Aktualiausios 2024-ųjų pasaulinės tendencijos

Į ateitį pažvelgti mėgina ne tik astrologai ir būrėjai. Apskaičiuoti ir numatyti, kokie įvykiai bei pokyčiai laukia pasaulio, mėgina geriausi savo sričių mokslininkai. Tokie šiuolaikiniai orakulai vadinami futuristais. Ir jie sako, kad šiandien pasaulis visai kitoks nei 2020-aisiais. Pandemija, karas ir pasaulinis ekonomikos nuosmukis jau pakeitė, o ateityje dar labiau pakeis socialinę, politinę, ekonominę darbotvarkę. Visgi didžiausiais iššūkiais jau kitąmet neabejotinai taps klimato kaita bei itin pažangios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas. Štai keletas tendencijų, kurios palies kiekvieną mūsų.

•   Protingų mašinų era. Dalis žmonių jau dabar naudojasi dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis. Ir net Lietuvoje kyla diskusijų apie tai, kaip apriboti moksleivių bei studentų naudojimąsi dirbtinio intelekto programomis. Kai kurie nė nesupranta, kad jų išmaniajame telefone ar darbo kompiuteryje taip pat yra įvairaus lygio dirbtinio intelekto programų. Tai turės pasikeisti jau kitąmet. Kiekvienas turės būti informuotas, kad naudodamasis tam tikra programa ar įrenginiu gali susidurti su dirbtiniu intelektu, o ne tikru žmogumi, kuris atrašinėja į užklausas. Taip pat Europos Sąjunga ir JAV jau pradėjo kurti dirbtinio intelekto naudojimą reglamentuojančius teisės aktų rinkinius. Ir būtent tai, o ne pačios technologijos, kurios natūraliai taps integralia šiuolaikinių žmonių gyvenimo dalimi, bus esminis lūžis. Mat dirbtinį intelektą ir jo reguliavimą įtraukus į galiojančią teisės sistemą bus nuspręsta, kas prisiima atsakomybę už dirbtinio intelekto sprendimus ir kaip atlyginama žala tokiems algoritmams sukėlus nelaimes ar pavojų žmonėms.

•  2024-ieji bus dar karštesni. NASA duomenys patvirtina tai, ką tiesiogine prasme pajuto milijardai žmonių visame pasaulyje. 2023 m. liepa tapo karščiausiu mėnesiu per visą istoriją. O 2024-ieji bus dar karštesni. Tai, anot NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto direktoriaus Gavino Schmidto, sutaps su El Ninjo reiškinio poveikiu planetos atmosferai. NASA analizė rodo ypač aukštą vandens temperatūrą rytinėje Ramiojo vandenyno atogrąžų dalyje, o tai yra 2023 m. gegužę prasidėjusio El Ninjo įrodymas. Tokie reiškiniai, kaip El Ninjo arba La Ninja, sušildantys arba atvėsinantys atogrąžų Ramųjį vandenyną, gali prisidėti prie nedidelio kasmetinio pasaulinės temperatūros kintamumo. NASA prognozuoja, kad didžiausią El Ninjo poveikį pajusime 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais. Futuristai įsitikinę, kad po ekstremalių 2024 m. vasaros karščių politikai bus priversti iš naujo apsvarstyti klimato kaitą pažaboti turinčius įstatymus. Taip pat viliamasi, kad mokslininkams pagaliau bus suteikta daugiau finansavimo kuriant švarias technologijas – vandeniliu varomus automobilius ir efektyvesnes saulės bei vėjo jėgaines.

