zalgiris

  • Žalgirio mūšis įvyko 1410 metų liepos 15 dieną tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės pajėgų bei Teutonų ordino netoli Tanenbergo ir Griunvaldo (gyvenvietė Lenkijos šiaurinėje dalyje).
 
  • Istorikų nuomone, Žalgirio mūšyje kovėsi 39 tūkst. karių, priklausančių Lietuvos ir Lenkijos pajėgoms, ir 27 tūkst. Teutonų ordino karių.
 
  • Lietuvių ir lenkų pajėgos jojo įvairių veislių žirgais, ne tik žemaitukais. Tad didelio skirtumo tarp lietuvių, lenkų ir kryžiuočių šiuo atžvilgiu nebuvo.
 
  • Vienas didžiausių ir įsimintiniausių Viduramžių mūšių pakeitė Lietuvos ir Lenkijos geopolitinę padėtį, įrodė karinį ir politinį LDK kunigaikščio Vytauto talentą.
 
  • Jogaila delsė pradėti mūšį, ne tik dėlto, kad meldėsi, bet tai darė ir specialiai: jis norėjo išlaukti, kol Saulė bus tinkamoje padėtyje ir jie turės pranašumą prieš Vokiečių ordiną, kuriems tuomet, kai puls, spigins į akis saulė ir juos apakins.
 
  • Anksčiau manyta, kad Jogaila mūšyje nedalyvavo ir nurodymus dalino, saugiai sėdėdamas palapinėje ant kalno. Tačiau naujausi šaltiniai rodo, kad lietuvių kilmės Lenkijos karalius dalyvavo mūšio lauke ir jam net grėsė realus pavojus. Laimei, jį pavyko laiku neutralizuoti.
 
  • Jogailai Žalgirio mūšio metu turėjo būti apie 60 metų – tai labai daug, turint omenyje, kad tuomet lietuviai gyveno vidutiniškai 30 – 40 metų.
 
  • Vytautas prie savo kariuomenės prijungė 40 pulkų iš Vilniaus, Trakų, Gardino, Lydos, Medininkų, Kauno, Rusios žemių.
 
  • Istorikų nuomonę, pergalę Žalgirio mūšyje lėmė genialus Vytauto manevras inscenizuoti atsitraukimą, po kurio pakriktų Vokiečių Ordino kariuomenė.
 
  • Laimėjus Žalgirio mūšį buvo sudarytos paliaubos tarp kryžiuočių ir lietuvių bei lenkų.
 
  • Po mūšių Lietuva ir Lenkija į nelaisvę paėmė daug žmonių iš priešų stovyklos. Kilmingieji laisvę galėjo išsipirkti, tačiau tie, kurie neturėjo pinigų, buvo prievarta apgyvendinti Lietuvos – Lenkijos teritorijoje.
 
  • 1411 metų vasario 1 dieną buvo oficialiai užbaigtas Žalgirio mūšis, pasirašant Torunės taikos sutartį, pagal kurią Lietuva atgavo Žemaitiją iki Vytauto mirties, Lenkijai atiteko Dobrynė ir Kryžiuočių Ordinas buvo priverstas sumokėti Lietuvai ir Lenkijai šešis milijonus grašių.
 
  • 1422 metais prireikė sudaryti dar vieną sutartį su Livonijos Ordinu. Melno taikos sutartis nustatė vakarinę Lietuvos sieną, kuri Užnemunėje nepakito iki šių laikų.
 
  • 1878 metais nutapytas Jano Mateikos paveikslas, 426 x 987 cm dydžio, „Žalgirio mūšis“ yra laikomas geriausiu dailininko darbu. Tačiau iki šiol spėliojama, ar centre pavaizduota Vytauto ar Jogailos figūra. Lietuvoje originalas eksponuotas 1999 metais nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio.
 
  • Žalgirio mūšio atminimui yra organizuojami turistiniai – pažintiniai žygiai po istorines vietas.