Jau tūkstančius metų žmonės žino apie brangių ir pusbrangių akmenų gydomąsias savybes. Jos užrašytos ir ant senovinių papirusų bei molinių lentelių. Deja, tik nedažnas gali atsakyti, kas yra „litoterapija“, nors gydomoji priemonė „litos“ – akmuo – šiandien išgyvena savo antrąjį gimimą. Koks gi yra litoterapijos poveikis žmonėms? Kokias galimybes atveria šis gydymo metodas? Į šiuos ir kitus klausimus bandė atsakyti įvairių pasaulio šalių medikai, susirinkę į Latvijoje vykusią tarptautinę konferenciją. Kokie gi klausimai konferencijos metu buvo dažniausiai užduodami?

 

Senovės ir viduramžių medikai, gydę akmenimis, paliko savo įpėdiniams patarimų visiems gyvenimo atvejams. Ištrauka iš indų traktato: „Perlai, safyrai padeda gydyti inkstus, diabetą, epilepsiją, egzemą… Smaragdas, rubinas, katės akis mažina kraujospūdį“. Egipto valdovės Nefertitės vaistinėlėje buvo saugojamas malachitas, kuriuo ji gydydavosi nuo reumatizmo ir akių ligų, nuo choleros ir depresijos, taip pat jaspis, padėdavęs valdovei nuo moteriškų negalavimų, bei lazuritas, linksmindavęs jos širdį geriau už bet kokius vaistus. Turėjo Nefertitė ir serdoliką, kaip laimingo santuokinio gyvenimo simbolį. Kaip į visas šias gydomąsias priemones žvelgia dabartiniai medikai?

 

Šie faktai akivaizdžiai atskleidžia senovės pasaulio žmonių įsivaizdavimą apie gydomąsias akmenų savybes. Šis įsivaizdavimas vėliau tapo pagrindu, kuriuo remiasi dabartinė medicina: juk akmenys ištisus amžius buvo stebimi, lyginami tarpusavyje, išbandomi. Šiandien jau galima specialių prietaisų pagalba patikrinti protėvių sukauptas žinias: kaip akmuo veikia, kokį organą, kokiam susirgimui esant ir pan. Dažnai senovės medikų sukaupta patirtis pasitvirtina.

   

Ir ką gi, ligoniui prirašoma „grūstų perlų su pienu“ veido odai gydyti? Patariama visuomet po ranka turėti chrizolito akmenį, saugantį nuo nerimo ir depresijos?

 

Naivu, taip? Bet, įsivaizduokite, kartais nieko kito ir nebelieka. Štai pavyzdys, paremtas ne mokslininkų išvadomis, o liaudiškais prietarais. Per karą daugelio šalių ligoninėse, ten, kur žaizdoms ir lūžiams gydyti buvo plačiai naudojamas serdolikas, kariai sveikdavo 2–3 kartus greičiau. Vėliau šį reiškinį pradėjo tyrinėti mokslininkai. Paaiškėjo, kad serdoliko plokštelė, uždėta ant pažeistos vietos, pastebimai mažina skausmą, ir gijimo procesas gerokai paspartėja. Mat serdolikas, veikiamas kūno šilumos, pradeda skleisti spindulius, sužadinančius biologiškai aktyvius paciento kūno taškus ir harmonizuojančius jo energiją.

 

 

O kaip šiuolaikinis mokslas traktuoja pačią akmens prigimtį?

 

Kai garsusis praeities gydytojas Avicena grūsdavo mineralus ir duodavo jų ligoniams išgerti, jis vadovaudavosi vidine intuicija. Ir akmenys, ir žmogus – dalis gamtos, kurioje viskas tarpusavyje susiję. Šiandien visi mokiniai žino periodinę cheminių elementų lentelę, kurios elementai sudaro mūsų organizmą. Gamta pati nuprendė, ko ir kiek žmogui reikia. Iš tų mūsų protėvių grūstų akmenų vėliau ir gimė homeopatija – panašaus gydymas panašiu. O naujas požiūris į litoterapiją grindžiamas informacinių laukų teorijomis. Mūsų kūnas skleidžia atitinkamo ilgio bangas. Skleidžia jas ir akmenys. Šis spinduliavimas gali būti žmogui palankus, ir tuomet mes kalbame apie gydomąjį mineralo poveikį, gali būti ir negatyvus – pažeisti žmogaus energinį lauką, pabloginti jo savijautą, sukelti įvairius organizmo sutrikimus.

