Valdorfo, Montessori ar arčiausiai namų esantis darželis?
2020-07-15 07:23Vienos šeimos džiaugiasi gavusios vietą arčiausiai namų esančiame valdiškame darželyje, kitos dėl vienų ar kitų priežasčių nusprendžia vaikus leisti į kitokias ugdymo įstaigas. „Retai šiuolaikinių tėvų lūkesčius atitinka ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ypač jei į darželį vedamas pirmas vaikas“, – pastebi psichologė Gintarė Jurkevičienė.
Kokio psichologinio tipo vaikus specialistai rekomenduoja leisti į lopšelį (iki 3 m.) ir kokio – į darželį (nuo 3 m.)?
Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau negu 3–4 m. Paprastai tėvai vaiką išleidžia į lopšelį dėl finansinių priežasčių, nes mamai reikia grįžti į darbą. Į lopšelį gali keliauti tie mažyliai, kurie yra ekstravertai, gana savarankiški, geba pasirūpinti savimi, kuriems reikia daug bendrauti ir yra labai aktyvūs, kuriems su aukle arba mama namuose trūksta veiklos.
Kokiems mažyliams geriau augti namie su aukle?
Namuose su aukle geriau augti tiems vaikams, kurie yra jautrūs introvertai. Jiems labiausiai tinka namų sienos ir artimi žmonės, o lopšelis jautresniems mažyliams gali sukelti įvairių psichologinių ir fizinių negalavimų, pavyzdžiui, neaiškius galvos arba pilvo skausmus, mikčiojimą, tikus.
Į ką reikia orientuotis renkant atžalai darželį – į jos gabumus (juos lavinti ir ugdyti) ar trūkumus (stengiantis maksimaliai sumažinti)? Kodėl?
Ikimokyklinis ugdymas turėtų būti visapusis, apimti visas lavinti svarbias sritis. Be to, vaikas ugdymo įstaigoje turi jaustis gerai, todėl patariama rinkti darželį pagal jo gabumus.
Kokią funkciją turėtų atlikti šiuolaikinis darželis?
Šiuolaikinis darželis pirmiausia turėtų užtikrinti esminius vaiko poreikius: priežiūros (kad būtų pavalgęs, išsimiegojęs, švarus), saugumo (turėtų būti saugus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai) ir lavinimo. Puiku, jeigu darželio darbuotojai bendradarbiauja su vaikų tėvais ar net kitais bendruomenės nariais, šviesdami suaugusius.
Kai kurietėvai mano, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui svarbiausia – ne ugdymo įstaiga, o pedagogas, tiesiogiai dirbantis su juo. Ar jie teisūs? Kodėl?
Taip galvojantys tėvai yra teisūs. Vaikai tikrai nemato darželio sienų spalvos, užuolaidų, kokio senumo linoleumas ar spintelės. Jiems svarbu šiltai bendraujančios auklėtojos, kurios geba prieiti prie vaikų, juos užimti, sudominti, kai reikia nuraminti. Augant vaikui būtų gerai, kad darželio aplinka atitiktų jo mokymosi poreikius, t. y., kad būtų įvairių priemonių pažintinei veiklai, sportui, kūrybai ir pan.
Ko tėvai gali tikėtis iš valstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų?
Tėvai iš valstybinių ikimokyklinių ugdymo įstaigų gali tikėtis, kad jų vaikai bus prižiūrimi ir lavinami pagal numatytas ir daugumai jų tinkamas programas, t. y. vaikų priežiūra ir ugdymas orientuoti į standartinį vaiką. Tačiau jei mažylis jautresnis, gabesnis, judresnis ar kitaip išskirtinis už standartinį vaiką, dažniausiai valstybinė ikimokyklinė ugdymo įstaiga jam negali skirti papildomo dėmesio.
Ko gimdytojai gali tikėtis iš privačių ugdymo įstaigų? Ar visada Lietuvoje jos yra geriau už valstybines?
Iš privačių ugdymo įstaigų tėvai gali tikėtis mažesnių grupių ir daugiau individualaus dėmesio vaikui. Dažniausiai tokios ugdymo įstaigos labiau atsižvelgia į tėvų prašymus, dažniau juos įsileidžia į darželio gyvenimą, parodo, kas ir kaip vyksta. Tačiau ne visada privati ugdymo įstaiga yra geriau už valdišką. Yra tikrai puikių valdiškų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kuriose dirba patyrę ir atsidavę pedagogai. Todėl privatus ar valdiškas darželis dar nieko nepasako apie vaikų ugdymo kokybę.
Ar šiuolaikinių tėvų lūkesčiai atitinka ikimokyklinių įstaigų galimybes?
Retai šiuolaikinių tėvų lūkesčius atitinka ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ypač jei į darželį vedamas pirmas vaikas. Paprastai į darželį atžalą atvedę tėvai tikisi, kad jai bus skiriama labai daug individualaus dėmesio. Tėvams sunku priimti tai, kad grupėje dar 14–19 vaikų, kuriuos taip pat reikia sužiūrėti, padėti apsirengti, pavalgyti ir pan. Šiuolaikiniai tėvai tarsi nori visą atsakomybę už vaiko auklėjimą patikėti darželio auklėtojoms, neretai iš jų reikalauja per daug.
