10 dalykų, kurių nedaro pasitikintys savimi žmonės
2017-05-16 10:34Olandų tapytojas Vincentas van Gogas kartą yra pasakęs: „Jeigu girdite savyje balsą, sakantį: „Tu negali piešti“, tada būtinai pradėkite piešti, kad nutildytumėte tą balsą“. Regis, pasitikintiems savimi žmonėms sekasi viskas, ko jie imasi. Taip yra dėlto, kad jie tiki, kad gali gauti tai, ko nori. Netikėjimas – tai yra nuosprendis, kad nepasiseks.
10 dalykų, kurių nedaro pasitikintys savimi žmonės:
- Nekaltina kitų. Pasitikintys savimi žmonės neabejoja, kad gali turėti tai, ko nori. Sėkmingi žmonės nekaltina spūsčių keliuose, kad pavėlavo į susitikimą darbe, nekaltina neteisingo viršininko, kad jis nepaaukština. Pasitikintys savimi jaučiasi patys kontroliuojantys savo gyvenimą, todėl jiems nereikia kaltinti kitų.
- Nemeta to, ką pradėję. Pasitikintys savimi žmonės nepasiduoda, jei kažkas nepavyksta iš pirmo karto. Problemas ir klaidas jie mato kaip kliūtis, kurias reikia įveikti, o ne kaip neįveikiamus barjerus, kliudančius pasiekti sėkmę. Žinoma, tai nereiškia, kad jie daro visą laiką tą patį, kol galiausiai pavyksta. Patyrę nesėkmę, jie išnagrinėja, kad buvo blogai ir pasistengia to vengti kitą kartą.
- Nelaukia leidimo veikti. Pasitikintiems žmonėms nereikia, kad kažkas pasakytų jiems, kad kažką reikia padaryti ir kada tai reikėtų daryti. Jie nešvaisto laiko klausdami: „Ar galiu?“, „Ar turėčiau?“. Jie klausia tik tai: „Kodėl aš to dar nedarau?“. Jie mato, ką reikia padaryti ir tai daro.
- Specialiai neieško dėmesio. Žmones atstumia tie, kurie beviltiškai siekia dėmesio. Pasitikintys savimi žmonės žino, kad būti savimi yra daug svarbiau negu bandyti įrodinėti, kad jie yra svarbūs. Žmonės greitai supranta kitų asmenų požiūrį ir juos labiau patraukia ypatingas požiūris, o ne tai, ką ir kiek žmonių jie pažįsta. Pasitikintys savimi žmonės, sulaukę dėmesio už pasiekimus, pasistengia dėmesį nukreipti dėmesį į kitus žmones, kurie sunkiai dirbo, kad jie visi dabar atsidurtų ten, kur yra.
- Jiems nereikia nuolatinių pagyrų. Ar kada teko bendrauti su žmogumi, kuriam nuolat reikėjo priminti, koks nuostabus jis yra? Pasitikintys savimi žmonės taip nesielgia. Jie nemano, kad jų sėkmė priklauso nuo to, ar kiti juos pripažins, ar ne. Taip pat jie supranta, kad nesvarbu, kaip gerai jie pasirodys, visada atsiras tokių, kurie ras ką sukritikuoti. Pasitikintys žmonės taip pat žino, kad pasitikėjimas savimi, priklausomas nuo pagyrų iš kitų žmonių, visai nėra pasitikėjimas – tai narcisizmas.
- Jie neatidėlioja darbų. Kodėl žmonės atidėlioja darbus? Kartais tiesiog todėl, kad tingi. Labai dažnai todėl, kad bijo – pokyčių, klaidų, gal net sėkmės. Pasitikintys žmonės neatidėlioja reikalų. Jie tiki savimi ir tuo, kad jų veiksmai padės priartėti prie tikslų. Jie nesėti sudėję rankų, laukdami tinkamo laiko ir aplinkybių. Jie žino, kad šiandien yra vienintelis laikas, kuris yra svarbus. Jeigu jie negalvoja, kad dabar yra tinkamas metas, jie padaro taip, kad būtų dabar tinkamas metas!
- Nesmerkia kitų. Pasitikintys savimi asmenys kitų neteisia, nes supranta, kad visi turi, ką pasiūlyti ir jiems nereikia kitų žeminti, kad patys pasijustų geriau. Savęs lyginimas su kitais labai apriboja. Jie nešvaisto laiko vertindami žmones ir nerimaudami, ar patiks visiems, kuriuos dar sutiks.
- Jie nevengia konfliktų. Pasitikintys savimi žmonės nemato konfliktų kaip kažko, ko turėtų vengti bet kokia kaina. Svarbiausia tuos konfliktus kontroliuoti. Kartais tai reiškia, kad reiks priimti nemalonius sprendimus arba turėti nesmagų pokalbį. Jie supranta, kad konfliktai yra natūrali gyvenimo dalis ir jie negali jų išvengti, bandydami apsimesti, kad nieko nėra.
- Resursų trūkumas jiems nėra priežastis nesiekti to, ką pradėjo. Pasitikintys žmonės neatsisako savo svajonių vien todėl, kad neturi tinkamo statuso, komandos ar pinigų. Jie arba randa būdų gauti tai, ko jiems reikia arba išmoksta apsieiti be viso to.
- Neleidžia sau pasijusti pernelyg komfortabiliai. Pasitikintys savimi žmonės supranta, jog jautimasis per daug komfortabiliai yra mirtinas priešas, siekiant asmeninių tikslų. Jie puikiai supranta, kad komfortas reiškia nusiraminimą, o nusiraminimas – stagnaciją. Pradėję jaustis pernelyg patogiai, pasitikintys savimi žmonės išbando dar kartą ribas ir toliau siekia augti kaip asmenybei. Jie supranta, kad truputis diskomforto yra teigiamas dalykas.