Antiena – gardus ir sveikas pasirinkimas

Antiena – daugelio pasaulio virtuvių pažiba. Riebi, turinti daug baltymų, gausi geležies. Nors brangoka, bet pikantiško skonio mėsa užburia daugelį gurmanų.

Kaip antis pakliuvo į puodą?

Pasakojama, kad antis kinai prijaukino prieš 4000 m. Iki šiol tai viena dažniausiai vartojamų mėsos rūšių. Egiptiečiai mėgo ne tik ančių mėsą, bet ir kiaušinius, kuriuos surinkdavo iš lizdų, paslėptų nendrėse Nilo pakrantėje. Iš tiesų niekas tiksliai nežino, kada didžiosios antys pirmą kartą prijaukintos. Tačiau yra įrodymų, kad egiptiečiai naudojo antis religinėms aukoms ir galbūt augino jas maistui. Pietryčių Azijos gyventojai taip pat augino antis nuo 500 m. pr. Kr. Iki XIX a. antys laikytos daugiausia dėl mėsos. Europoje iki pat IX a. šie paukščiai nebuvo paplitę, bet romėnai jas mielai kirsdavo pietums.

Visos šiandien auginamos antys kilusios iš beveik kiekviename pasaulio kampelyje paplitusių laukinių didžiųjų ančių. Ūkiuose auginamos ir didžiosios antys labai skiriasi dydžiu: naminės paprastai dvigubai didesnės už laukines.

Be antienos nė dienos

Antienos poreikis pasauliniu mastu išties stebina. JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, kasmet šalyje mėsai užauginama daugiau nei 30 mln. ančių. Vienas amerikietis suvalgo daugiau nei 1 kg antienos. Daugiausia ančių auga mažuose ūkiuose. Dideli komerciniai ančių ūkiai paplitę Indianoje, Pensilvanijoje ir Kalifornijoje. Vienu metu komercinio ančių auginimo centras buvo Long Ailandas Niujorke, į kurį 1873 m. iš Kinijos atvežtas Pekino antinas. Nestokodama gėlo vandens ir ančiukų, paukštienos pramonė itin suklestėjo – Long Ailando ūkiuose auginama daugiau nei 16 mln. ančių. Kinija pirmauja pasaulyje pagal šių paukščių auginimą. Kasmet pagaminama daugiau nei 2,6 mln. tonų antienos, t. y. beveik trys ketvirtadaliai pasaulio produkcijos. Prancūzija yra antra pagal antienos gamybą – daugiau nei 200 000 tonų per metus.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis?

Šviežia antis turi būti putli. Jei galite, įspauskite pirštą į mėsą. Atitraukus ranką įdubimas turėtų greitai išnykti, jei lieka, antis jau prarado šviežumą ir tokios geriau nesirinkti. Jei yra galimybė, mėsą prieš perkant geriau pauostyti, nemalonus kvapas greitai išduos, kurios anties derėtų nepirkti. Ančių taukai parduodami stiklainiuose. Jų spalva svyruoja nuo kreminės geltonos iki baltos. Perkant antį, taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir bet kuriai paukštienai. Geriausias pasirinkimas – tvariai augintas paukštis. Žalia antis ir jos dalys turi būti išvirti per dieną ar dvi nuo įsigijimo. Gerai supakuota mėsa šaldiklyje išsilaikys iki 6 mėnesių, o širdis ar skrandis – iki 4 mėnesių. Keptą antį šaldytuve galima laikyti 3–4 dienas.

100 g 310 kcal

Baltymai 13,5 g

Riebalai 28,4 g

Vitaminas A 106 μg

Vitaminas B₃ 6,4 mg

Cinkas 2,1 mg

Kalcis 11 mg

Magnis 12 mg

Kalis 174 mg

Fosforas 112 mg

Selenas 20 μg

Nauda sveikatai

Sergsti nuo lėtinių ligų. Antiena – puikus trumpos grandinės omega-3 riebalų rūgščių ir geras omega-6 riebalų rūgščių šaltinis. Tyrimai rodo, kad ančių organizmuose trumpos grandinės omega-3 (alfa-linoleno rūgštis) virsta ilgos grandinės omega-3 (DHR rūgštis). Ilgos grandinės omega-3 padeda išvengti lėtinių ligų, įskaitant įvairių rūšių vėžį, širdies ir kraujagyslių bei psichines ligas, psoriazę ir astmą.

Gerina imuninę sistemą. Antiena turi daug geležies. Jei norisi auginti raumenų masę, paskatinti smegenų vystymąsi ar palaikyti sveiką imuninę sistemą, tuomet į mitybą reikėtų įtraukti geležies gausių produktų. Vienoje porcijoje antienos yra daugiau geležies nei vištienoje ar kalakutienoje.

Papildo organizmą vitaminais. Baltoji Pekino antis – puikus pagrindinių maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminas E, niacinas ir selenas, šaltinis, o viena porcija sudaro daugiau nei 20 % rekomenduojamos paros normos. Ančių mėsa – geras vitaminų K, A, B₁ ir B₂ šaltinis.

Nedidina blogojo cholesterolio kiekio. Ančių riebaluose yra daug mononesočiųjų riebalų, kurie padeda sumažinti MTL (blogojo) cholesterolio kiekį. Tai gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje. Ančių riebalų maistinė sudėtis panašesnė į alyvuogių aliejaus. Daugelis profesionalių virėjų mėgsta naudoti ančių riebalus vietoj kai kurių augalinių aliejų dėl naudos sveikatai, sodraus skonio ir universalių gaminimo savybių.

Ančių šlaunelės su obuoliais

6 porcijos

100 g 180 kcal

Ruošti 2,5 val.

•  6 ančių šlaunelės
•  4 šaukštai mairūnų
•  4 skiltelės česnako
•  Druskos, maltų pipirų pagal skonį
•  2 šaukštai alyvuogių aliejaus
•  3 obuoliai
•  250 ml vandens

GAMINIMAS. Šlauneles nusausinti popieriniu rankšluosčiu, keliose vietose lengvai įpjauti odą. Kiekvieną įtrinti mairūnais, smulkinto česnako, prieskonių ir aliejaus mišiniu. Skardoje išdėlioti obuolių gabalėlius, ant viršaus vienu sluoksniu sudėti šlauneles, supilti vandenį. Skrudinti 15 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 240 °C. Sumažinti kaitrą iki 160 °C ir kepti 2 val., kol oda taps traški.

Kepta antis su slyvomis

4 porcijos

100 g 762 kcal

Ruošti 3 val.

•  Žvaigždinis anyžius
•  2 šaukštai kalendrų sėklų
•  2 šaukšteliai jūros druskos
•  4 šaukštai cukranendrių cukraus
•  2 kg antis
•  Šaukštelis alyvuogių aliejaus
•  6 slyvos
•  3 laurų lapai
•  75 ml raudonojo vyno acto
•  300 ml vištienos sultinio

GAMINIMAS. Sausoje keptuvėje skrudinti anyžių ir kalendras, kol pasklis aromatas. Skrudintus prieskonius suberti į prieskonių malūnėlį su jūros druska ir sutrinti iki smulkių miltelių. Į dubenį suberti prieskoninę druską, cukrų, gerai išmaišyti ir atidėti. Keliose vietose lengvai įpjauti odą. Apkepti iš visų pusių. Nupilti riebalų perteklių. Dėti į kepimo indą, aptepti cukraus ir prieskonių mišiniu, užpilti vyno actu ir sultiniu. Kepti 2 val. orkaitėje, įkaitintoje iki 160 ºC, kol gražiai apskrus.

Autorius Monika Budnikienė