Įsivaizduokite šiuolaikinę, beveik 30-ies metų moterį, kuri apsilanko pas gydytojus ir atlieka visus įmanomus tyrimus, nes siekia išsiaiškinti, kodėl dingo noras užsiimti seksu su vyru. Ji įtaria mažakraujystę, skydliaukės, hormonų pusiausvyros sutrikimus, net vėžį. Dažniausiai priežastis bus ne fiziologinė, bet psichologinė.

 

Kas būtų, jei minėta moteris nebandytų ieškoti priežasčių savyje, o vietoj jų išbandyti įvairias žoleles, žiūrėti erotinius filmus? Nebūtų jokio poveikio, nes visos šios išvardintos priemonės nepanaikina pagrindinės priežasties. Visų pirma reikia suprasti kokios psichologinės problemos lemia sumažėjusį libido. Dažniausiai priežastys:

 
  • Pyktis dėl kokių nors priežasčių. Kaip galima jausti seksualinį potraukį žmogui, kuris nervina, pykdo, erzina?
  • Jei partneris pernelyg kontroliuoja. Galiausiai perdėtas pavydas ir kontrolė ima erzinti ir visiškai nenuteikia seksualiai.
  • Nesikalbėjimas. Kaip kitaip išspręsti problemas, jei pora nesikalba?
  • Apsileidimas (nesirūpinimas savo išvaizda). Nuo santykių pradžios priaugote papildomų kilogramų, nebesidomite mada ir visiškai nebesistengiate sužavėti? Nenuostabu, kad ilgainiui sumažėja arba iš viso išnyksta seksualinis potraukis.
  • Stresas, nerimas. Seksui laiko nebelieka, kai kamuoja rūpesčiai dėl darbų, vaikų, kai nelieka laiko sau.

Moterys dažnai kaltina save, kai santuokoje pradeda trūkti romantikos. Dailiosios lyties atstovės iš prigimties yra duodančiosios, todėl jeigu nebegali nieko duoti, mano, kad kažkas blogai su jomis. Žinoma, nieko tokio, jei seksualiniai santykiai poroje yra nereguliarūs. Tai, kad jų nėra keletą savaičių ar mėnesių, įspėja apie nesklandumus poroje, o ne konkrečiai apie vieną asmenį. Šiuo atveju galėtų padėti atviras pokalbis su sutuoktiniu arba konsultacija pas porų psichologą.