 

 

Tačiau juk į šiuos spinduliavimus ne kiekvienas prietaisas reaguoja, tokie jie maži!

 

Akmenys energiją kaupė ištisus amžius. Jų informacinis imlumas tiesiog stulbinantis: į vieną kvarco kristalą, kurio plotis – centimetras, galima įrašyti viską, kas saugoma bibliotekoje! O kaip kompiuteris? Juk ir jo „smegenys“ – tai mažytis kristalas, į kurį taip pat įrašoma informacija. Arba šviesolaidiniai prietaisai, galintys perduoti energiją didžiausiais atstumais, – jie taip pat sudaryti iš kristalų. Todėl gydymas kristalais ir tapo laikotarpio gydymu. Jam priklauso ateitis.

 

 

Kas yra litoterapija šiandien?

 

Kaip ir anksčiau, mineralai naudojami homeopatinių preparatų gamybai. Tačiau ant homeopatinės priemonės galima užrašyti tik akmens spinduliuotę ir tik tą, kuri reikalinga konkrečiam pacientui gydyti. Dar didesnį poveikį duoda homeopatijos ir informacinių preparatų derinimas tarpusavyje. Tačiau perspektyviausia – naudoti akmenis kartu su biorezonansine terapija. Čia gydytojo kūrybiškumui atsiskleidžia tiesiog neribotos galimybės. Kai gydytojas gydo šviesa, spalva, magnetais, mineralais, metalais, tokia terapija jau vadinama multirezonansine. Ji naudojama norint greičiau įveikti negalavimus. Pavyzdžiui, kelio sąnario uždegimą galima išgydyti per 3 dienas, naudojant specialią aparatūrą ir akmens skleidžiamus spindulius. Šių dienų medicina leidžia „atsijoti“ tuos akmens spindulių spektrus, kurie veikia negatyviai. Galima padaryti ir taip, kad atitinkami spinduliai būtų nukreipti tik į atitinkamą organą. Be to, įmanoma iš anksto „užkoduoti“ akmenį atitinkamai energijos rūšiai.

 

 

Juk brangakmeniai ne visiems pagal kišenę. Tarkime, smaragdas laikomas universaliu akmeniu: padeda daugeliu atvejų, ypač tuomet, kai gydytojas neturi daug laiko apmąstymams. Ką daryti, jei pacientas tokio akmens neturi?

 

Tuomet smaragdo „duomenys“ pernešami ant kvarco, kalnų krištolo – šie akmenys puikiai sugeria informaciją.

 

 

Akmenų terapija nuo seno plačiai paplitusi Pietų Korėjoje…

 

Akmenimis Pietų Korėjos gyventojai veikia rankų plaštakų refleksinius taškus, o per juos – žmogaus organus. Perėmę jų patirtį, europiečiai šiam tikslui naudoja nefritą, jaspį, serdoliką, gintarą. Gydant labai svarbu tinkamai pasirinkti spaudimo jėgą, medžiagą, akmens formą. Naudojamos ir „akmeninės tabletės“. Jos taip pat gaminamos iš įvairių akmenų ir esti įvairios formos, priklausomai nuo ligos.

 

 

Juk šių tablečių niekas negeria?

 

Aišku, ne! Tokios tabletės uždedamos ant atitinkamų kūno taškų. Tai taip pat duoda gerų rezultatų.

 

 

Liesdamasis su mūsų kūnu, akmuo pradeda skleisti bangas. Vadinasi, ir papuošalai, kuriuos nešiojame, taip pat gali veikti gydančiai? Ar gali pašlyti sveikata, jeigu akmens spinduliuotė šeimininkui nepriimtina?

 

Papuošalus derėtų rinktis itin atsargiai. Mokslininkai susidūrė su tokiu atveju: jauna moteris sparčiai sveiko po ligos, jau galima buvo nustoti vartoti jai skirtus preparatus, bet vėl atėjo į priėmimą, ir jos būsena buvo tokia, tarsi būtų visiškai nesigydžiusi. Medikai patikrino viską, ką moteris pastaruoju metu vartojo, iš naujo atliko visus tyrimus. Pagaliau atkreipė dėmesį: juk ji paprastai nenešioja papuošalų, o čia ant kaklo – perlų karoliai. Pasirodo, perlai šiai moteriai visiškai netinka.

