Mūsų dabartinį gyvenimą ir planetos veidą nulėmė daugybė praeities įvykių. Laiko mašina nukeliavus atgal ir ką nors pakeitus, sugrįžę greičiausiai rastume visai kitokį pasaulį. Tad fantastikos gerbėjus visada domino klausimai: kaip dabar atrodytų Žemė, jei prieš 66 mln. metų į ją nebūtų trenkęsis asteroidas? Kas būtų, jei Homo sapiens taip ir nebūtų atsiradę? Kaip gyventume, jei Pirmasis ar Antrasis pasauliniai karai nebūtų įvykę?

 

Pro šalį praskridęs asteroidasOld,Globe,Lying,On,An,Open,Book,Against,The,Background

 

Kaip žinia, daugiau nei 150 mln. m. Žemėje viešpatavo dinozaurai. Tačiau prieš 66 mln. m. į planetą trenkėsi asteroidas ir nulėmė šių roplių išnykimą. Atsitrenkus milžiniškam uolienos gabalui, pakilo didžiulis dulkių debesis ir užstojo saulės šviesą. Pasikeitus klimatui, drastiškai pablogėjo gyvenimo sąlygos. Tad greitai išnyko net 75 % planetoje gyvenusių gyvūnų rūšių. Tačiau kas būtų nutikę, jei asteroidas būtų pralėkęs pro Žemę ir jos nekliudęs? Ar dinozaurai gyventų iki šiol? Galbūt šiandien planeta turėtume dalintis su šiais milžiniškais ropliais? Dalis mokslininkų mano, kad dinozaurai išties būtų gyvenę dar ilgai. Vis dėlto, bėgant milijonams metų, greičiausiai būtų evoliucionavę ir smarkiai pasikeitę. Dalis jų šiandien gyventų vandenynuose. Panašiai kaip banginiai, kurie prieš 50 mln. m. gyveno sausumoje ir vaikščiojo keturiomis, o tada persikėlė į vandenį. Įdomu tai, kad jei dinozaurai būtų išgyvenę, tikriausiai nebūtų atsiradę dalies didžiųjų žinduolių: mamutų, dramblių, raganosių, žirafų, gal net arklių. Šių žinduolių nišą užimtų dinozaurai. Tad jiems natūralioje gamtoje neliktų ėdesio ir buveinių.

 

Kitų mokslininkų manymu, dinozaurai vis tiek anksčiau ar vėliau būtų išnykę. Natūraliai kintantis klimatas ir atslenkantys bei atsitraukiantys ledynmečiai išnaikino nemažai stambių gyvūnų rūšių. Pavyzdžiui, mamutus. Gali būti, kad panašaus likimo galiausiai būtų sulaukę ir dinozaurai. Tačiau kas, jei būtų išgyvenę atšiaurius ledynmečius ir sulaukę šių dienų? Ar galėtume drąsiai gyventi šalia šių milžiniškų roplių? Pasak mokslininkų, tiesa ta, kad žmonės – pavojingiausia Žemės rūšis. Mums puikiai sekasi išgyventi net sudėtingiausiomis sąlygomis. Taip pat esame įgudę naikinti kitas rūšis – tiek didelius, tiek mažus gyvius. Tad gali būti, kad dinozaurai, susidūrę su mumis, greitai būtų išnykę. Taip jau nutiko paukščiams dodo, sterbliniams vilkams ir kitiems gyvūnams. Manoma, kad netgi mamutus greičiausiai galutinai išnaikino ne klimato kaita, bet žmonės. Taigi, ne mums reikėtų bijoti dinozaurų, bet jiems mūsų.

 

Medžioklė ir dinozaurų buveinių naikinimas dėl pramonės šių roplių gyvenimą paverstų labai sunkiu. Pirmieji, neabejotinai, išnyktų didieji, kuriems reikėtų didžiulių laukinės gamtos plotų. Daug tokių vietų Žemėje tiesiog nebėra likę. Mažesni žolėdžiai dinozaurai tikriausiai išgyventų, bet būtų greitai prisijaukinti ir pajungti mėsos rinkai. Galbūt kai kuriuos jų net laikytume kaip naminius gyvūnus. Kita vertus, nepamirškime, kad į Žemę trenkęsis asteroidas pakreipė įvykius tokia linkme, jog atsirado žmogus. Jei dinozaurai nebūtų išnykę, žinduoliai tiesiog neturėtų galimybės įsiviešpatauti Žemėje. Tad jei įvykių grandinė būtų buvusi kitokia, kas žino – gal ir mūsų atsiradimui būtų kilusi grėsmė?

