėl ji atsako tik į klausimą kodėl, bet nepaaiškina kaip. Manoma, kad visuomenės moralė smunka, įvyksta daug nusikaltimų ir smurto, jei žmonės gyvena ne pagal Bibliją. Darvino evoliucijos teorija tarytum skatina netikėti Dievu ir viskuo, kas šventa. Praradę tikėjimą žmonės tampa žiaurūs ir negailestingi artimiesiems. Todėl kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Argentinoje, norėta pašalinti iš mokymosi programų evoliucijos teoriją ir aiškinti apie visatos sukūrimą tik iš religinės pusės. Gana greitai po visą pasaulį pasklidusi teorija neva turėjo neigiamų padarinių, todėl labiausiai tikintys žmonės ją laiko pačiu tikriausiu pramanu bei blogiu ir įvardija ją kaip meilės bei religijos priešą.

 

Darvinizmo spragos

 

Tačiau evoliucijos teorija abejoja ne tik tikintieji, bet ir ne maža dalis mokslininkų. Pavyzdžiui, jiems kyla tokių klausimų, kodėl, remiantis natūralios atrankos principu, gyvūnai ir augalai išsiskirstė į skirtingas kategorijas bei rūšis ir kodėl neliko jokios, juos siejančios tarpinės grandies? Vis dar bandoma išsiaiškinti, kaip, anot Darvino teorijos, žuvų žvynai tapo plunksnomis, kokiu būdu vietoje pelekų išsivystė kojos arba kaip žiaunos tapo plaučiais. Dar daugiau neaiškumų sukelia tai, kad, pavyzdžiui, dumbliai taip ir liko nepakitę, nors jie atitinka visus Darvino aprašomus kriterijus ir puikiai prisitaiko prie aplinkos. Besigilinant į Darvino teoriją ir ieškant atsakymų atsirado nauja paveldimumo teorija, kurią pasiūlė čekas G. Mendelsas. XX a. viduryje buvo pasiūlyta sujungti G. Mendelio paveldimumo bei Č. Darvino teorijas ir taip išvesti naują, modernią evoliucijos teoriją. Taip atsirado neodarvinizmas.

 

Nutylėtas reiškinys

 

Greičiausiai nedaugelis yra girdėjęs apie tokį reiškinį kaip Kambro sprogimas. Tai dar viena kiek mažiau žinoma žmonijos atsiradimo teorija, kuri, kaip manoma, yra rimta atsvara nenuginčijamai Darvino teorijai. Atsiradus vandenynui, kelis milijonus metų jame plaukiojo pirmieji gyvi mikroorganizmai, kurių neveikė jokie aplinkos veiksniai. Tačiau netikėtai įvykus Kambro sprogimui, visi iki tol ezistavę organizmai pranyko. Išnykus vieniems mikroorganizmams, atsirado daugybė kitų gyvybės formų – šiuolaikinių pirmuonių. Šis reiškinys ypatingas tuo, kad naujosios gyvybės formos, tokios, kokios jos yra šiandien, atsirado staiga, be jokių tarpinių ar pereinamų variantų. Kaip bebūtų keista, tokios galimybės neatmetė nei Č. Darvinas ir teigė, kad šis reiškinys gali būti laikomas įtikinamu argumentu jo išdėstytai evoliucijos teorijai.

 

Savikritiškas mokslininko požiūris

 

Č. Darvinas mokėjo savo darbus vertinti kritiškai ir objektyviai. Jis teigė, kad gyvybė Žemėje atsirado, kai gyvi identiškų genetinių sandarų organizmai atsitiktinai susijungė ir, prisitaikydami prie aplinkos sąlygų, ėmė vystytis. Sulaukęs pirmosios kritikos, Darvinas skeptiškai pažvelgė į savo iškeltą teoriją ir toliau tęsė tyrimus bei ieškojo būdų, kaip ją patikslinti ir patobulinti. Č. Darvino nuomone, jis negalėjo galutinai įrodyti teorijos, nes nebuvo reikalingų archeologinių įrodymų.

 

Įdomu

  • Č. Darvino teoriją dažniau analizuoja sociologai, o ne biologai.
  • Romos katalikų bažnyčia niekada oficialiai nebuvo pasmerkusi Darvino teorijos. Daugelis dvasininkų bei popiežių šią evoliucijos teoriją vertino objektyviai.
  • Č. Darvinas vedė pirmos eilės pusseserę Emą Vedžvud (Emma Wedgwood), apie kurią meiliai atsiliepė: „gera, kaip du kartus valytas auksas“.
  • Australijoje gyvenanti medūza (Tripedalia cystophora) prieštarauja Č. Darvino evoliucijos teorijai. Ji turi medūzoms nebūdingai daug regos organų (akių) – 24 ir gali matyti 360° kampu, tačiau ji neturi pakankamai išvystytų smegenų. Net jei tai įvyko dėl mutacijų, aprašomų Darvino teorijoje, mokslininkai vis tiek negali paaiškinti, kaip medūzoms išvystė papildomi ir nereikalingi organai.
  • Norėdamas geriau pažinti gyvūnus ir augalus Č. Darvinas mėgdavo jų paragauti.
  • Tik po 20 metų Č. Darvinas ryžosi paviešinti evoliucijos teoriją.
  • 2000 metais D. Britanijoje buvo išleista 10 svarų sterlingų kupiūra su Č. Darvinu atvaizdu.