Žmogaus pusiausvyra ir laikysena priklauso  nuo daugelio veiksnių: kvėpavimo, regėjimo, vestibiuliarinio aparato, taip pat skeleto ir raumenų (ypač kaklo, galvos ir pėdų). Kūno pusiausvyrą sutrikdo ir smagus pasivažinėjimas „linksmaisiais kalneliais“, ir vidinės ausies infekcija.

 

Normalioje būsenoje, sėdint ar vaikštant, kūnas tiesus, galva pakelta. Tokia poza padeda išlaikyti svorio centrą. Tačiau prastai jaučiantis, kai svaigsta galva, tokią laikyseną išlaikyti labai sudėtinga. Daugelis žmonių nė neįsivaizduoja, kokie fiziologiniai procesai veikia kūno laikyseną.

 

Kvėpavimas būtinas ne vien tam, kad kūno ląstelės gautų gyvybiškai svarbaus deguonies. Sutrikus šiai kūno funkcijai, pažeidžiamas pusiausvyros mechanizmas. Teigiama, kad gilus, atpalaiduojantis kvėpavimas aprūpina smegenis deguonimi ir, kartu su kitais jutiminiais organais, padeda atkurti kūno pusiausvyrą. Dėl užakusių nosies takų gali pasislinkti stuburo kaulai, nes galva yra nuolatos šiek tiek palenkiama į priekį, kad atsivertų nosies takai. Mažiau oro ir deguonies patenka į viršutinius plaučius, jei yra įsitempę pilvo raumenys ar diafragma. Kūno svorio centras persikelia į viršutinę krūtinės dalį, todėl viršutinė kūno dalis tampa per sunki.

 

Periferinis ir centrinis matymas padeda kūnui judėti, orientuotis erdvėje ir tarp įvairių objektų. Taip pat regėjimas padeda nustatyti aplinkos ar objekto stabilumą. Pavyzdžiui, pamačius svyruojantį, nesutvirtintais šonais tiltą, į smegenis siunčiamas kitoks signalas, nei pastebėjus stabilų tiltą. Tai padeda stabilizuoti kūną ir neprarasti pusiausvyros einant ar stovint.

 

Vestibiuliariniui aparatui priklauso vidinė ausis. Koordinuodama regėjimo ir klausos sistemas, pajaučia galvos judėjimo kryptį ir greitį. Kai galva pasikelia ir nusileidžia, per tris vidinės ausies kanalus teka skystis, vadinamas endolimfa. Impulsai į smegenis perduodami per vidinės ausies juntamųjų ląstelių plaukelius. Bet kokie vestibiuliarinio aparato sutrikimai gali lemti galvos svaigimą ir pusiausvyros, koordinacijos praradimą. Vestibiuliarinio aparato disfunkcija gali atsirasti dėl dehidratacijos, alergijos maistui, galvos ar kaklo traumų.

 

Kaulų poslinkis – dar viena priežastis, lemianti sutrikusią koordinaciją. Pavyzdžiui, jei žandikaulis abiejose pusėse yra nevienodas, ar viena koja šiek tiek ilgesnė, pasikeičia kūno centro vieta, dėl kurios atsiranda pusiausvyros problemų. Viena priešais kitą esančios raumenų grupės stabilizuoja apkrovą, tenkančią sąnariams ir raumenimis. Jei vieni raumenys yra stiprus, o kiti silpni, mūsų kūnas praranda stabilumą.

 

Kaklo ir pėdų raumenyse, sausgyslėse, kauluose yra jutiklių, kurie siunčia nervinius impulsus į smegenis, atsakingas už pusiausvyrą ir koordinaciją.