 

Pasaulis be Homo sapiens

 

Kaip kadaise Žemėje karaliavo dinozaurai, taip šiandien ją valdo žmonės. Planetoje pilna žmonijos paliktų ženklų – nuo dangoraižių iki automagistralių ir dirbamų laukų. Net kosmose skraido sukurti palydovai. Tačiau kaip planeta atrodytų, jei modernus žmogus (Homo sapiens) taip ir nebūtų atsiradęs? Greičiausiai šiandien Žemėje plytėtų laukinė gamta, kurioje gyventų daugybė niekada nematytų gyvūnų rūšių. Žmonės pasaulį kūrė savaip daugelio rūšių sąskaita. Medžiodami ir užimdami jų buveines, išnaikinome dodo paukščius, Tasmanijos tigrus ir daug kitų. Dabartinis nykimo rodiklis būtų daugiau nei šimtąkart mažesnis, jei pasaulyje negyventų žmonės. Tiesą pasakius, rūšys paskutinį kartą taip masiškai nyko tada, kai į Žemę atsitrenkė minėtas asteroidas. Tad žmonijos poveikį gyvūnijai galime prilyginti asteroido griaunamajai galiai. Todėl Žemė be Homo sapiens neabejotinai būtų kur kas turtingesnė laukine gamta ir įvairiomis gyvūnų rūšimis.

 

Labiausiai nuo žmonijos nukentėjo stambūs gyvūnai. Pavyzdžiui, gigantiški Naujojoje Zelandijoje gyvenę moa paukščiai. Šie 3,6 m aukščio sparnuočiai saloje viešpatavo milijonus metų. X a. Naujojoje Zelandijoje apsigyvenus žmonėms, moa paukščiai visiškai išnyko vos per 200 m. Sykiu nebeliko ir bent 25 kitų stuburinių rūšių. Tarp jų – didžiuliai ereliai, medžiodavę moa. Tad jei žmonės nebūtų atsiradę Žemėje, čia klajotų kur kas daugiau milžinų. Europoje tikriausiai vis dar gyventų urviniai lūtai, išnykę prieš 12 000 m. Abejose Amerikose vaikščiotų automobilio dydžio šarvuočiai ir dramblio stoto tinginiai.

 

Kita vertus, pasaulis be Homo sapiens taip pat galėtų reikšti, kad jame viešpatautų išnykę mūsų giminaičiai. Tarkime, neandertaliečiai, išmirę prieš maždaug 40 000 m. Iki šiol nėra visiškai aišku, kodėl taip nutiko. Greičiausiai išnyko pralaimėję kovą dėl išgyvenimui reikalingų resursų. Tad jei neegzistuotume, tikriausiai jie gyventų Žemėje. Didelė tikimybė, kad paskutinio ledynmečio pabaigoje neandertaliečiai, kaip ir mes, būtų pradėję kultivuoti žemdirbystę, statyti miestus. Įdomu, kokį pasaulį būtų sukūrę? Galbūt jis nelabai skirtųsi nuo mūsiškio?

 

Neandertaliečių išgyvenimo kova

 

Prieš 250 000–50 000 m. buvo laikotarpis, kai vienu metu Žemėje gyveno dvi žmonių rūšys: Homo sapiens ir neandertaliečiai. Galiausiai šie išnyko, o mes įsiviešpatavome planetoje. Tačiau kas būtų buvę, jei nugalėtojais būtų tapę jie? O kas, jei abi šios žmonių rūšys būtų išgyvenusios iki XXI a.? Pasak mokslininkų, neandertaliečiai buvo mažiau socialūs nei Homo sapiens. Gyvendavo mažose šeimose ir su nepasitikėjimu žvelgė į visus svetimus. Tarp jų buvo dažna kraujomaiša, lėmusi skurdų genofondą ir įvairių genetinių ligų vystymąsi. Tad šių dienų neandertaliečiai būtų ligoti. Taip pat, jei jie būtų išgyvenę vietoj mūsų, šiandienė žmonijos populiacija būtų kuklesnė, tikrai nesiektų 8 mlrd. Sunku įsivaizduoti juos statant miestus, nes vengdavo draugauti su nepažįstamais. Mūsų genai skatino bendrauti ir būtų tolerantiškesniems kitiems. Todėl mezgėme draugystes už savo rato ribų ir plėtėme genofondą. Kita vertus, daugiau bendraudami, buvome (ir esame) labiau linkę į infekcines ligas, kurios kartais išguldydavo ištisus miestus. Tad galbūt neandertaliečių pasaulyje infekcinės ligos būtų ne tokios dažnos, nes jie tiesiog gyventų uždariau.

