Visais laikais žmonės vertino vilną. Tikima, kad joje kaupiasi teigiama energija, turinti gydomųjų savybių. Prieš šimtą metų ir dar seniau buvo manoma, kad vilna malšina danties, galvos ir juosmens skausmus – tereikia prie skaudamos vietos pridėti skiautę natūralios vilnos. Net ir šiandien kai kas sąnarių skausmą slopina vilnoniais siūlais. Jais reikia aprišti riešus ir kulkšnis. Senais laikais neišnešiotukus suvystydavo į švelnios vilnos medžiagą, kad jie užaugtų stiprūs ir sveiki.

 

vilna

Taigi natūrali vilna – vienas seniausių pasaulyje natūralių vaistų. Pavyzdžiui, vilnonis apavas (kojinės, autai, batai iš veltinio) gerina kraujotaką, švelniai masažuoja, reguliuoja kraujo spaudimą ne tik tose vietose, su kuriomis turi tiesioginį sąlytį, bet ir visame organizme.

 

Visos šios vilnos gydomosios savybės yra dėl lanolino (gyvulinio vaško, riebalų). Lanolinas – tai natūralus antiseptikas. Prie 35 – 37 laipsnių Celsijaus lanolinas ištirpsta ir įsiskverbia į odos poras ir daro teigiamą poveikį sąnariams, stuburui, mažina raumenų įtampą, gerina kraujotaką ir kvėpavimo takų veiklą. Vilna neleidžia veistis pelėsiui, dulkių erkutėms ir kitiems parazitams.

 

Vilnos pluošto struktūra yra labai sudėtinga ir pralaidi orui (turi mikroskopinių plyšelių). Labai gerai sulaiko šilumą. Vilna unikali dar ir tuo, kad gali sugerti iki 40 % drėgmės ir vis tiek išlikti sausa.

 

Vilna rekomenduojama sergantiems artroze, artritu, reumatu, nuo apatinės nugaros dalies skausmų, ortopedinių ligų, alergijų, raumenų skausmų, astmos ir kraujotakos sutrikimų. Vilna naudojama kaip pagalbinė, bet ne mažiau veiksminga priemonė nuo plaučių uždegimo. Ligonis aprengiamas ant nuogo kūno vilnoniais drabužiais, kuriuos jis turi vilkėti 24 valandas per parą. Manoma, kad ši natūrali priemonė yra daug veiksmingesnė nei garstyčių lapeliai ar kitos homeopatinės priemonės.

 

Vilna gali padėti išgydyti viduriniosios ausies uždegimą, sinusitą, limfmazgių uždegimą. Uždegimui gydyti ir skausmui malšinti ant ausų, viršutinių sinusų ir limfmazgių po kaklu ar žandikauliu dedami nedideli vilnos gabalėliai.

 

Bet kokia liga sumažina organizmo energijos potencialą. Vilna geba atkurti prarastą energiją, todėl skatina greitesnį gijimą. Vilna kartu su fizioterapija ir masažu greitina kaulų lūžių gijimą po to, kai nuimamas gipsas. Visos šios priemonės padeda sumažinti skausmą ir atkurti pažeistų vietų judrumą bei lankstumą.

 

1984 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu amerikiečių mokslininkai nustatė, kad miegas vilnonėje patalynėje yra kokybiškesnis. Vilna padeda nuo nemigos, prie patalo prikaustytiems ligoniams sukelia mažiau pragulų. Tokią patalynę rekomenduojama įsigyti ir tiems, kuriems diagnozuota fibromialgija (lėtinis išplitusio skausmo sindromas). Vilna turi dar vieną nepaprastą savybę – neutralizuoja toksinus, kurie išsiskiria su prakaitu. Todėl vilnoniai drabužiai ir avalynė nesukelia odos sudirginimų, nebent žmogus yra alergiškas lanolinui.

 

Vilnonis kaklo kompresas nuo gerklės skausmo

 

Kaklą apvynioti minkštu rankšluosčiu, suvilgytu šaltame vandenyje. Ant viršaus uždėti sausą rankšluostį, o ant jo – vilnonį tvarstį. Tokioje padėtyje pabūti 1 – 1,5 val., kas 30 minučių kompresą atnaujinti. Rankšluostis per vieną procedūrą turėtų būti sudrėkinamas 2 – 4 kartus. Teigiama, kad šis kaklo įvyniojimas padeda peršalus, nuo gerklės skausmo.

 

Šlapių vilnonių kojinių procedūra nuo karščiavimo ir kraujotakos sutrikimų

 

Prieš miegą ant drėgnų vilnonių kojinių apsimauti sausas vilnones kojines ir apsikloti šilta antklode. Kojines galima sudrėkinti vandenyje su actu. Procedūros trukmė – 1 – 2 valandos. Jeigu temperatūra nekrenta, procedūrą su drėgnomis kojinėmis pakartoti. Teigiama, kad ji veiksmingai mažina uždegimą, temperatūrą, gerina kraujotaką iš viršutinės kūno dalies į apatinę.