Visuomenėje apie šlapimo nelaikymą garsiai nekalbama, bet vyrauja įsitikinimas, jog tai kone neišvengiama senėjimo dalis. Nors amžėjimas tikrai gali tapti vienu iš problemą paskatinančių veiksnių, visgi šlapimo nelaikymas nėra neišvengiamas.

 

Gali būti įvairusBladder,With,Urine,Illustration,On,Female,Body,Against,Gray,Background.

 

Šlapimo sistema yra sudėtinga, bet, paprastai aiškinant, šlapimą kaupia šlapimo pūslė, o šlaplę supantys raumenys – sfinkteriai – tą šlapimą sulaiko. Dubens dugno raumenys palaiko šlaplę, šlapimo pūslę ir kitus dubens organus. Jei kuri nors tos sistemos dalis neatlieka savo darbo efektyviai, gali atsirasti šlapimo nelaikymas. Skirstomas į kelis tipus:

 

l Įtampos. Atsiranda, kai šlapimo pūslė patiria staigų spaudimą, pvz., čiaudint, kosėjant, juokiantis, sportuojant, keliant kažką sunkaus ir kt. Tai dažniausias šlapimo nelaikymo tipas tarp moterų.

 

l Ūminis. Noras šlapintis atsiranda staigiai ir pasireiškia stipriai, jo nepavyksta sukontroliuoti. Tai nutinka visiškai netikėtai, pavyzdžiui, naktį miegant arba išgirdus tekantį vandenį.

 

l Funkcinis. Šlapimas nesulaikomas dėl fizinių arba psichinių sutrikimų, pvz., Alzheimerio ligos, sunkaus artrito – žmogus tiesiog dėl apsunkusio judrumo nespėja nueiti iki tualeto.

 

l Mišrus. Kelių skirtingų tipų šlapimo nelaikymas, dažniausiai pasitaiko įtampos kartu su ūminiu.

 

l Pereinamasis. Laikinas šlapimo nelaikymas, nulemtas tam tikros traumos ar ligos, pvz., sergant šlapimo pūslės uždegimu. Ligą išgydžius simptomai visiškai išnyksta. Taip pat laikiną šlapimo nelaikymą gali sukelti vartojami vaistai, pvz., diuretikai.

 

Moterų problema

 

Nors šlapimo nelaikymas vargina abi lytis, moterys su juo susiduria gerokai dažniau: 75–80 % pacientų yra dailiosios lyties atstovės. Pirmiausia tą lemia anatominiai skirtumai: moterų šlaplė yra gerokai trumpesnė nei vyrų (atitinkamai apie 3 ir 20 cm), nes jų šlapimo pūslės kaklą prilaiko prostata. Be to, moterų sfinkterio raumenys yra plonesni ir mažesni, o tai reiškia, kad bet koks šlaplės ar sfinkterio pažeidimas gali sukelti šlapimo nelaikymą. Skiriasi ir organus prilaikančių dubens dugno raumenų tvirtumas ir, deja, ne moterų naudai.

 

Prie šlapimo nelaikymo gali prisidėti menopauzė, kai organizme stipriai kinta hormonų pusiausvyra, drastiškai mažėja estrogeno. Dėl to silpsta dubens raumenys, plonėja audiniai, mažėja jų elastingumas. Tai gali prisidėti prie šlapimo nelaikymo, ypač paskatinto dubens organų nusileidimo.

 

Dar vienas svarbus aspektas – gimdymai. Kuo daugiau jų moteris turėjo, tuo didesnė rizika susidurti su šlapimo nelaikymu. Rizika ypač išauga gimdant natūraliai, nes taip gresia sužaloti raumenis, įvairius audinius. Su šlapimo nelaikymu susiduria ir nemažai nėščiųjų, nes augantis vaisius spaudžia dubens raumenis, o šlapimo pūslė patiria didesnį stresą.

 

 

Rizikos veiksniai

 

Moteriškoji lytis – ne vienintelis rizikos veiksnys susidurti su šlapimo nelaikymu. Kiti svarbūs aspektai:

 

Raumenų ir nervų sutrikimai. Dėl jų šlapimo pūslė gali nevalingai susitraukti ir paskatinti šlapimo išstūmimą. Arba sfinkteriniai raumenys yra nusilpę ir negeba sulaikyti šlapimo pūslėje. Tokį sutrikimą gali paskatinti įvairūs veiksniai – įgimti defektai, insultas, išsėtinė sklerozė, cukrinis diabetas ir kt.

 

Amžėjimas. Senstant silpsta už šlapimo sulaikymą atsakingi raumenys, mažėja šlapimo pūslės gebėjimas sulaikyti didesnį šlapimo kiekį. Taip pat dažniau pasitaiko nevalingų šlapimo pūslės susitraukimų.

 

Antsvoris.  Didelis kūno svoris spaudžia šlapimo pūslę, todėl ji gali būti epizodiškai nevalingai ištuštinama. Šiuo atveju daugiausia žalos daro pilvo srityje susikaupę riebalai.

 

Padidėjusi prostata. Dažniausiai su šia problema susiduria vyresnio amžiaus atstovai. Rečiau įtampos ir ūminis šlapimo nelaikymas susijęs su prostatos vėžiu.

 

Lėtinis vidurių užkietėjimas. Susikaupusios išmatos spaudžia šlapimo pūslę, nuolat ją dirgina, sukelia papildomą spaudimą dubens dugno raumenims.

 

Ką daryti?

 

Apklausos atskleidžia, kad praeina vidutiniškai 6,5 metų, kol šlapimo nelaikymo varginamas žmogus kreipiasi pagalbos į gydytoją. Nors dauguma pacientų pripažįsta, kad ši problema ne juokais smukdo gyvenimo kokybę ir pasitikėjimą savimi, ieškoti pagalbos drovisi. Visgi reikėtų įveikti šį nereikalingą drovumą, nes šlapimo nelaikymas – išsprendžiama problema!

 

Ūminis šlapimo nelaikymas dažnai gydomas vaistais. Jie gelbsti esant pernelyg aktyviai šlapimo pūslei, atpalaiduoja jos raumenis, stabdo nevalingus susitraukimus. Verta išbandyti ir specialius maisto papildus. Žinoma, vien jie problemos neišspręs, bet puiki pagalbinė ir profilaktinė priemonė. Įprastai juose būna augalinių komponentų (pvz., spanguolių, meškauogių lapų, apynių spurgų, kmynų sėklų ekstrakto ir kt.), kurie palaiko šlapimo pūslės funkciją, raumenų ir jungiamųjų audinių tvirtumą bei elastingumą, slopina uždegimus.

 

Gali būti taikomos mechaninės priemonės. Pavyzdžiui, kai šlapimo nelaikymą moterims sukelia nusileidę dubens organai, įstatomas žiedinis pesaras. Jis padeda organus palaikyti tinkamoje vietoje, mažina spaudimą šlapimo pūslei ir taip padeda kontroliuoti šlapimo nelaikymą.

 

Esant rimtai situacijai ir negelbstint mažiau invazinėms priemonėms, skiriama operacija. Chirurginio gydymo pobūdis priklauso nuo šlapimo nelaikymą sukėlusios priežasties.

 

Kaip papildoma gydymo priemonė svarbi gyvensenos korekcija. Į ją įeina mityba, fizinis aktyvumas (ypač svarbūs reguliariai atliekami Kėgelio pratimai, dubens dugno raumenų mankšta, naudingi elektroniniai dubens dugno raumenų treniruokliai), ėjimo į tualetą tvarkaraštis ir kt.

 

Autorius Jūratė Survilė