Alkoholio nevartojanti Gabija Vitkevičiūtė apie savo vaikystę: kai geria mama, tau sugriūna pasaulis

42-ejų komunikacijos specialistei Gabijai Vitkevičiūtei jos gyvenimo turbūt pavydi ne viena lietuvė. Ji sėkmingai ištekėjusi keturių vaikų mama, kuri šeimos rūpesčius lengvai derina su puikiai besiklostančia karjera. Prieš trejus metus besilaukdama ketvirtojo mažylio – sūnaus Tado Jurgio, Gabija parašė trečiąją savo knygą, turėjo savo komunikacijos agentūrą, dirbo su šalies lyderiais, o po kiek daugiau nei metų tapo socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja.

Šį pirmadienio vakarą 20 val. LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo… Iki…” Gabija prisipažins, kad toks galimai atrodantis perfekcionizmas jos gyvenime atsirado ne šiaip sau – gali būti, kad įtakos tam turėjo nesaugi vaikystė, kuri prabėgo su alkoholizmu sergančia mama.

„Kaip atrodo, kai geria mama? Tai atrodo kaip didžiausia pasaulio tragedija. Detalės yra kiekvieno asmeniškos ir kažkaip turbūt nevoliojamos viešai, bet kad sugriūna pasaulis, nesvarbu kiek tau metų – ar 3, ar 13, ar 33, ar 63 metai – tai yra sudaužytas gyvenimas. Nes tu netenki saugumo, tu pats būdamas vaikas tampi suaugusiu. Suaugę alkoholikų vaikai neturi vaikystės, mes nemokame džiaugtis be priežasties. Aš tikrai esu smagaus būdo, man labai labai patinka gyventi, aš dievinu šitą pasaulį ir aš tikrai esu optimistė, bet aš visada esu tokioj būdravimo būsenoj, o kas atsitiks. Ir tai niekada nebedings, nes tai yra įdėta vaikystėje”, – šiandien papasakos Gabija.

Gabija iš gilios vaikystės jau prisimena išgėrusią mamą. Vėliau jai pavyko sustoti ir blaiviai išbūti net septyniolika metų, tačiau prieš septynerius metus vis dėlto ji mirė nuo alkoholizmo.

Neseniai Gabija atsisakė kelių darbo pasiūlymų, kad galėtų įkurti pagalbos namus, kuriuose nuo alkoholizmo bus gydomos moterys.

„Ramunėle rehab” – mamos garbei nedidelius pagalbos namus Vilniaus pašonėje pavadino Gabija. Ši vieta visiškai nesiskiria nuo jaukaus šeimos namo. Vienu metu čia galės gydytis šešios moterys, kurioms pagalbą teiks įvairių sričių priklausomybių profesionalai. Gabija nori, kad moterys sveiktų be jokių medikamentų pagalbos, todėl čia atvykti turėtų jau blaivios ir motyvuotos. Tiesa, ši paslauga bus nepigi – šimtas eurų už parą (tiek kainuoja namų išlaikymas ir ypač kruopščiai ir atsakingai atrinktų ekspertų žinios). Sveikti ir formuoti naujus įgūdžius kviečiama vieną mėnesį. Tiesa, yra galimybė ir lankytis nuo ryto iki vakaro arba skirti kelias dienas. Tačiau Gabija labai nori, kad Lietuvoje būtų vis mažiau vaikų, kuriems tektų laidoti nuo priklausomybių mirusias mamas, kaip, deja, teko jai.

Gabijai labai apmaudu, kad alkoholikų gydymui Lietuvoje vis pritrūksta lėšų. Ji neslepia, kad tam, jog įkurtų šį centrą, jai teko paaukoti visas šeimos santaupas. Tačiau Gabijos negąsdina ir tai, kad ji ir ateityje kurį laiką turės dirbti beveik už dyką. Ji viliasi, kad vieną dieną valstybė tikrai suvoks prevencijos naudą ir didžiąją dalį sveikimo išlaidų moteriai ir jos artimiesiems padengsime visi kartu.

Gabija prisipažįsta – mamos liga iš dalies lėmė ir dabartinį jos bei ketveriais metais vyresnio vyro rinkodaros specialisto ir grafikos dizainerio Jurgio Pauliuko gyvenimo būdą. Jie nevartoja alkoholio, mėsos ir žuvies, keliasi su saule ir gulasi vos sutemus.

„Aš visiškai negeriu. Mano vyras visiškai negeria. Nei operoje romo taurelės, nei šampano per vestuves ar per krikštynas, man absoliučiai tai neįdomu. Mano vaikai auga saugiai. Aš galvoju, gal ir daug klaidų padariau arba dar padarysiu, bet dėl šito sprendimo niekada nesigailėjau. Tai nėra auka, tai yra mano nuostabus gyvenimas, aš labai dėl to džiaugiuosi”, – sako Gabija.