Anksčiau tėvai rinkdavosi arčiau namų esantį darželį. Ar tai – gana svarbus motyvas, renkantis darželį XXI a.?
Neretai ir dabar tėvai renkasi arčiausiai namų esantį darželį. Taip sutaupoma laiko. Visgi prieš užrašant vaiką į ugdymo įstaigą reikėtų užsukti į ją, pabendrauti su vadovu, apžiūrėti aplinką, panagrinėti darželio ugdymo programą. Rinkdamiesi darželį tėvai mėgsta paskaityti mamyčių forumus, bet ten esanti informacija tikrai ne visada yra teisinga, todėl aklai ja nereikėtų pasitikėti.
Kokių pasekmių galima sulaukti neteisingai pasirinkus ikimokyklinio ugdymo įstaigą?
Vaikas gali nepritapti ugdymo įstaigoje, todėl gali kilti psichologinių arba fizinių problemų.
Koks atžalos elgesys tėvus įspėja apie tai, kad ji darželyje jaučia diskomfortą? Kaip tuomet reikia elgtis?
Adaptacijos periodu visi vaikai išgyvena diskomfortą darželyje, nes reikia prisitaikyti prie naujų taisyklių, išbūti svetimoje aplinkoje be mamos ir tėčio. Vaiko adaptacija darželyje užtrunka nuo savaitės iki pusės metų. Adaptacijos metu pasikeitęs atžalos elgesys yra normalus dalykas. Tarkime, vaikas gali tapti verksmingesnis, piktesnis arba tylesnis. Jeigu po adaptacijos laiko vaiko elgesys išlieka stipriai pakitęs, pirmiausia reikia kalbėtis su darželio auklėtojomis, kaip jos mato ir vertina vaiko elgesį ir savijautą darželyje. Tada nebijoti pasitarti su specialistais. Nereikėtų numoti ranka, jeigu atžalą kamuoja miego (neramus nakties miegas, dažni prabudimai), valgymo sutrikimai, fiziniai simptomai (kas rytą prieš eidama į darželį vemia).
KOKIAM VAIKUI REKOMENDUOTUMĖTE LANKYTI…
…valstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą, dirbančią pagal visuomeninio ugdymo programas?
Vaikui, kuris atitinka įprastą raidą, yra gana savarankiškas ekstravertas, komunikabilus, gali išsakyti savo poreikius, nėra pernelyg jautrus. Jeigu mažylis turi elgesio arba emocinių problemų, tuomet geriau leisti į privatų darželį, kur gali gauti daugiau individualaus dėmesio.
…ugdymo įstaigą, skirtą vaikams su nedidele negalia (kalbos raidos, klausos, regos sutrikimai). Kaip gali paveikti sveiką vaiką buvimas aplinkoje, kurioje dominuoja turintys specialiųjų ugdymo poreikių vaikai?
Sveikas vaikas tokiame darželyje gali negauti užtektinai auklėtojų dėmesio, nes kitiems mažyliams jo reikia labiau. Tokie vaikai auga empatiškesni, paslaugesni ir labiau supranta kitokius.
…ugdymo įstaigą, dirbančią pagal Montessori metodiką.
Jautresniems introvertams vaikams.
…ugdymo įstaigą, dirbančią pagal Valdorfo metodiką.
Individualistams ir meninių polinkių turintiems vaikams.
Kokiam vaikui rekomenduotumėte grupes, kuriose dirbama pagal menų arba fizinio aktyvumo programą? Ar verta nuo mažens atžalas kreipti į vieną ar kitą pusę?
Jeigu vaikas gabus, tada jį nuo mažens galima kreipti į vieną ar kitą pusę, bet būtina atsižvelgti į atžalos valią ir norą. Į fizinio aktyvumo programas patartina įtraukti judresnius vaikus, kurie turi daug energijos, arba kaip tik liūdnus, baimingus, nes tokia veikla geriausiai pakelia nuotaiką ir savivertę. Į menines programas dera įtraukti jautrius ir meniškos sielos mažylius.
Kokiam vaikui patartina lankyti dvikalbį darželį?
Tokiam vaikui, kuris auga dvikalbėje šeimoje arba jei tėvai planuoja išvažiuoti gyventi į kitą šalį.
Lauko darželis – nauja mada ar būtinybė miesto vaikui?
Šiandien tai mada, bet ji naudinga tiems vaikams, kuriems reikia stiprinti imunitetą, būnant gryname ore.
Tik faktai
- Pirmas privatus darželis Lietuvoje atidarytas 2001m. Vilniuje. Jis sėkmingai veikia iki šiol.
- Privačių darželių kainos Lietuvoje svyruoja nuo 120 iki 400 Eur/mėn. Taip pat tenka sumokėti vienkartinį stojamąjį 120–300 Eur mokestį.
- Savivaldybės darželio kaina skaičiuojama priklausomai nuo iš tiesų lankytų dienų, bet vidutiniškai gali siekti apie 60 Eur/mėn.
- Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės visiems privačius darželius lankančių vaikų tėvams kompensuoja iki 100 Eur jų mokamo mėnesio mokesčio kiekvienam vaikui.
- Kauno miesto savivaldybėje, be jau minėtos 100 Eur kompensacijos, tėvams, kurių bendros šeimos vidutinės trijų praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama kompensacija, pajamos neviršija 760 Eur, kompensuojama dar papildomai 75 Eur.