•  Svarbiausių rinkimų metai per visą dešimtmetį. Politologai sako, kad kitąmet vyksiantys rinkimai nulems ateities demokratijos eigą. Rinkimai suteikia galimybę keistis, o 2024 m. daugelyje šalių vyks politinės varžybos, kurių laimėtojai gali pakeisti jėgų pusiausvyrą visame pasaulyje. JAV, Europos Sąjungos, Indijos, Jungtinės Karalystės ir Rusijos piliečiai bus tarp tų, kurie turės ateiti prie balsadėžių ir tikėtina, kad žymėdami rinkimų biuletenius išreikš nepasitenkinimą dabartine valdžia, rinks naujus politikus bei kraštutines dešiniąsias politines partijas. Tai nieko gero nežada nei JAV, nei Europos Sąjungai. Mat politinio spektro kraštutinėje dešinėje esančios politinės partijos paprastai ragina laikytis uždaros politikos, apriboti bendradarbiavimą ir stabdyti plėtrą. Taip pat galima tikėtis, kad visų valstybių, išskyrus esančias Okeanijos regione, nacionaliniai gynybos biudžetai augs. Tad teoriškai kitąmet prasidės tikrasis pasiruošimas Trečiajam pasauliniam karui.

•  Dar daugiau ekonominių iššūkių. Prognozuojama, kad 2024 m. pasaulio ekonomikos augimas toliau lėtės, o tai kelia grėsmę įprastam gyvenimo būdui ir vartojimui. Sunkūs ekonominiai laikai paprastai lemia tai, kad vyriausybės nusprendžia sumažinti išlaidas viešosioms paslaugoms ir socialinei rūpybai, mažėja valstybės finansuojamų darbo vietų, prastėja gyvenimo kokybė, smunka perkamoji galia, o tai atveda prie socialinių neramumų ir nusikaltimų lygio augimo. Būtent sulėtėjusi ekonomika gali lemti, kad kitąmet nepavyks sumažinti poveikio klimatui. Pasaulinę ekonomiką labiausiai veiks JAV nacionalinės ekonomikos recesija, Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas, besitęsiantys konfliktai Ukrainoje ir Izraelyje. Tuo pačiu metu augimas besivystančiose šalyse, įskaitant Braziliją, Indiją, Meksiką ir Turkiją, nuves į erą, kurioje pamatysime drastiškus bendros pasaulinės ekonominės galios pusiausvyros pokyčius. Manoma, kad kitąmet bus pradėta garsiau kalbėti apie naują rezervinę valiutą, kuri galėtų pakeisti JAV dolerį.

•  Darbo evoliucija. Nauja darbo biuruose era drąsiai galima vadinti 2021-uosius, kai palyginti sklandžiai pavyko pereiti prie hibridinio arba nuotolinio darbo. Žengimo ant antrosios pakopos galima tikėtis jau kitąmet. O dėl to, koks tas laiptelis bus, mokslininkai nesutaria. Viena vertus, nuotolinis arba hibridinis darbo modelis vis dar išlieka populiarus ir dalis žmonių mielai renkasi neatvykti į biurą. Darbdaviai galimybę dirbti nuotoliu neretai pristato kaip privalumą. Tačiau yra ir tamsioji tokio darbo organizavimo pusė. Pasirodo, darbas nuotoliu skatina socialinę izoliaciją, turi kol kas dar neišsamiai ištirtą įtaką psichikos sveikatai. Taip pat darbdaviai darbuotojus, kurių niekada nemato, linkę kuo greičiau pakeisti moderniomis technologijomis, t. y. minėtu dirbtiniu intelektu. Futuristai mano, kad kitąmet racionalu tikėtis, jog didžiosios įmonės pradės įgyvendinti „back-to-office“ politiką. Ir tai, beje, būtų naudinga ekonomikai. Mat darbuotojai, kurie kasdien eina į biurus, išleidžia daugiau pinigų pirkdami įvairias paslaugas: pradedant restoranais ir baigiant grožio salonais.