 

 

Kaip nustatyti, ar akmuo tau tinka? Juvelyrinėse parduotuvėse siūlomos lentelės, tariamai patvirtintos Tarptautinės juvelyrų asociacijos. Ar galima jomis tikėti?

 

Čia reikėtų būti kritiškiems. Pabandykite iš visos mums prieinamos literatūros išrašyti, koks akmuo kokiam Zodiako ženklui tinka. Išeitų, jog visiems galima viską! Visų pirma, yra senesnių lentelių, yra ir naujesnių, vadinasi, jos skiriasi. Be to, dauguma horoskopų buvo sudarinėjami Indijoje ir yra skirti būtent šios šalies gyventojams. Dar esama egiptietiškų, kiniškų mokyklų, šiais klausimais šiek tiek domėjosi ir vokiečiai. O Lietuvoje jokių horoskopų seniau nebuvo. Pagaliau lentelės, siūlomos parduotuvėse, buvo sudarytos anksčiau, o mes praktiškai gyvename jau kitoje – Vandenio – eroje. Kitais žodžiais tariant, akmens savybės liko tokios pačios, o kosmoso įtaka, Zodiako planai pasikeitė. Taigi galite įsigyti visai ne tą akmenį, kuris jums reikalingas.

 

 

Tai ką daryti?

 

Daugelyje medicinos centrų šiandien atliekama diagnostika, taikant Reinholdo Folio metodą. Šis metodas leidžia testuoti papuošalus, kosmetiką, produktus ir nustatyti, ar jie savo energija yra jums tinkami. Galima pasinaudoti biolokacijos metodu – švytuokle ar rėmeliu, arba pasikliauti asmenine intuicija. Juk jūs ne paprastai žvelgiate į akmenį, bet nukreipiate į jį savo energiją. Jei jis jums ne itin mielas, jūs susierzinsite be jokios priežasties ir jausite nuolatinį diskomfortą. Tam tikrą vaidmenį vaidina ir akmens forma, ir kur jis nešiojamas. Vienais atvejais daugiau naudos atneš žiedas, kitais – segė, trečiais – karoliai. Svarbu netgi tai, ant kokio piršto žiedą mūvėsite, nes pirštų galiukais eina energetiniai meridianai, atsakingi už skirtingus organus. Gali nutikti ir taip, kad jūs bandote paveikti akmenėliu širdį, kuris tinka tik kepenims.

 

 

Sakoma, kad įsigyto akmens poveikis jaučiamas ne iš karto – su juo reikia susigyventi.

 

Tiesa. Nepatartina pirkti papuošalų komiso parduotuvėse – jų likimas paprastai būna sunkus. Juk ne iš gero gyvenimo žmonės juos parduoda. Būna ten ir vogtų daiktų, kurie atima jėgas. Jie nesuteiks naujam šeimininkui nei laimės, nei sveikatos, nes saugo savyje neigiamą informaciją. Tarkime, briliantai: nuimti nuo jų informaciją, kurią jie yra sukaupę, itin sunku, kartais net neįmanoma. Briliantai apskritai nėra paprasti akmenys: jie „nedraugauja“ su kuo papuola ir tik po dešimties metų „susigyvena“ su nauju šeimininku. Daugumai žmonių briliantai – negeri akmenys, t. y. prastai veikia jų energinį lauką. Geriau jo nepirkti, o gauti dovanų ar kaip palikimą. Tačiau ir šiuo atveju geriausia jį perduoti žmogui dar gyvam esant, su nuoširdžiais linkėjimais. Tuomet akmuo perteiks šeimininkui visą gerąją giminės energiją.

 

 

Ir jau taps talismanu?

 

Taip, jis jus saugos. Beje, apie talismanus. Jeigu tai akmenys, jie „išlygina“ žmogaus energinį foną, ir jis pasijaučia geriau.

 

 

Ar esama profesinių talismanų?

 

Tai greičiau amuletai: akmuo apsaugo, perspėja šeimininką dėl gresiančių nesėkmių. Kokiu būdu? Žiedas „įsigraužia“ į odą, braižo ją, spaudžia – žmogus pradeda jausti diskomfortą. Akmuo gali pakeisti spalvą, sueižėti. Bet čia jau kita, energoinformacinės kaitos tema.