Vis daugėja atliekamų ginekologinių operacijų. Tą galima sieti tiek su gerėjančiomis diagnostikos sąlygomis, tiek su reguliariais profilaktiniais apsilankymais pas ginekologą. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės Ramunės Skirmantaitės, dažnai ginekologinės ligos užklumpa dėl netinkamo gyvenimo būdo. Tad jį pakoregavus, daugumos susirgimų galima išvengti.

 

ginekologija

Liga nesirenka pagal amžių

 

„Dauguma moterų nori būti idealios namuose ir siekti karjeros darbe, todėl ne visuomet spėja tinkamai maitintis, taip pat nuolat patiria didžiulį stresą, kuris išderina hormonų pusiausvyrą ir yra tiesus kelias link ginekologinių negalavimų. Ligų riziką didina ir rūkymas, dėl kurio gimdos kaklelis tampa jautresnis, imlesnis įvairiems susirgimams. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir genetikos – jei močiutė arba mama sirgo vėžiu, rizika susirgti padidėja keletą kartų“, – pasakoja R. Skirmantaitė.

 

Akušerės-ginekologės teigimu, žinojimas, kad ginekologinės ligos dažnai priklauso nuo gyvensenos ir aplinkos veiksnių, leidžia paneigti visuomenėje ypač gajų mitą, kad neužsiimant seksu lytiniai organai negali nesveikuoti. Tai netiesa – netgi negimdžiusioms ar lytinių santykių neturėjusioms moterims dažnai pasireiškia ginekologinės ligos.

 

R. Skirmantaitė pratęsia, kad kitas visuomenėje paplitęs mitas – ginekologinės ligos dažniau užklumpa vyresnes moteris. Nors su amžiumi ligų daugėja, kai kurios jų vis dažniau nustatomos jaunesnėms.

 

„Šiuo metu didesnei daliai jaunesnių pacienčių nustatoma gimdos kaklelio displazija. Dažniausios to priežastys – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, ankstyvi lytiniai santykiai ir didelė seksualinių partnerių kaita. Vyresnėms moterims dažniau nustatomas dubens organų nusileidimas ir šlapimo nelaikymas, atsirandantis dėl menopauzės, lėtinių ligų, fizinio krūvio bei gimdymų skaičiaus“, – pasakoja akušerė-ginekologė.

 

Polipai – gerybiniai gimdos augliai 

 

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja sako, kad gimdos polipai – dažnas ginekologinis susirgimas. Gimdos gleivinės darinių radimosi priežastis nėra aiški, tačiau dažnai siejama su hormonų disbalansu.

 

„Daugumai menopauzės sulaukusių moterų polipai nesukelia jokių simptomų. Tačiau jaunesniame amžiuje jų buvimą galima įtarti iš gausių mėnesinių, tepliojimų bei neciklinių kraujavimų. Nors tai gerybiniai augliai, bet laiku nepašalinti iš gimdos gali sutrikdyti normalų menstruacinį ciklą ir trukdyti moteriai pastoti. Retsykiais vyresniame amžiuje polipai gali supiktybėti“, – pasakoja R. Skirmantaitė.

 

Akušerė-ginekologė pratęsia, kad polipai šalinami atliekant histeroskopiją. Šios operacijos metu, naudojant specialius instrumentus, apžiūrima gimdos ertmė, gleivinės pokyčiai ir vidinės kiaušintakinės angos bei atliekami reikalingi chirurginiai veiksmai.

 

Gimdos kaklelio konizacija užkerta kelią onkologinei ligai

 

Gimdos kaklelio displazija, arba intraepitelinė gimdos kaklelio neoplazija (CIN), – gimdos kaklelio susirgimas, galintis išsivystyti į gyvybei pavojingą vėžį. Jis paprastai besimptomis, tik retkarčiais pasireiškia kraujavimas po lytinių santykių ar gausesnės išskyros.

 

„Daugiau nei 90 % visų gimdos kaklelio vėžio atvejų priežastis yra lytiškai perduodama infekcija – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tad didesnis partnerių skaičius, anksti pradėtas lytinis gyvenimas bei nenaudojamos barjerinės kontraceptinės priemonės didina užsikrėtimo ŽPV tikimybę, kartu skatina ir gimdos kaklelio vėžio vystymąsi“, – sako R. Skirmantaitė.