•  Padidės atotrūkis tarp kartų. Pastaruosius kelerius metus itin daug kalbama apie tai, kaip stipriai skiriasi ne tik skirtingų kartų požiūris į gyvenimą, bet ir galimybės kaupti turtą ar įgyti nuosavybę, pirmiausia nuosavą būstą. Remiantis 2023 m. atliktais tyrimais, tūkstantmečio kartos (gimusių nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios iki 2000-ųjų) vidutinis sukauptas turtas yra 2,5 karto mažesnis nei prarastosios (kūdikių bumo) kartos, pasaulį išvydusios 1944–1963 m. Kitąmet atotrūkis dar labiau padidės, mat būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose dar labiau sumažės. Ir tai lems ne tik tūkstantmečio kartos nusivylimą, bet ir paskatins juos nesusilaukti arba susilaukti mažiau vaikų. Tai ilgainiui virs dar didesne problema nei dabar. Beje, tokia nelygybė mažina socialinį mobilumą. Tūkstantmečio karta jaučiasi finansiškai nesaugi, todėl neinvestuoja. Finansinis nesaugumas lemia tai, kad daugelis tūkstantmečio ir jaunosios Z kartos atstovų menkai domisi arba išvis nesidomi politika.

•  Miestų pasaulio kūrimas. Jungtinių Tautų organizacija prognozuoja, kad iki 2050 m. 66 % pasaulio gyventojų gyvens miestuose. 2022-aisiais šis skaičius siekė 56 %. Nors tai gali paskatinti ekonomikos augimą, tokia masinė migracija į miestus kelia iššūkių. Tai būsto kainų augimas, tarša, didėjanti pragyvenimo kaina ir konkurencija dėl darbo vietos. Ateinančiais metais vyriausybių ir pramonės prioritetas bus kovoti su šio didžiulio pokyčio poveikiu daugelio žmonių gyvenimo būdui. Taip pat reikės išteklių, kad sušvelnėtų protų nutekėjimo poveikis toms teritorijoms, kurios atrodo mažiau patrauklios nei didieji miestai. Tad galima tikėtis naujos programos starto, kuria būtų siekiama atokesnes teritorijas aprūpinti pagrindinėmis paslaugomis – energija, interneto ryšiu ir sveikatos priežiūros paslaugomis.

•  Kultūriniai karai. Sąvoka „kultūrinis karas“ reiškia besitęsiančią visuomenės poliarizaciją, kuriai dažnai būdingas susipriešinimas tarp kairiosios ir dešiniosios arba liberaliosios ir konservatyviosios jėgų. Visa tai dažniausiai vyksta per socialinę žiniasklaidą. 2024 m. stipriai išaugs propagandos ir dezinformacijos srautai. Ir juos valdys socialinių tinklų algoritmai, paleisti suinteresuotų visuomenės organizacijų. Populiariausi raktiniai žodžiai, pasak analitikų, bus neteisybė, nelygybė, imigracija, socialinis teisingumas. Neatmetama tikimybė, kad Europoje ir JAV būtent toks nesantaikos kurstymas, kurio ištakų beveik neįmanoma atsekti, lems išaugusį teroristinių išpuolių skaičių.

•  Dar viena migracijos banga. 1970–2020 m. žmonių, gyvenančių kitoje šalyje nei ta, kurioje jie gimė, skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. 2024 m. vieni bus pabėgėliai, bėgantys nuo karo, kiti ekonominiai migrantai, ieškantys geresnio gyvenimo, o kai kurie sieks pabėgti į pasaulio vietas, kur gyvenimo dar pernelyg neapsunkina kylanti temperatūra ir jūros lygis. Vakarų ekonomikai jaunų ir darbingų migrantų atvykimas naudingas. Tik kartu su atvykėliais atkeliauja ir naujų problemų. Futuristai sako, kad kitąmet patekimas į išsivysčiusios ekonomikos šalis dar labiau pasunkės. Valstybės reikalaus iš migrantų atitinkamo išsilavinimo, kalbos įgūdžių ar net deklaracijos, kad nėra religingi. O tai stipriai prasilenkia su tuo, kas pasaulyje suvokiama kaip žmogaus teisės ir laisvės.

Autorius Eglė Stratkauskaitė