 

Pasak mokslininkų, mūsų rūšiai išgyventi padėjo būtent platus draugysčių tinklas. Klimatui pasidarius itin atšiauriam, prasimanyti maisto ir išsisukti iš kitų sudėtingų situacijų pagelbėjo artimi ryšiai su aplinkiniais. Neandertaliečiai nepasitikėjo vieni kitais, tad turėjo mažiau gentainių, kurie galėjo ištiesti pagalbos ranką. Įdomu tai, kad mėgdami bendrauti ieškojome ne tik žmogiškojo ryšio – prisijaukinome šunis, kurie tapo draugais ir palydovais. Pasaulyje, kuriame gyventų neandertaliečiai, naminių gyvūnėlių greičiausiai nebūtų, kaip ir bendravimo tarpusavyje, kelionių, nes norėtų gyventi uždarai ir ramiai. Galbūt nebūtų ir tokio didelio technologijų išsivystymo, vartotojiškumo.

 

Jei abi šios žmonių rūšys kartu gyventų iki šiol, turbūt tarpusavyje nedraugautų. Prisiminkime, kas nutiko Amerikos čiabuviams, kai į žemyną atplaukė ispanų konkistadorai. Vietiniai gyventojai buvo sistemiškai naikinti ir išvaryti iš savo žemių. Greičiausiai panašiai pasielgtų ir Homo sapiens su neandertaliečiais. Žmonijos istorijoje būta daug rasizmo, šovinizmo ir žiauraus elgesio su kitos tautybės ar rasės žmonėmis. Todėl peršasi mintis, kad su kitokios rūšies atstovais būtų elgiamasi dar žiauriau.

 

Įdomu tai, kad praeityje neabejotinai būta Homo sapiens ir neandertaliečių susiporavimo atvejų. Mokslininkai nustatė, kad iš tolimųjų gentainių paveldėjome apie 2 % genų. Jų požymiai – strazdanos, paraudę skruostai, šviesi oda, raudoni, tiesūs ir stori plaukai, nosies kuprelė, trumpas smakras, padidėjusi Krono ligos, II tipo cukrinio diabeto, raudonosios vilkligės rizika, taip pat priklausomybė nuo nikotino.

 

Neįvykęs pasaulinis karas

 

Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai neabejotinai vieni svarbiausių istorinių įvykių. Dėl jų kaltės žuvo daugybė nekaltų žmonių, daug miestų buvo sugriauti. Visiškai perbraižytas pasaulio žemėlapis, o žmonija išmoko ne vieną skaudžią pamoką. Tačiau kaip pasaulis šiandien atrodytų, jei Pirmasis pasaulinis karas taip ir nebūtų kilęs? Kas, jei 1914 m. į Austrijos ir Vengrijos sosto įpėdinį Pranciškų Ferdinandą nebūtų pasikėsinta ir nebūtų įvykusi Liepos krizė? Be Pirmojo pasaulinio karo greičiausiai nebūtų buvę ir Antrojo, taip pat ir Šaltojo karo. Tad šiandien pasaulis būtų visiškai kitoks. Be abejonės, būtų išsaugota daug nekaltų žmonių gyvybių. Likę gyvi kurtų šeimas, dirbtų ir prisidėtų prie savo valstybių gerovės. Europos šalys būtų kur kas stipresnės ekonomiškai, neiššvaisčiusios resursų karams. Tikra galiūne būtų Vokietija, tapusi stipria ekonomikos, mokslo ir kultūros jėga.

 

Gali būti, kad neįvykus karui būtų sulėtėjęs technologinis pasaulio vystymasis. Juk kompiuteriams ir internetui pradžią davė būtent karui sukurtos technologijos. Karinės aviacijos pagrindu vėliau išvystyta civilinė aviacija. Tad karui neprasidėjus, greičiausiai komerciniai lėktuvai būtų savo reisus pradėję dešimtmečiais vėliau. Dėl karo pagreitį įgavo ir medicina. Kraujo perpylimas, sanitarinės servetėlės, antibiotikai – visa tai išvystyta Pirmojo pasaulinio karo metais. Kita vertus, visos jėgos skirtos tik šiam tikslui. Todėl kitoms mokslo sritims neliko laiko. Tad jei karų nebūtų įvykę, galbūt šiandien džiugintų dar išmanesnės technologijos.