 

Pokyčius gimdos kaklelyje padeda nustatyti citologinis tyrimas (PAP), kurį 25–60 m. moterims kartą per 3 metus kompensuoja valstybė. Visgi, akušerės-ginekologės teigimu, pradėjus lytinį gyvenimą tikrintis reikėtų dažniau – kas metus ar pusantrų.

 

Pastebėjus nedidelių pokyčių gimdos kaklelyje, taikomas konservatyvus gydymas ir stebėsena. Tik sunkiais atvejais, nustačius ikivėžinių pakitimų, atliekama gimdos kaklelio konizacija, kai naudojant specialią diatermo kilpą pašalinami pakitę audiniai, ar amputacija.

 

Cistos – nepiktybiniai kiaušidžių dariniai

 

Kiaušidės cista – tai tuščiaviduris, įvairios rūšies turiniu užpildytas darinys. Skiriamos dvi jų rūšys: funkcinės cistos ir tikrieji nepiktybiniai kiaušidžių dariniai. Kiaušidžių funkcinės cistos susidaro sutrikus kiaušidžių funkcijai ir po kurio laiko išnyksta pačios. Tikrieji kiaušidžių dariniai (endometrioidinė cista) susidaro dėl pakitusių audinio ląstelių.

 

Dažniausiai kiaušidžių cistos nesukelia jokių simptomų. Tačiau kartais, susiformavus didelei funkcinei cistai, gali pasireikšti nereguliarus kraujavimas, menstruacinio ciklo sutrikimai ar tempimas pilvo apačioje. Endometrioidinei cistai būdingas skausmas pilvo apačioje, skausmingos mėnesinės ir lytiniai santykiai bei necikliniai kraujavimai.

 

„Dideli dariniai fizinio krūvio ar lytinių santykiu metu gali praplyšti, pasisukti ir sukelti stiprų pilvo skausmą, vidinį kraujavimą ar kiaušidės nekrozę. Pasireiškus šiems simptomams, būtina kreiptis į ginekologą, kad laiku būtų diagnozuota liga ir skirtas reikalingas gydymas. Jei kiaušidžių cista yra funkcinė ir nėra stipraus pilvo skausmo, ji, gydoma medikamentais, išnyksta savaime. Kitais atvejais ginekologas gali pasiūlyti ją šalinti chirurginiu būdu“, – sako R. Skirmantaitė.

 

Operacija gali būti atliekama laparotomijos (prapjovus pilvą) arba laparoskopijos būdu (naudojant endoskopą – prietaisą su optine sistema ir šviesos šaltiniu). Pasak akušerės-ginekologės, pagrindiniai laparoskopinės operacijos privalumai – moteris greičiau sveiksta, netenka mažiau kraujo, namo išleidžiama tą pačią ar kitą dieną, o kosmetinis odos pažeidimas – minimalus. Po laparotomijos pacientė gyja ilgiau ir sunkiau.

 

Gerybiniai navikai – nepavojingi, bet gali kelti diskomfortą

 

Gerybiniai vulvos ir makšties navikai yra nepiktybiniai odos dariniai, kuriepaprastai nekelia pavojaus gyvybei. Dažniausiai pasitaikančios jų rūšys: didžiųjų makšties (Bartolinio) liaukų cistos arba pūlinys, lipoma, hemangioma, polipai, fibroma ir smailiagalė kandiloma.

 

„Šie navikai dažniausiai būna besimptomiai, tik atsiradus Bartolinio liaukų cistai čiuopiamas darinukas vulvoje, juntamas pilvo tempimas, diskomfortas sportuojant ar mylintis. Kartais cista gali infekuotis, t. y. susiformuoja labai skausmingas pūlinys, dėl kurio sunku sėdėti, pakyla aukšta temperatūra. Bartolinio liaukos pūlinys šalinamas atliekant operaciją“, – pasakoja R. Skirmantaitė.

 

Nors kiti gerybiniai navikai nėra skausmingi, tačiau gali sukelti diskomfortą lytinių santykių metu ar depiliuojantis. Tokiais atvejais juos irgi rekomenduojama pašalinti.