Tikriausiai nedaugelis žino, kad XIX – XX amžiaus pradžios grožio ir mados simbolis ir ikona buvo Gibsono mergelė (angl. „Gibson girl“). Nepriklausomos, labai moteriškos, idealios amerikietės moters įvaizdį sukūrė garsus to meto grafikos menininkas Čarlzas Dana Gibsonas (1867 – 1944).

 

Talentingojo vyro piešiniai akimirksniu išpopuliarėjo. Visi norėjo įsigyti originalių paveikslų. Gibsono mergelės būdavo vaizduojamos ant suvenyrinių lėkščių, peleninių, staltiesių, pagalvių, kėdžių užvalkalų, suvenyrinių šaukštelių, užuolaidų, vėduoklių, lietsargių stovų ir t. t. Daugelis jaunų merginų svajojo atrodyti taip, kaip Gibsono mergelės.

 

Gibsono mergelė apibūdinama kaip emancipuota moteris, kuri dėvėjo stipriai suveržtus korsetus (net iki 45 cm), kuriančius smėlio laikrodžio figūros įvaizdį. Moterų ilgi plaukai būdavo pučiami, veliami, šukuojami, kad suformuotų įspūdingas, aukštas šukuosenas, kuodus ir bangas.

 

Gibsono mergelės įvaizdis specialiai kuriamas populiariuose, istoriniuose filmuose arba serialuose, pavyzdžiui „Titanike“ ar „Dauntono abatijoje“. Ši mergina – amerikiečių ikona, „naujos kartos moteris“, kuri siekia būti nepriklausoma nuo vyrų, neretai politiškai aktyvi, kovojanti už moterų teisę balsuoti.

 

Įdomu tai, kad dabartinėje madoje pastebimos tų laikų stiliaus tendencijos. Pūstų plaukų šukuosenas, įspūdingus kuodus ir „kriaukles“, ko gero, pirmoji pamėgo legendinė britų pomuzikos ir džiazo atlikėja Eimė Vainhous. Holivudo stileivos, pavyzdžiui, Pink ir Mailė Sairus, į madą sugrąžino Pompadur stiliaus šukuoseną, kai plaukai išpūsti, suvelti ir netvarkingai išsidraikę.

 

Dar keletas Gibsono mergelių pavyzdžių: