Kokių grožio paslapčių turi Afrikos moterys? Kai kuriose gentyse grožio etalonu laiko nupoliruotus dantis, auskarus nosyje ir liežuvyje arba nuskustus antakius. Norėdamos atgaivinti ir atjauninti veido odą, jos naudoja kaukes.

 

grazuole juodaode

Egzotiškos išvaizdos gražuolės iš Juodojo žemyno gali naudotis gausiais žemės ir augalijos turtais savo grožiui puoselėti. Jų grožio suvokimas yra kitoks nei europiečių. Madagaskaro moterys nušlifuoja savo dantis, kad jie būtų smailūs ir aštrūs. Nigerijoje gyvenančios genties moterys į ausies spenelio skylę įsistato lėkštutės dydžio plokštelę. Kenijoje moterys ausų spenelius puošia karoliukais, gėlėmis ir gėlių žiedais. Centrinės Afrikos gyventojai persiveria nosį, lūpas, liežuvį. Konge dailiosios lyties atstovės, norėdamos, kad kakta atrodytų aukštesnė, nusiskuta antakius ir blakstienas. Afrikoje gražiausios krūtys yra nukarusios. Į Europą iš Afrikos atkeliavo mada verti auskarus, taip pat ir kai kurios, ne tokios drastiškos odos priežiūros procedūros.

 

Seniausiame pasaulio žemyne kokosų riešutų pieno vonia laikoma tikru jaunystės eliksyru. Voniai reikėtų be galo daug kokosų pieno, todėl siūloma išbandyti ekonomiškesnį variantą. Gerai prinokusį kokoso riešutą smulkiai sutarkuoti, sumaišyti su grietine ir masę užtepti ant veido, kaklo ir iškirptės zonos. Po kelių minučių kaukę nuplauti. Kaukė ramina, maitina odą, mažina sudirgimą.

 

Sausos odos savininkės gali išbandyti afrikiečių pamėgtą mangų vaisių kaukę. Su griežinėliu mango 3 – 5 minutes valyti odą. Paskui nuplauti šiltu vandeniu. Vitaminingas vaisius minkština ir tonizuoja odą.

 

Daugelis mėgsta kaukes iš bananų. Vaisiaus minkštimą sumaišyti su kiaušinio tryniu ir lašeliu alyvuogių aliejaus. Tokia veido kaukė maitina ir puoselėja veido odą.

 

Vietoj šveitiklio afrikietės naudoja šviežias ananasų sultis. Iš prigimties daugelis afrikiečių moterų turi riebią odą, todėl joms patinka odos priežiūros produktai su levandų, citrinžolių ir apelsinų eteriniais aliejais.

 

Tradicinis juodasis Afrikos muilas gaminamas iš priešuždegiminį poveikį turinčios plantanų žievės, taukmedžio sviesto ir kitų vertingų augalų ekstraktų. Muilas ramina, mažina sudirginimą, gydo aknę, egzemą ir žvynelinę. Jis toks švelnus, kad tinka net jautriai kūdikių odelei. Ganoje vadinamas „Anaga“, Nigerijoje – „Osun Dudu“ muilas gaminamas iš vandens, plantanų žievės pelenų, kakavos ankštų miltelių ir palmių aliejaus. Kituose Afrikos muiluose gali būti naudojamas taukmedžių sviestas, kokosų aliejus arba tropinių augalų žiedų medus.

 

Kalnuotose Pietų Afrikos vietovėse augančios beržalapės varnarūtės labai vertinamos liaudies medicinos atstovų. Augalas turtingas kalcio ir geležies, todėl mažina odos oksidacinę žalą, gydo žaizdas, gerina odos struktūrą, taip pat stiprina organizmą ir malšina reumato skausmus.

 

Raudonosios arbatos lapeliai skinami kalnuotose Keiptauno vietovėse Pietų Afrikoje. Unikalus, priešalerginių savybių turintis augalas gali padėti įveikti odos alergijas, bėrimus, uždegimus, egzemą ir dermatitą. Khoikhoi genties žmonės naudodavo raudonąją arbatą, norėdami turėti nepriekaištingą odą. Arbatžolės saugo odą nuo laisvųjų radikalų ir toksinų poveikio. Iš raudonosios arbatos džiovintų lapelių galima pasigaminti veido kaukę. Šiek tiek arbatos lapelių užpilti verdančiu vandeniu ir palikti, kad pritrauktų. Tada sumaišyti su avižų miltais, jogurtu. Papildomai galima dėti avokadų minkštimo, braškių ir medaus. Masę užtepti ant švariai nuvalytos veido, kaklo ir iškirptės srities odos. Po 10 – 20 minučių nuplauti vėsia raudonąja arbata.

 

Baobabų aliejus išgaunamas iš baobabų medžio vaisių sėklų. Įspūdingas medis natūraliai auga Rytų ir Pietų Afrikoje. Ilgus amžius vietiniai jį naudojo nuo odos priežiūros iki įvairių skausmų, taip pat ir reumato, malšinimui. Zambijoje šaknų užpilas buvo naudojamas maudyti kūdikiams nuo sudirgimų. Baobabų aliejus maitina, gerina odos elastingumą bei skatina ląstelių atsinaujinimą. Liaudies medicinos žinovai baobabų sėklų aliejumi rekomenduoja tepti egzemos arba žvynelinės pažeistus odos plotus.