 

Mūšio lauke žuvo daugybė vyrų. Tad moterims teko užimti jų vietas darbo rinkoje. Ši situacija lėmė didesnę moterų nepriklausomybę ir galiausiai daugelyje šalių iškovotą balsavimo teisę. Jei Pirmasis pasaulinis karas nebūtų įvykęs, ilgiau būtų išsilaikiusios imperijos su konservatyviu požiūriu į moteris ir griežtu valdymu. Moterų teisių klausimai galbūt būtų nusikėlę į ateitį. Juk Rusijos, Vokietijos, Austrijos ir Vengrijos, Osmanų imperijos žlugo būtent po šio karo. Iš jų jungo išsilaisvino daugybė tautų. Į pasaulio žemėlapį įrašytos Lietuva, Latvija, Estija. Tad be Pirmojo pasaulinio karo galbūt iki šiol gyventume Rusijos imperijoje. Kita vertus, jei ne pasikėsinimas į P. Ferdinandą, Pirmasis pasaulinis karas tikriausiai vis tiek būtų prasidėjęs. Europoje tuo metu tiesiog tvyrojo pernelyg didelė įtampa.

 

Nepavykę Hitlerio planai

 

Tarkime, kad Pirmasis pasaulinis karas įvyko, bet Antrasis taip ir nesubrendo. Įsivaizduokime, kad A. Hitleris jaunystėje žuvo Pirmojo pasaulinio karo fronte ir netapo nacių Vokietijos lyderiu. Nacių partija Vokietijoje iškilo, tačiau buvo silpna. Tad nesugebėjo užpulti Lenkijos ir pradėti Antrojo pasaulinio karo. Kaip pasaulis atrodytų tokiu atveju? Žinoma, visų pirma, būtų išsaugota daug žmonių, mirusių siaubinga mirtimi, gyvybių. Taip pat būtų išlikę istoriniai Europos miestai ir jų senamiesčiai, kurie buvo sugriauti. Be Hitlerio sukelto chaoso Sovietų Sąjunga tikriausiai nebūtų galėjusi užimti Rytų Europos. Spėjama, kad tokiu atveju ji sugriūtų 1950-aisiais, po Stalino mirties. Tad daugybė valstybių, tarp jų ir Lietuva, būtų išlaikiusios nepriklausomybę. Žvelgiant į tarpukario pasiekimus, drąsiai galima prognozuoti, kad išvengus okupacijos mūsų ekonomika šiandien būtų itin stipri. Kita vertus, kai kurie ekspertai mano, kad Sovietų Sąjunga vis vien būtų radusi būdą pavergti aplinkines šalis.

 

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, susikūrė nemažai svarbių organizacijų: Jungtinės Tautos, skirtos palaikyti tarptautinę taiką, NATO. Jei ne karas, greičiausiai tokių organizacijų šiandien neturėtume. Tad būtų sunkiau išlaikyti taiką bręstant naujiems konfliktams. Antrojo pasaulinio karo metais padaryta daug svarbių išradimų – nuo sintetinės gumos ir lipniosios juostos iki atominės bombos.

 

Kitaip atrodytų ir dabartinis Europos bei pasaulio žemėlapis. Po karo Lenkijai ir Rusijai padalinta Prūsija vis dar egzistuotų. Izraelio žemėlapyje nebūtų. Po karo Jungtinės Tautos dalį Palestinos atidavė žydams, taip suteikiant galimybę įsteigti savo valstybę. Neįvykus karui, nebūtų ir šio įvykių posūkio. Tad daugybė žydų gyventų Europoje, nes nebūtų tragiškai žuvę Holokausto liepsnose ar vėliau išvykę į Izraelį. JAV greičiausiai būtų likusios kur kas labiau izoliuotos ir mažiau atviros likusiam pasauliui. Iki 1945 m. valstijos buvo gana uždaros ir nesvetingos kitokiems žmonėms. Tad tikriausiai ateityje prezidentu nebūtų išrinktas nei Dž Kenedis (pirmasis JAV prezidentas katalikas), nei B. Obama. Kita vertus, Antrasis pasaulinis karas turbūt vis vien vienaip ar kitaip būtų prasidėjęs. Vokiečiai po 1919 m. pasirašytos Versalio taikos sutarties, kuri privertė mokėti reparacijas ir atsisakyti kariuomenės, jautėsi pikti ir troško keršto.

 

Išties įdomu pafantazuoti apie alternatyvius praeities scenarijus. Kartais taip norėtųsi sugrįžti atgal ir ką nors pakeisti, kad išvengtume betikslių karų ar kitų įvykių. Kita vertus, be praeities nebūtų ir dabarties. Tad visi įvykiai nulėmė tai, kad šiandien esame čia.

 

Autorius Gintarė Vasiliauskaitė