Ar tikrai atsisakius vakarienės galima sulieknėti?

Tikriausiai visi žino posakį: „Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui“. Tačiau ar tikrai atsisakius vakarienės galima sulieknėti. Naujausi tyrimai parodė, kad pasninkas vakarais ir naktį gali padėti visam laikui atsikratyti nepageidaujamų kilogramų.

Septynerių metų dietologų tyrimas, kuriame dalyvavo 50 tūkst. suaugusiųjų parodė, kad kūno svoris, matuojamas pagal kūno masės indeksą, atitinka ta, ką valgo ir kaip dažnai jie valgo. Trumpai tariant, žmonės, kurie valgo gausesnius pusryčius ir laikosi 8 valandų pasninko naktį (nuo 1 iki 7 valandos ryto) turi mažiausią kūno svorį. Tie, kurie valgydavo daugiau negu tris kartus arba tris pagrindinius patiekalus ir užkandžius, turėjo didesnį KMI. Tie, kurie valgydavo vėliau (apie 18 valandą), palyginus su tais, kurie valgydavo gausesnius pusryčius arba pietus, turėjo didesnį KMI.

Loma Linda universiteto tyrėjai iškėlė hipotezę, kad nebevalgant nuo 18 iki 19 valandos iki ryto, medžiagų apykaita gali pailsėti ir efektyviau deginti kalorijas. Teigiama, kad energijos suvartojimas koreliuoja su energijos suvartojimu, o ne su energijos kaupimu arba padidėjusiomis riebalų ląstelėmis. Priešingai populiariam įsitikinimui, nevalgant naktį gali pagreitinti medžiagų apykaitą dieną.

Be to, maistas, kurį valgome vakare, palyginus su tuo, kuris valgomas rytą, sukelia hiperglikemijos atsaką arba pakelia cukraus lygį kraujyje. Taip nutinka tada, kai insulinas negali perdirbti gliukozės į energiją. Gliukozės perteklius sulėtina organizmo metabolinius procesus. Jeigu gliukozė nepaverčiama į energiją, ji pradeda kaupti raumenų ląstelių išorėje. Bėgant laikui, šis energijos perteklius sukelia uždegimą (atsparumą insulinui). Atsparumas insulinui dažniausiai yra rodiklis, kad prasidėjo metabolinis sindromas – išplatėjęs juosmuo, aukštas trigliceridų lygis, cukraus lygis, kraujo spaudimas ir žemas „gerojo“ cholesterolio lygis. Amerikos širdies asociacijos duomenimis, širdies ligos paveikia 1 iš 4 suaugusiųjų. Tai didina širdies priepuolio ir II laipsnio diabeto riziką.

Ką tai reiškia kiekvienam žmogui? Ogi tai, kad daugiausiai kalorijų reikėtų suvartoti pirmoje dienos pusėje, kad insulino funkcija yra efektyviausia. Pavyzdžiui, jūs suvartojate per dieną 1500 – 1800 kalorijų. Užuot padalijus kalorijas po lygiai (po 500 – 600 kalorijų) kiekvienam pagrindiniam valgymui, rekomenduojama per pusryčius suvartoti 600 – 700 kcal, per pietus – taip pat 600 – 700 kcal, o per vakarienę – tik 300 – 400 kcal.

Norint numesti 5 kg arba pagerinti savijautą II laipsnio diabeto ankstyvoje stadijoje, gali padėti badavimas naktį, kai nebevalgoma nuo 18 – 19 valandos. Tai gali reikšti, kad reikės valgyti gausius pusryčius, vidutinio dydžio pietus, o vakarienės apskritai atsisakyti. Tai kur kas saugesnis būdas lieknėti negu iškrovos dienos, ilgą laiką trunkantis badavimas ir itin griežtas kalorijų ribojimas kiekvieną dieną. Be to, reikėtų valgyti daugiau augalinės kilmės maisto, sportuoti ir būti fiziškai aktyviems, kad pagreitėtų medžiagų apykaita.